„Salve Musica“: šventinės klasikos festivalis

  • Teksto dydis:

Penktadienį prasideda Klaipėdos koncertų salės rengiamas jau tradiciniu tapęs šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“. Visą gruodžio mėnesį pakiliai skambės įvairiaspalviai jo akordai, skleisiantys ramybę ir apgaubsiantys palaima. Publikai paruošta net 13 šventinių koncertų. Jie bylos apie tekantį laiką ir tikrųjų vertybių ilgesį. Amžinai gyva klasikinė muzika pripildys klausytojus šviesaus džiugesio ir vilties. Festivalis kviečia gražiausias metų šventes sutikti ir švęsti su muzika.

Ypatingi svečiai

Festivalį „Salve Musica“ pradės ypatinga atlikėjų komanda – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas bei fortepijono virtuozė Mūza Rubackytė (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija). Šventinis jaudulys apims klausantis nuostabios simfoninės muzikos, kurią parašė Zoltanas Kodaly, Ferencas Lisztas ir Piotras Čaikovskis. Poetiškai pavadinta programa „Žiemos svajos“ nuskambės penktadienį 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti lietuvių pianistė M.Rubackytė koncertuoja visuose žemynuose, bendradarbiauja su įvairiais pasaulio orkestrais. Tarptautinį pripažinimą pelniusios atlikėjos repertuarą sudaro daugiau kaip 40 koncertinių programų ir 40 koncertų su orkestru, diskografiją – daugiau kaip 25 kompaktinės plokštelės. M.Rubackytė apdovanota Garbės medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Vyriausybės bei Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premijomis. Pianistė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė, taip pat dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei kitose pasaulio aukštosiose mokyklose, nuolat kviečiama į svarbių tarptautinių konkursų vertinimo komisijas.

Grožis ir šviesa

Koncerte M.Rubackytė atliks F.Liszto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 A-dur.

Šis vengrų kompozitorius jos kūrybinėje biografijoje užima ypatingą vietą: 1981 m. prestižiniame tarptautiniame Liszto–Bartóko pianistų konkurse Budapešte M.Rubackytė pelnė Didįjį prizą.

Kaip teigiama žurnale „Fanfare“, ji yra „viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“. M.Rubackytė – tarptautinių F.Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, F.Liszto draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, F.Liszto pianistų konkursų žiuri narė.

Pianistės teigimu, „Liszto negalima nemylėti, galima tiktai jo nepažinti. Liszto kūriniai yra tarsi kopimas į kalną. Tik po didelių pastangų pasiekus viršūnę, atsiveria peizažo grožis ir šviesa“.

Vienas ryškiausių

M.Pitrėnas yra vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų, LNSO vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Maestro apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, įvertintas Baltijos Asamblėjos meno premija. Nuo 2018 m. rugpjūčio jis gyvena tai Lietuvoje, tai Šveicarijoje, nes pradėjo dirbti vyriausiuoju dirigentu Sankt Galeno teatre. Pastaraisiais metais M.Pitrėnas diriguoja Latvijos, Lietuvos teatruose, Varšuvos Didžiajame teatre, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Kelno, Helsinkio nacionaliniuose operos teatruose, Maskvos Didžiajame teatre.

LNSO – vienas prestiziškiausių Lietuvos muzikos kolektyvų, kurio interpretacinį braižą daug metų formavo dabartinis orkestro garbės dirigentas Juozas Domarkas. Orkestras kasmet surengia maždaug pusšimtį koncertų Lietuvoje, dažnai gastroliuoja užsienyje. LNSO yra dirigavę istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai, o sukauptame jo repertuare – tiek praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūriniai, tiek moderni šiuolaikinė muzika, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros.

Šokiai ir svajos

Greta F.Liszto į svarbiausių vengrų tautos kūrėjų sąrašą įtraukiamas ir Z.Kodály, parašęs koncerte skambėsiantį kūrinį „Galantos šokiai“. Tai yra puikus F.Liszto vengrų rapsodijų tradicijos plėtojimo pavyzdys, klausytojus pavergiantis audringu temperamentu, puikia orkestruote. Vakaro pabaigoje bus atliktas bene reikšmingiausias P.Čaikovskio ankstyvojo laikotarpio kūrinys – Simfonija Nr. 1 („Žiemos svajos“). Kūrinio dalių programiniai pavadinimai liudija apie kompozitoriaus potraukį muzika perteikti gamtovaizdžių platybes ir įvairovę: pirmoji dalis pavadinta „Žiemos kelio svajos“, antroji – „Niaurus ir ūkanotas kraštas“.

Klaipėdos koncertų salė kviečia pradėti šventinių koncertų sezoną kartu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių