Rugsėjo „Durys“ žvalgosi po kultūros ir meno aruodus

Šiandien uostamiestyje su dienraščiu „Klaipėda“ pasirodė rugsėjo „Durys“ – devintasis mėnesinio kultūros ir meno žurnalo šių metų numeris. 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas „Klaipėdos“ laikraščio leidinys toliau įdėmiai fiksuoja, analizuoja, vertina ryškiausius uostamiesčio bei Vakarų Lietuvos kultūros ir meno reiškinius.

Teatro padangėje

Rugsėjo „Duris“ pradeda pokalbis su naujuoju Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu. Pusmetį gyvenęs nežinioje, be tikrojo vadovo, dabar teatras jau jį turi. Kultūros ministerijai pateikęs išsamią penkerių metų perspektyvinę programą, įveikęs šešis konkurentus ir laimėjęs konkursą vadovo pareigoms eiti T.Juočys ką tik oficialiai paskirtas į šias pareigas ir jau pasirengęs įžengti į naują savo ir teatro gyvenimo etapą. Tačiau, ar pateisins kolektyvo, jį konkurse palaikiusio parašais, galiausiai publikos lūkesčius, po aštuonerių metų teatrui sugrįžus į rekonstruotą pastatą Teatro gatvėje? Kokių darbų pirmiausia imsis naujas vadovas, kokios permainos laukia 80-ąjį sezoną pradedančio Klaipėdos dramos teatro? Apie visa tai – Valentinos Žigienės interviu „T.Juočys: turime tapti ryškiu, svarbiu, aktualiu teatru“.

Teatro temą žurnale tęsia žvilgsnis į vasarą Lietuvą pasiekusią vieną iš „Routledge“ leidyklos knygų – „The Routledge Companion to Michael Chekhow“, Michailui Čechovui  skirti bendri tyrinėjimai. Ji pirmiausia buvo atsiųsta spektaklį Klaipėdos dramos teatre šiuo metu statančiam režisieriui Gyčiui Padegimui – kaip vienos iš knygos publikacijų autoriui skirtasis egzempliorius. Kartu su kitų 24 pasaulyje pripažintų tyrinėtojų įžvalgomis čia publikuojamas ir G.Padegimo straipsnis „Vaizduotės ugdymas: Michailo Čechovo aktoriaus ruošimas“. Kadangi jau plačiai žinoma, jog teatro režisierius ir kultūros veikėjas G.Padegimas yra laikomas vienu autoritetingiausių Rytų Europoje M.Čechovo kūrybinio palikimo tyrinėtojų, nereikia pradėti nuo paaiškinimo, kodėl jo tekstas atsidūrė „garbingoje draugijoje“... Kas rašoma jo straipsnyje, sudominusiame garsią Didžiosios Britanijos leidyklą, atskleidžiama kultūrologės Rimos Pociūtės apžvalgoje „G.Padegimas – M.Čechovui skirtų pasaulinių tyrinėjimų dalyvis“.

Festivalių pėdomis

Šiuolaikinį meną pavadinusiai atminties įvaikinimu, straipsnio „Plartforma“. Įvaikinti atmintį“ autorei Sondrai Simanaitienei tokį šeimyniškai angažuotą santykį pasufleravo tarptautinio menų festivalio „Plartforma“ renginių palydėtojas – režisierius Nerijus Gedminas, prieš vieną iš spektaklių tarstelėjęs: „Šiuolaikinis menas neatleidžia atsainaus požiūrio“. Anot teksto autorės, „nesvarbu, kad kartais publikai atrodo, jog čia tik cemento pripiltas stiklainis rūsio kamputyje. Tačiau tas stiklainis klausia apie tave. Šiuolaikinis menas visada kelia klausimą apie tave, įdarbindamas atmintį – asmeninę, tautinę / kosmopolitinę, istorinę, mitologinę ir dar kitokią“. Tad galvodama apie atminties įvaikinimą, ji žvalgosi po šiemetį Klaipėdoje vykusį jau 10-ąjį festivalį ir jo renginius, galiausiai konstatuodama, kad „Plartforma“ leidžia kitu kampu pažvelgti į tai, kas vyksta Klaipėdoje, Lietuvoje, pasaulyje ir sąmonėje“.

