- Žaneta Skersytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gruodžio 9 ir 11 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publikai pristatys Antano Kučinsko operą vaikams „Žvaigždžių operą“. Tai – ankstesnių dviejų šio kompozitoriaus operų “Bulvinė pasaka“ bei “Makaronų opera“ tęsinys.
Šios trys kompozitoriaus A. Kučinsko operos įeis į Lietuvos muzikos ir teatro istoriją kaip pirmoji sceną išvydusi vaikams skirta operų trilogija. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras gali tuo pelnytai didžiuotis ir džiaugtis.
Laukia stebinančio rezultato
„Muzikinio teatro tokia specifika: padarai savąją darbo dalį ir perduodi estafetę kitam, kuris geriau išmano sceninio pastatymo subtilybes. Žaviausia, kai susidūrus kūrėjų vizijoms rezultatas pranoksta tavo išankstinius lūkesčius ir nustebina netikėtai sėkmingais sprendimais“, – sako jau trečiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statomai operai muziką sukūręs kompozitorius A. Kučinskas.
Dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras nuo šių metų vadovauja ir Valstybiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui „Trimitas“. Jis yra sukūręs muzikos dramos spektakliams bei kino filmams, parašęs simfoninių, kamerinių, elektroakustinių, taip pat vokalinių ir chorinių kūrinių.
Po sėkmingų ankstesnių operų – „Bulvinė pasaka“ ir „Makaronų opera“ – A. Kučinskas, R. Kaubrys ir D. Čepauskaitė mąstė apie tęsinį. „Nebepamenu, kas iš mūsų pirmasis mestelėjo idėją apie žvaigždes – žemiškąsias ir dangaus. Bet viena visiems buvo aišku: na, negali juk pelės, pagrindinės „neigiamos“ šių operų veikėjos, dar kartą likti alkanos ir nepasitaisyti. Juk net pikčiausia žiurkė retkarčiais pakelia akis į žvaigždėtą dangų“, – tikina kompozitorius.
Pasalūniškas laimės ir draugystės alkis
„Žvaigždžių operoje“ pelės pagaliau sočiai prisikerta sūrio, tačiau tuomet jas ima kankinti šlovės ir garbės troškulys. Numalšinus pastarąjį, pradeda graužti pasalūniškas laimės ir draugystės alkis... „Šiuolaikiniai vaikai, panašiai kaip operų pelės, „gyvena“ išmaniųjų ekranuose, kasdien gaudami didžiulį kintančios informacijos srautą. Jie pripratę vartoti greitai, dažnas nebemoka gyventi tyloje. Tačiau jie patiria tuos pačius jausmus, kaip ir bet kurios ankstesnės kartos vaikai – meilę, draugystę, vienišumą, pripažinimo ir supratimo poreikį. Nesistengėme jiems pataikauti, bandydami žūtbūt viską perkelti į šiuolaikines technologijas, o kalbėjome apie amžinus dalykus“, – akcentuoja operų libretų autorė Daiva Čepauskaitė.
Ji teigia net pro rakto skylutę neregėjusi nė vienos „Žvaigždžių operos“ repeticijos, todėl premjera garsiai aktorei, poetei ir dramaturgei bus tokia pat staigmena, kaip ir visiems kitiems operos klausytojams. Ir ragina drąsiai keliauti į spektaklį vaikus, nespėjusius pamatyti ankstesnių dviejų trilogijos dalių, nes operos sąmoningai buvo kuriamos taip, kad žiūrovai galėtų suprasti kiekvienos jų atskirą istoriją.
Ir visgi – kodėl naujausioje operoje šalia pelių prabilo ir žvaigždės? „Pagalvojau, kad šiandien žodį „žvaigždė“ dažniau girdime nebe astronomijos, o popkultūros kontekste. Žemėje žvaigždžių jau daugiau nei danguje, tik jos – dirbtinės, apgaulingos, jų spindesys – trumpalaikis ir neturintis jokios išliekamosios vertės. Egzistuoja ištisa žvaigždžių industrija, konvejeriniai projektai, tikros „žvaigždžių kepyklos“. Jos dažnai apsuka galvą jauniems žmonėms, todėl ir kilo noras pasišaipyti iš pasaulio, kuriame „įvaizdis yra viskas“, – teigia D. Čepauskaitė.
Prireikė žargono vertimo
Operų apie alkanas peles trilogija turės net kelias gerbėjų kartas. Prieš dešimtmetį „Bulvinę pasaką“ žiūrėję vaikai spėjo suaugti ir į „Žvaigždžių operą“ ruošiasi atkeliauti su savomis atžalomis.
Teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sako, kad „Žvaigždžių operoje“ bus daug linksmos muzikos, kuri sužavės tiek vaikus, tiek suaugusius. Bus galima atpažinti ištraukas iš vaikų jau pamėgtų dainelių. „Jei klausysite įdėmiai, smagiai pasijuoksite. Orkestras šioje operoje – tik įstabių jos personažų palydovas“, – tvirtina T. Ambrozaitis.
Į spektaklio programėlę pirmą kartą trilogijos istorijoje nuspręsta įdėti žodynėlį. „Pelės tiek „sužvaigždėja“, kad ima leisti sau pernelyg daug... Taip librete atsiranda žodžių, kuriuos žiūrovai gali netiksliai interpretuoti. Vengdami tokių interpretacijų ir sukūrėme žodynėlį, kuriame mažajam žiūrovui išvertėme pelių vartojamo žargono frazes“, – aiškina režisierius Ramūnas Kaubrys.
Pelės pasisotins tik šiemet
2005 m. į R. Kaubrio rankas pakliuvo Daivos Čepauskaitės pjesė „Bulvinė pasaka“. „Jau beskaitydamas šypsojausi, po to kvatojau ir galiausiai supratau, jog šis kūrinys tiesiog užkoduotas sėkmei“, – prisimena legendinis uostamiesčio režisierius, pajūrio publikai pristatęs daugiau kaip dvi dešimtis įvairių žanrų spektaklių. Režisieriui pasiūlius, pjesė perėjo į A. Kučinsko rankas. Gražus bendradarbiavimas su šiuo kompozitoriumi tęsiasi ligi šiol.
Nuo minties apie „Bulvinę pasaką“ iki jos premjeros 2007-aisiais prabėgo dveji metai. Pirmosios operos pastatymas buvo sėkmingas – už jį visa statytojų komanda gavo „Auksinį scenos kryžių“. Vėliau gimė idėja sukurti „Bulvinės pasakos“ tęsinį – „Makaronų operą“. Kūrybinis procesas užtruko, tad „Makaronų operai“ scenos uždanga pakilo tik 2014 m. Beje, buvo išleista ir abiejų vaikiškų operų vaizdo įrašų kompaktinė plokštelė.
Galiausiai kūrėjams tapo tiesiog gaila savo pagrindinių herojų – pelių, nes abiejose operose jos taip ir liko nevalgiusios. Kad teisingumas pagaliau triumfuotų, nutarta sukurti trečią operą.
„Joje, pratęsdami maisto ir tapatybės paieškas, analizuosime tikrąsias ir tariamas vertybes, išorinį ir vidinį spindėjimą, mus supančios būties begalybę... „Žvaigždžių operos“ istorija atliks svarbią misiją: pabandys išgelbėti pasaulį patarimu „Žiūrėk širdimi!“. Žaismingas spektaklis su filosofine potekste kvies stebėtis mus supančiu pasauliu, skatins gebėjimą vaizdingai mąstyti ir įkvėps savojo gyvenimo šviesulio paieškoms“, – tikina režisierius R. Kaubrys.
Pasak jo, „Žvaigždžių operoje“ pelės pagaliau ras ką suvalgyti ir patvirtins teoriją, kad gyvenime labai svarbu siekti tikslo, o svarbiausia – kad jį pasiekia tik atkakliausi. Pelių Karalius pasisotinęs apkeliaus visą kosmosą ir netgi sutiks savo meilę...
Mažųjų žiūrovų reakcija jau išbandyta
Žavioji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Beata Ignatavičiūtė „Žvaigždžių operoje“ taps Žibute, kurią įsimylės pats Pelių karalius. Kaip vystysis ši meilės istorija, solistė neatskleidžia: „Negaliu išduoti paslapčių. Bet noriu visus pakviesti ateiti, pamatyti, išgirsti – juk vien ,,Žvaigždžių operos“ pavadinimas jau intriguoja. Joje parengėme linksmų ir išradingų netikėtumų mažiesiems žiūrovams. Tikiu, jog po premjeros jie tikrai turės apie ką padiskutuoti su tėveliais, o pats spektaklis visiems suteiks daug džiaugsmo ir juoko“, – teigia solistė.
B. Ignatavičiūtė drauge su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacijos koordinatore Daiva Diržiene jau pristatė scenai rengiamą spektaklį miesto mokyklose ir darželiuose. „Turėjau tikrą malonumą pabendrauti su jautriausiais ir nuoširdžiausiais būsimojo spektaklio žiūrovais. Iš pradžių žaidėme, vėliau atlikau kelias Žibutės daineles. Pasidžiaugiau, kad vaikai buvo drąsūs klausdami bei atidūs klausydamiesi. O svarbiausia, kad visi šypsojosi! Tikrai, nemeluoju! Tad šypsenų tikiuosi ir spektaklyje“, – džiūgauja B. Ignatavičiūtė.
Solistas Steponas Zonys, spaudoje dažnai pristatomas kaip kylanti operos žvaigždė, „Žvaigždžių operoje“ atliks Pelės II partiją. „Manau, naujoji opera vaikus sužavės: joje tiek daug neužmirštamų personažų ir nuotykių... Manoji Pelė II – toks gudrus, šmaikštus peliukas, kuriam viską būtina paragauti ar bent pauostyti. Sakyčiau, jis primena mane patį, nes ir aš gyvenime stengiuosi kuo daugiau naujų dalykų sužinoti, išmokti, patyrinėti“, – sako solistas.
