Vaikas atsidūrė ligoninėje

Neseniai nelaimė nutiko vienam iš mokyklos ėjusiam moksleiviui.

Kovo pradžioje Žvejybos uosto rajono feisbuko paskyroje viena moteris rašė, kad vaikui įkando šuo. Netoliese buvęs gyvūno šeimininkas į šį įvykį nekreipė dėmesio.

„Apie 15 val. vaikučiui grįžtant namo iš mokyklos, jį užpuolė ir jam įkando šuo. Gėda šuns šeimininkui, kuris net nepasiteiravo vaikučio, kaip jis, ir pasišalino! Tikiuosi, karma neliks tau skolinga! Gal kas matėte ką nors? Ruože nuo „Gilijos“ mokyklos iki Nidos gatvės“, – skelbė moteris.

Klaipėdietė taip pat teigė, kad po įvykio prireikė medikų pagalbos. Vaikas atsidūrė ligoninėje, vėliau jo laukė penki skiepai nuo pasiutligės.

Pasidalinus šia istorija, atsiliepė nemažai gyventojų. Vieni tikino, kad tądien panašiu laiku pastebėjo kelias moteris, savo šunis vedžiojančias be pavadėlių. Kiti tvirtino, kad reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą, kad nusikaltimas būtų ištirtas.

„Išvis nesuprantu, kaip taip neatsakingai gali elgtis šeimininkai. Mano penkiametį irgi yra išgąsdinęs šuo, ačiū Dievui, buvo draugiškas, bet vaikui tas jo staigus puolimas pasirodė kitaip. Iki dabar jis jų bijo, puola į glėbį, nes bijo, kad užpuls. Ypač prie darželių ar mokyklų dauguma mėgėjai paleisti, o kaip tik tokiose vietose reikėtų elgtis atsakingiau. Gaila vaiko, tikiuosi, nieko rimta, ir viskas greitai praeis“, – savo istorija pasidalino kita klaipėdietė.

Pasiutligė – 100 proc. mirtina

Anot Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio, šunų įkandimų atvejai nėra dažni, bet dar pasitaiko.

„Pastaruoju metu buvo, kad žmogų apkandžiojo nepažįstamas šuo. Kieno tas šuo, niekas nežinojo. Tokių, kad ėjo su šeimininku ir įkando, irgi yra buvę, bet tai nėra labai dažni atvejai“, – sakė gydytojas.

Skiepyti reikia tada, kai įkanda neskiepytas, nepažįstamas šuo.

Jis taip pat nurodė, kad įkandus šuniui skiepai – būtini, kadangi susirgus pasiutlige žmogui išgyventi galimybių nėra.

„Skiepyti reikia tada, kai įkanda neskiepytas, nepažįstamas šuo. Skiepijame sukandžiotus vaikus nuo pasiutligės, kuri yra mirtina. Jeigu ja susirgs, šimtu procentų mirs, dar niekas neišgyveno. Per mėnesį – penki skiepai, juos gavus, net jeigu ir įkąstų pasiutęs gyvūnas, žmogus nesusirgtų, nes per mėnesį spėja susidaryti imunitetas“, – paaiškino D. K. Sivickis.

Anūkę sudraskė mirtinai

Šuns šeimininkui pateikus dokumentus, kad šuo buvo paskiepytas, sukandžioto žmogaus skiepyti nereikia.

Pastebima, kad dažniausi šunų įkandimai – į blauzdas.

„Visokių žaizdų ir sunkumo lygių pasitaiko. Dažniausiai kanda į blauzdas, nes lengviausia pasiekti. Priklauso nuo to, kiek grybštelėjo, jeigu per drabužius, kartais būna tik nubrozdinimai. Taip pat būna, kai šuo nedidelis, jo dantukai smulkūs, lieka žymelės po kelis milimetrus, ten nėra ką siūti. Bet buvo atvejis, kai mažametį sudraskė mirtinai. Kiek atsimenu, tai buvo nuosavas šuo“, – sakė D. K. Sivickis.

Šis skaudus įvykis nutiko 2003 m. Žardininkų g. bute. Virtuvėje močiutė buvo pasisodinusi ant kelių ir maitino devynių mėnesių anūkę. Moteriai iš rankos iškrito duonos riekė. Močiutė lenkėsi paimti jos nuo grindų, tada septynerių metų pitbulterjerų veislės šuo sugriebė mažylę už sprando.

Močiutė bandė spirti šuniui, prispaudė jį durimis, tačiau kai pitbulterjeras paleido auką, mergytė buvo nebegyva. Greitosios pagalbos medikai mergaitės nebegalėjo išgelbėti, pagalbos reikėjo ir šoko ištiktai moteriai.

Trūkumas: kartais šuo gali užpulti net ir savo šeimininką, tad patariama atidžiai stebėti gyvūno elgesį ir, esant būtinybei, kreiptis į specialistus. Vytauto Petriko nuotr.

Baudos – iki 550 eurų

Pareigūnai priminė, kad dėl gyvūnų nepriežiūros jų savininkams gresia atsakomybė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio antrą ir trečią dalį, grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei sukėlusio gyvūno šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 120 eurų, jei pažeidimas įvykdomas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 230 eurų.

Pagal to paties straipsnio ketvirtą ir penktą dalį, jei žala buvo padaryta, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 550 eurų.