Į kitą tarptautinį festivalį, irgi 10-ąjį, šį rudenį dar tebevykstantį Plungėje, veda pašnekesys su trimis jo organizatoriais – Plungės meno mokyklos vadove Genovaite Žiobakiene, Žemaičių dailės muziejaus direktoriumi Alvidu Bakanausku ir Plungės garbės piliečiu, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Juozu Domarku. Žurnalistės Daivos Janauskaitės kalbinami, jie dalijasi mintimis apie Mykolo Oginskio festivalio idėją, intencijas ir lūkesčius, publiką, tradicijas bei istorinės erdvės, kurioje jis rengiamas, perspektyvas („M.Oginskio festivalis – Žemaitijos perlas“).

O šokio kritikė Violeta Milvydienė „Duryse“ grįžta prie šiemečio Klaipėdos muzikinio teatro festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, šiuosyk aptardama jo svečių pasirodymą – Liepojos teatro pristatytą Janio Rainio tragedijos „Indulis ir Arija“ choreografinę inscenizaciją. Spektaklio recenzijoje, be kita ko, pastebima, kad ji „ne tik atitiko festivalio moto „Muzikos ir meilės alchemija“, bet ir siužetu yra susijusi su menamais mūsų šalies „herojais“, o trupės nariai – jau realiai – su pačia Klaipėda“. Mat kone visi spektaklyje vaidinantys Liepojos teatro aktoriai vaidybos studijas yra baigę Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (dabar – Menų akademija) Teatro katedroje. Jų pastatymą įvertinusios kritikės žodžiais, „ši jaunatviška, patraukli ir gana gausi trupė įrodė turinti savito „šarmo“. Juntama jos elegancija, charizma ir savivertė“ („Indulis ir Arija“ – alchemiška meilės istorija“).

Į kiną ir parodas

Kinui skirtuose žurnalo puslapiuose Aivaras Dočkus šiuosyk rašo apie daugybę apdovanojimų ir liaupsių susižėrusį naują lietuvišką filmą „Sangailės vasara“. Kinomano teigimu,  merginų meilės tematika yra sukurta ir geresnių filmų, o čia tuštokai nuobodu – scenarijaus pakanka tik trumpam filmui, istoriją palikta susikurti patiems žiūrovams, neįtikina herojės ir siužeto linijos, juosta nei nustebina, nei sudomina, nei skatina mąstyti („Sangailės vasara“ – skrydis virš nuobodybės“).

Į ekskursiją naujos iniciatyvos uostamiestyje pėdomis – po Galerijų dienas žurnalo puslapiais keliaujame su kultūros žurnaliste Kristina Sadauskiene, aplankydami kone visus 17-a projekto renginių. Autorė cituoja šio trijų dienų meno maratono iniciatorę „Si:said“ galerijos įkūrėją Skaistę Kazarauskaitę-Marčienę: „Esu klaipėdietė ir norisi, kad šis miestas būtų įdomi, kūrybiškai cirkuliuojanti erdvė. Galerijų dienos yra viena iš pastangų išpildyti šį norą“. Matyt, kad jis pildosi, nes, kaip teigia straipsnio pavadinimas, „Galerijų dienos įvyko ir pavyko“.

Kur veda kelionės

Kultūros istorijos puslapiuose Jovita Saulėnienė skaitytojus lydi senojoje Klaipėdoje pamėgtais maršrutais, šįkart – į Melnragę, į šį buvusį žvejų kaimelį, tapusį kurortine vietove. Vėliau čia  buvo galima atvykti ir tramvajumi, kuriuo itin didžiavosi klaipėdiečiai („Pamėgtais maršrutais po senosios Klaipėdos apylinkes. Melnragė“).