Pelė II arba S. Zonys džiaugiasi, kad šįkart pelės pagaliau taps pagrindinėmis veikėjomis, tad šlove joms nebeteks dalintis nei su bulvėmis, nei su makaronais, kaip ankstesnėse trilogijos operose.
Režisierius bijo graužikų, tačiau...
„Mes linksminamės ir norime tą linksmybę perteikti vaikams. Pelės spektaklyje rodys įvairiausius, netgi indiškus ir kaubojiškus šokius. Juk Lady Gaga operoje taip pat pelė – atitinkami ir šokiai“, - pasakoja „Žvaigždžių operos“ choreografas Aurelijus Liškauskas.
R. Kaubrys prisipažįsta nuo vaikystės bijantis graužikų, privengiantis netgi juos vaizduojančių žaislų. „Nepaisant to, galvoje nešiojuosi dar bent penkis siužetus apie peles, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti muzikiniams ar dramos pastatymams“, – tvirtina režisierius.
Pagrindiniai operų trilogijos personažai atspindi Pelių karalystės hierarchiją: tai Pelių karalius, Pelė I ir Pelė II. Dar yra septyni peliukai ir visas likęs pelių pasaulis. „Žvaigždžių operoje“ pelės dalyvauja konkurse, nes nori tapti garsiomis atlikėjomis – šou žvaigždėmis. Tada išnyra tokie personažai, kaip Lady Gaga, Lady Kvaka, pelė M. Jacksonas ir Balta varna.
Keliaujant nuo vienos vaikiškos operos prie kitos, stengtasi išlaikyti tuos pačius atlikėjus - pagal siužetų vingius keisdavosi nebent jų pristatomi personažai. Neliečiamas išliko tik Pelių karalius - Virgilijus Pupšys. Jo dubleriu taps Kęstutis Nevulis, kuris trilogijoje jau padarė savotišką karjerą: „Bulvinėje pasakoje“ buvo Morka, o „Makaronų operoje“ – Senjoras Vermišelionis. Panašiai ir Rasa Ulteravičiūtė „Bulvinėje pasakoje“ atliko Mažojo Traškučio partiją, „Makaronų operoje“ – jau Lazanijos, o šįsyk virto žavinga Žibute.
„Žvaigždžių operoje“ taip pat dainuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojantys jaunieji solistai Loreta Daržinskaitė, Akvilė Januškaitė ir Mantas Liekis. Dar daugiau studentų išvysime masinėse spektaklio scenose. Iš viso operoje vaidina maždaug 40 atlikėjų.
Trilogijos statytojų komanda – profesionali, solidi ir nekintanti. Nuo pat „Bulvinės pasakos“ laikų joje triūsia ir scenografas Artūras Šimonis, ir kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė. Su jais pirmąkart drauge darbuojasi vaizdo projekcijų autorius Donatas Ravaitis. Kitas svarbus „Žvaigždžių operos“ kūrėjų komandos naujokas - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Europinė premjera: Toto Cutugno ir grupės „L’italiano“ šou Palangoje ir Vilniuje!1
Pirmą kartą Lietuvoje įvyks europinė muzikinio šou iš Italijos premjera: oficialus Toto Cutugno pagerbimo reginys, lydimas italų muzikinės grupės „L’italiano“. ...
-
Kameriniame koncerte salės „Jūra“ scenoje pristatytos talentingų kompozitorių moterų sukurtos dainos
Antrajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) kamerinių koncertų ciklo vakare „Moterų dainos“ skambėjo įvairių epochų kompozitorių moterų sukurti kūriniai, atliekami KVMT choro dainininkių. Šis koncertų ciklas ypatinga...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Naujas muzikinis projektas „Dovanota“ pristato pirmąjį savo kūrinį „Viena daina“1
„Dovanota“ – naujas projektas, įkvėptas sintezatorių skambesių bei šokių muzikos ir disco energijos. Jį įkūrė du Lietuvos naktinio gyvenimo scenos entuziastai: Ramūnas Tamošauskas (UraganiuS) ir Žilvinas Juodis (DJ Bl...
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Įsikūnijimas – tarsi į paveikslą
Kokie šamaniški dalykai vykdavo užkulisiuose, kiek žingsnių per repeticiją nueidavo aktoriai ir kaip vyko įsikūnijimas į Baroko amžiuje kūrusio dailininko paveikslus – apie tai ir kita buvo galima sužinoti Klaipėdos dramos teatro...
-
Klaipėdos pilies teatras kviečia į premjerą
Klaipėdos pilies teatras kviečia į pirmąją 39-ojo kūrybinės veiklos sezono premjerą – Keren Klimovsky komediją „Jūs užstojate man vandenyną“. ...