Baudžiamoji byla gali būti pradėta, jei gyvūno nepriežiūros pasekmės yra itin skaudžios. Be to, nukentėjusieji teismo keliu gali išsireikalauti atlyginti ir patirtą neturtinę žalą.

Puolė važiuojančius dviračiais

Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkės Rasos Bekėžienės, dažniausiai uostamiestyje žmonės skundžiasi dėl lakstančių palaidų šunų, kurie lodami puola praeivius ar dviračiais važiuojančius žmones. Yra buvę keletas atvejų, kai šunys žmonėms įkando.

Itin rimtų incidentų, sunkiai šunų sužalotų žmonių per pastaruosius keletą metų neužfiksuota.

Klaipėdos pareigūnų duomenimis, per 2022 m. Klaipėdos mieste pagal ANK 346 str. antrą ir trečią dalį buvo surašyti penki protokolai, pagal ANK 346 str. ketvirtą dalį – šeši.

Per 2023 m. sausį ir vasarį pagal ANK 346 str. antrą ir trečią dalį surašytas vienas protokolas.

Skundžiasi ir dėl lojimo

Gyvūnų laikymo Klaipėdos teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos apraše nurodyta, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.

Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje taip pat vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Jei vedžiojant šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.

Pernai Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gavo per 60 įvairių skundų ir pranešimų, susijusių su gyvūnų laikymo, vedžiojimo tvarkos pažeidimais.

Dažniausiai žmonės skundėsi dėl gyvūnų keliamo triukšmo, taip pat dėl nesurenkamų šunų ekskrementų ir šunų vedžiojimo be pavadėlio.

„Šiais metais gauti penki skundai dėl gyvūnų (šunų) keliamo triukšmo, vienas skundas dėl šuns vedžiojimo be pavadėlio ir vienas skundas dėl be priežiūros palikto šuns (šiuo atveju jo savininkas buvo miręs, gyvūnas perduotas į gyvūnų prieglaudą). Viešosios tvarkos skyrius pradėjo 11 administracinių teisenų dėl šunų vedžiojimo be pavadėlių viešosiose vietose“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Simona Šakinytė. Vytauto Petriko nuotr.

Kartais geriau užmigdyti

Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė pažymėjo, kad jeigu šeimininkas nemoka „sutarti“ su savo keturkoju, turėtų kreiptis į šunų elgsenos specialistus, dresuotojus.

„Prieš daugelį metų galvojau, kad kiekvieną agresyvų šunį gali paversti neagresyviu, o dabar taip nebemanau. Manau, yra šunų, kuriuos galbūt reikėtų užmigdyti, tai geriau negu izoliuoti nuo visų ir uždaryti voljere. Be to, ne visais atvejais padeda specialistas. Jeigu tai yra įgimti dalykai, tokie kaip genetiškai įgimtas reaktyvumas, to negali išgyvendinti“, – tvirtino pašnekovė.

Šeimininkas turi padaryti viską, kad jo šuo netrukdytų gyventi kitiems žmonėms.

Bet kuriuo atveju, atsakomybė visų pirma tenka šuns šeimininkui, kuris turi perspėti apie galimą šuns elgesį ir neleisti, kad šuo būtų glostomas, jeigu į nepažįstamųjų prisilietimus jis reaguoja instinktyviai.

Taip pat primenama, kad tėvai savo vaikus privalo įspėti ir pamokyti, jog gatvėje pamatę šunis nepultų jų glostyti.

Agresyvių nėra daug

Per daugelį metų gyvūnų prieglaudos vadovė pastebėjo, kad tikrai agresyvių šunų nėra daug. Dažniausiai tokį jų elgesį lemia šeimininko elgesys su gyvūnu, tam tikrų ribų nenustatymas.

„Manau, jog šeimininkas turi būti suinteresuotas, kad jo šuo nepadarytų žalos. Mažai šunų yra tikrai agresyvių. Agresija gana retas dalykas. Šeimininkas turi padaryti viską, kad jo šuo netrukdytų gyventi kitiems žmonėms. Jeigu matai, kad tavo šuo gali net ir su pavadžiu išgąsdinti, pulti ar kąsti, tai uždėk antsnukį“, – priminė S. Šakinytė.

Į „Linksmąsias pėdutes“ kartais atvežami šunys, kurių šeimininkai jų atsisako dėl agresijos priepuolių, kurie, kaip vėliau paaiškėja, kyla dėl to, kad šuo buvo pernelyg lepinamas.

„Kartais per didelė meilė gali pridaryti bėdų. Šiuo metu turime šuniuką, kuris atvažiavo pas mus dėl resursų saugojimo, jis puolė šeimininkus ir jų vaikus. Nuoširdžiai kalbant, manau, kad problemos buvo dvi. Viena, šeimininkė ėjo į dresūrą, mokėsi, stengėsi, bet vyras nuo pat pradžių buvo nusiteikęs prieš. Kitas dalykas, ji taip jį mylėjo, kad žiauriai išlepino, šuo atvažiavo su dideliu maišu žaisliukų. Pirmas dalykas, ką padarėme, patraukėme visus žaislus, viską, ką norėtų saugoti. Tai buvo pirmas žingsnis į jo sveikimą“, – pasakojo S. Šakinytė.

Agresyvūs puolimai jau baigėsi, nors šuns dar laukia ilgas sveikimo procesas.