O dabarties kultūros maršrutai teatrologę Salomėją Burneikaitę šiąvasar nuvedė į Vokietiją, Renhofo pilyje įkurtą Vasario 16-osios gimnaziją ir gatvės teatrų festivalį Liudvigshafene. Straipsnyje „Lietuva, būk stipri!“, dalydamasi įspūdžiais apie Vokietijos lietuvių bendruomenę, ji rašo: „Daug gero, man naujo ir įdomaus, bylojančio apie laisvų žmonių gyvenimo būdą, net savo misijos prisiėmimą, pajutau ne jų žodžiuose, bet darbuose, aplinkoje, bendravimo būde“…

„Durys“ taip pat kviečia nors trumpai pažvelgti pro „Langą“ – ką klaipėdiečiai menininkai veikia už savojo miesto ribų? Štai dailininko Virginijaus Viningo tapyba eksponuojama Briuselyje, „Meno terminalo“ baigiamoji versija pristatoma Kaune, „Vėtra“ šoko folkloro festivaliuose Vengrijoje, o poetas Gintaras Grajauskas svečiavosi literatūros ir knygų leidybos forume Ukrainoje.

Literatūra šiandien

Beje, apie G.Grajauską ir jo kūrybą šiuosyk „Duryse“ galima paskaityti ir daugiau. Monikos Šulcaitės tekstas „G.Grajausko poezija: barokiškasis guizzo kasdienybėje“ primena poeto Simono Dacho, savo kūryboje apdainavusio gimtąjį Klaipėdos miestą, 410-ąsias gimimo metines ir joms skirtą Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos surengtą literatūrinį seminarą „Meilės lyrika: nuo S.Dacho iki G.Grajausko“. „Ar įmanoma susieti G.Grajausko poeziją su baroko, sykiu ir S.Dacho, kontekstu? Pasirodo, galima. Galbūt tas ryšys gali atrodyti keistas (juk ir pats italų žodis barocco  reiškia „keistas“), tačiau sykiu atveriantis naujų poezijos tyrinėjimų, interpretacijų lauką“, – įsitikinusi jaunoji literatūros tyrinėtoja, pagal kurios pranešimą seminare ir parengta šioji publikacija.

Į žurnalą integruotuose literatūriniuose „Gintaro lašuose“, kuriuos sudarinėja tas pats rašytojas G.Grajauskas, irgi yra publikacija, dedikuota S.Dacho gimimo metinėms – tai Almos Riebždaitės Proginis eilėraščių ciklas apie meilę. Ten pat tradiciškai publikuojama naujos knygos recenzija: Dainius Vanagas šįkart analizuoja Akvilės Žilionytės sudarytą rinkinį „Duokit fraką: tarpukario Lietuvos spaudos įvairenybės“ („Epocha čia, epocha ten“). Taip pat galima paskaityti Andrejaus Chadanovičiaus eilėraščių, iš baltarusių kalbos išverstų G.Grajausko, bei Jeronimo Brazaičio iš anglų kalbos išversto amerikiečių rašytojo Rosso Macdonaldo romano „Galtono byla“ tęsinį. Skaitytojai taip pat turi galimybę įvertinti  Jaunųjų kūrybos konkurso dalyvio Kornelijaus Stučkaus novelę „Big crunch.

Šiuosyk – tiek, imkite ir skaitykite.

„Durys“ įprastai išeina kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir platinamos su tos dienos „Klaipėdos“ laikraščiu. Kitomis dienomis žurnalą galima įsigyti „Klaipėdos“ dienraščio redakcijos skyriuose. Be to, „Duris“ galima atskirai užsiprenumeruoti internetu www.kl.lt/prenumerata ir gauti į namus bet kurioje Lietuvos vietoje.

Po dienos kitos besidomintiems naujausias „Durų“ žurnalo numeris taps pasiekiamas ir naujoje šio projekto interneto svetainėje: durys.diena.lt. Užsukite – ten yra ir daugiau kultūros bei meno naujienų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių