Aferistai – tarsi iškiliausi A. Kašpirovskio mokiniai

Sukčių išmonė ir psichologinės žinios – it hipnotizuotojo Anatolijaus Kašpirovskio. Tuo pati įsitikino į žabangas įviliota pagyvenusi klaipėdietė, tik ką praradusi 3 tūkst. eurų ir iki šiol negalinti atsigauti po patirto šoko.

Pasakojo siaubingą istoriją

Buvo pirmadienis, po 10.30 val., kai suskambo laidinis telefonas rusakalbės senyvos klaipėdietės bute. Vos šeimininkė atsiliepė, išgirdo moterišką balsą: „Jums skambina advokatė Anastasija Aleksejevna. Kas jums yra Sveta?“.

Tokia pokalbio su nepažįstamąja pradžia pribloškė klaipėdietę. Paminėtas vardas – jos dukros.

Pašnekovė neleido atitokti ir ėmė pasakoti, kad pašnekovės dukra, kalbėdama telefonu, ėjo per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui.

Esą tuo metu gatve važiavo automobilis, vairuojamas nėščios moters. Skambinusioji pasakė šios vairuotojos vardą, pavardę, tėvavardį ir gimimo metus.

Toliau pasakojamas siužetas tik aštrėjo – siekdama išvengti susidūrimo su telefonu kalbėjusia pėsčiąja, vairuotoja esą pasuko vairą, rėžėsi į medį ir susižeidė – prarado kūdikį, jai plyšo blužnis. Tiek pašnekovės dukra Svetlana, tiek vairuotoja Ksenija dabar esanti ligoninėje.

Senolė susijaudino ir išgirdo, kad advokatė tuoj perduos ragelį gydančiam medikui. Atsiliepė vyras, kalbėjo taip pat rusiškai, atrodė, kad tai Priėmimo skyriaus gydytojas.

Jis paaiškino, kad pensininkės dukrai praskelta lūpa ir lūžę šonkauliai. Pasakė, kad duos ragelį Svetai, bet įspėjo, kad dėl sužalotos lūpos ji kalba neatpažįstamai.

Ragelyje pasigirdo verksmingi šūksniai: „Mama! Mama! Aš labai kalta, per mane moteris nukentėjo, dabar reikės daug pinigų – 40 tūkstančių. Paieškok namie pinigų, rask, kiek turi, nes aš labai kalta.“

Senolė suskubo raminti dukrą. Tada ši pasakė, kad eina į rentgeno kabinetą ir nebegali kalbėti, bet prašė nepadėti ragelio, nes ilgai ten neužtruks.

Telefoną vėl perėmė prisistačiusioji advokate. Tuomet senolė jai pasakė, kad paskambins savo jaunesniajai dukrai, nes pati sunkiai vaikšto ir labai jaudinasi.

Anastasija Aleksejevna tvirtu balsu pareiškė, kad tai neturi prasmės, nes jaunesnioji pensininkės dukra dabar esanti pas prokurorą.

Nepakimba: M. Busilas tikino, kad daugybė žmonių nepasiduoda apgaunami ir apie bandymus sukčiauti praneša policijai. / Policijos nuotr.

Žadėjo taikos sutartį

Visiškai pasimetusi senolė prisipažino blogai girdinti ir paprašė perskambinti jai į mobiliojo ryšio telefoną.

Padėjusi ragelį ji bandė prisiskambinti dukterėčiai, bet ši lyg tyčia neatsiliepė.

Vos po akimirkos vėl suskambo laidinis telefonas, tas pats balsas paprašė patikslinti numerį.

Toliau pokalbis vyko mobiliojo ryšio telefonu. „Advokatė“ pradėjo kalbą apie tai, kad avarijoje sužalotos merginos tėvai sutinka pasirašyti taikos sutartį. Senolė suskubo sakyti, kad 40 tūkst. eurų neturi, bet kelis tūkstančius sukrapštys, tik negali pasakyti, kiek.

Pašnekovė patarė nepadėti ragelio ir eiti paieškoti pinigų.

Iš susijaudinimo moteriai iš rankų krito daiktai. Drebančiomis rankomis ji surinko visus turimus pinigus ir į ragelį pasakė, kad turi tris tūkstančius.

Advokatė pažadėjo atvažiuoti po 15 minučių ir užsiminė, kad pasirašys pinigų paėmimo raštelį, todėl reikia surašyti, kokios kupiūros bus perduotos. Ji tikino, kad tuo pat metu bus surašomas taikos sutarties raštas.

Kol senolė skaičiavo banknotus, pašnekovė pareiškė, kad netrukus atvažiuos jos jaunas padėjėjas Dima.

Senolė išsigando, kad dėl didelio streso negalės nieko parašyti. Tai tik nudžiugino pašnekovę, ji pažadėjo pati viską surašyti, todėl atvyksianti po valandos.

Prašė ir tualetinio popieriaus

Toliau vyko kalba apie tai, kaip perduoti pinigus.

Pensininkė buvo klausiama, koks laukujų durų kodas, jai paaiškinta, kad su advokatės padėjėju Dima nieko nereikės kalbėti, tik paduoti maišelį.

Pinigus senolei buvo liepta suvynioti į pirties rankšluostį, jį įdėti į maišelį, ten pat įdėti mažą rankšluostuką ir ruloną tualetinio popieriaus. Esą visa tai bus perduota Svetai į ligoninę.

Šio pokalbio metu advokatė pasakė, kad Dima negali įeiti į laiptinę. Pensininkė pasišovė pati įsileisti, nes gyvena pirmajame aukšte. Senolė atidarė laukujes duris ir pamatė apie 20 metų tamsiaplaukį, kaip jai pasirodė, simpatišką vaikiną.

Šis pasisakė esąs Dima. Senolė dar paklausė, ar jis – nuo Anastasijos Aleksejevnos. Moteris padavė maišelį su pinigais ir stebėjo, kaip jis išeina.

Visą tą laiką telefono pokalbis tebevyko, pašnekovė girdėjo, kas vyksta, ir suprato, kad pinigai jau pas jos parankinį.

Senolė grįžo į savo namus, ir pokalbis iškart nutrūko.

Realybė – lyg šaltas dušas

Tada pensininkė surinko jaunesniosios dukros telefono numerį ir ėmė jai pasakoti apie jos seserį esą ištikusią nelaimę.

Jauna moteris iškart suprato – mama tapo sukčių auka, bet įtikinti ją šia liūdna tiesa nebuvo paprasta.

Kai paskambino ir pati Svetlana, pokalbis su mama buvo labai trumpas. „Ar Anastasija Aleksejevna – tavo advokatė? Ar tau rankšluostį perdavė?“ – klausė senolė.

63 950 – tiek eurų per daugiau nei mėnesį išviliota Klaipėdos apskrityje.

Dukra išklausė trumpo pasakojimo apie ryto istoriją ir tiesiai šviesiai konstatavo: „Mama, tu atidavei pinigus sukčiams.“

Netrukus pas šią klaipėdietę atvyko du tikri policijos pareigūnai. Kadangi nukentėjusioji nekalba lietuviškai, formalumai užtruko.

Iš šios istorijos detalių ėmė aiškėti keli dalykai. Pirmiausiai, sukčiai žinojo moters vardą, pavardę ir net kuo vardu jos dukra. Jie labai greitai susivokė, kad auka dėl streso nesupranta kai kurių akivaizdžių dalykų.

Šioje istorijoje nebuvo minimas nė vienas žmogus lietuvišku vardu. Senolė nė neįtarė klastos, kai minimi žmonės buvo įvardyti tėvavardžiais, nors mūsų šalyje jų jaunesni žmonės jau seniai nebevartoja.

Pagyvenusi moteris neatkreipė dėmesio ir į tai, jog taikos sutartį „advokatė“ teigė surašysianti aukos, o ne „avariją“ kalbėdama telefonu esą sukėlusios dukros vardu.

O svarbiausia, pensininkės nenustebino, kad po „avarijos“, kurioje nukentėjo du žmonės, nė neužsiminta apie policijos tyrimą.

Pokalbis su apgavikais truko apie pusantros valandos. Jau vėliau paaiškėjo, kad vieno pokalbio trukmė – apie pusvalandis, kitas truko dar apie valandą. Skambinta iš skirtingų telefono numerių, nors moterį kalbino ta pati pašnekovė.

Šių pokalbių metu į jos telefoną skambinta dar bene penkis kartus vis iš kito telefono numerio. Visi užfiksuoti telefonų numeriai – lietuviški.

Skaičiai stulbina

Nukentėjusi klaipėdietė – viena iš daugybės pastaruoju metu nukentėjusiųjų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus duomenimis, šiemet nuo spalio 1-osios iki lapkričio 5 dienos Klaipėdos apskrityje dėl įvairaus pobūdžio sukčiavimų pradėti 77 ikiteisminiai tyrimai, 33 iš jų – Klaipėdoje.

Aštuonis kartus sukčiai prisidengė išgalvotais pretekstais: neva artimas žmogus pateko į eismo įvykį, esą reikia patikrinti kokius nors skaitiklius arba namuose laikomų pinigų tikrumą.

Pasak Klaipėdos AVPK pareigūnų, bendra įvairiais pretekstais atėjus į namus iš nukentėjusiųjų išviliota suma – 63 950 eurų. Tai tik per šiek tiek daugiau nei vieną mėnesį.

„Pastaruoju metu klaipėdiečiai neretai praneša policijai, kad sulaukė bandymų juos apgauti, bet nepasidavė sukčių pinklėms“, – tikino Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo skyriaus viršininkas Mindaugas Busilas.

Ar skambučiai sklinda iš įkalinimo įstaigų, kol kas tyrėjai pasakyti negali, tai turėtų paaiškėti tiriant kiekvieną tokį atvejį.

Pastebėta, kad į namus ateinantys asmenys yra įvairaus amžiaus, tai yra ne tik vyrai, bet ir moterys.

„Pareigūnai dar kartą primena, jog nei policijos pareigūnai, nei socialiniai, bankų ar kitų įstaigų darbuotojai pas gyventojus į namus neateina ir pinigų netikrina. Jei žmonės sulaukia abejonių keliančių skambučių, prašome nedelsiant skambinti 112 ir apie įvykį pranešti. Patartina nepažįstamų asmenų jokiu būdu į namus neįsileisti“, – teigė Klaipėdos AVPK atstovė spaudai Andromeda Grauslienė.

Kol kas nė vieno šių nusikaltimų dalyvių tapatybė dar nenustatyta.


Faktai ir skaičiai

Spalio 1 d. Kalnupės g. 74 m. moteris įsileido dvi menamas kaimynes, ji prarado 2 950 eurų ir banko kortelę.

Spalio 5 d. Žardininkų g. 84 m. vyrui paskambino „savivaldybės atstovas“, įtikino, kad reikia patikrinti namie laikomus pinigus. Vyras atidavė sukčiams 5,8 tūkst. eurų.

Spalio 17 d. 89 m. Baltijos pr. senolis advokato padėjėju prisistačiusiam vaikinui padavė 10 tūkst. eurų.

Spalio 17 d. 77 m. moteris prarado 5 tūkst. eurų.

Spalio 18 d. Naujakiemio g. 73 m. moteris patikėjo apgaule, kad jai skambino dukra, ir sukčiams atidavė 2,7 tūkst. eurų.

Spalio 23 d. 87 m. moteris apgauta sukčiams atidavė 10 tūkst. eurų.

Spalio 26 d. Naikupės g. moteris patikėjo, kad valdininkas ateis patikrinti, ar namie laikomi pinigai tikri, ir neteko 3 tūkst. eurų.

Spalio 31 d. Vaidaugų g. 88 m. moteris įsileido menamus skaitiklių tikrintojus, jie pareikalavo dar ir parodyti pinigus. Kai moteris pabandė skambinti artimiesiems, vienas vyrų trenkė senolei rageliu ir pagrobė 4 tūkst. eurų.

Lapkričio 1 d. Dragūnų g. 87 m. moteris patikėjo pasakojimu apie artimojo sukeltą avariją, atėjusiai merginai ji atidavė 3 tūkst. eurų.

Lapkričio 1 d. Naikupės g. 84 m. moteriai atsitiko tokia pat istorija, ji neteko 4 tūkst. eurų.

Lapkričio 3 d. Taikos pr. gyvenanti 88 m. senolė įsileido socialine darbuotoja apsimetusią nepažįstamąją ir prarado papuošalus bei 2,7 tūkst. eurų.

Lapkričio 4 d. Rumpiškės g. 79 m. moteris patikėjo teiginiais apie neva sukeltą avariją ir sukčiams atidavė 7 tūkst. eurų.

Lapkričio 4 d. Butkų Juzės g. įvyko analogiška istorija, nukentėjusioji prarado 3 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių