Meilės ir prisikėlimo istorija

Režisierės žodžiais, šis spektaklis bus apie patį didžiausią įmanomą stebuklą. Nedideliame kaime nusižudo žmogus, bet jo artimųjų meilė tokia stipri, kad jis prisikelia iš mirusiųjų. Tokia „Meilės“ pradžia. Kaip vystosi šio prisikėlimo istorija bus galima sužinoti spektaklio premjeroje.

Pirmasis Klaipėdoje kurtas A.Dudos-Gracz spektaklis pagal genialiojo baroko dailininko Michelangelo Merisi da Caravaggio gyvenimą ir kūrybą „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ sulaukė didžiulio populiarumo. Žinia apie jį ritosi socialiniuose tinkluose, žiūrovai dalijosi sukrėtusiu, pakylėjusiu, apvalančiu patyrimu. Iki šiol į šį spektaklį bilietai išnyksta vos pasirodę. Tad šįkart A.Dudos-Gracz atvykimas į uostamiestį iš anksto buvo pažymėtas nekantraus laukimo.

„Režisierė turi kažkokį ypatingą sugebėjimą pradėti visiškai aiškiu brutaliu realizmu, kuris nepastebimai perauga į magiškąjį realizmą, – apie būsimą spektaklį užsiminė Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. – Ji sėkmingai maišo primityvią, vulgarią kalbą su bibline kalba, su pranašystėmis, su giesmėmis. A.Duda-Gracz yra savo tekstų kūrėja, režisierė, scenografė ir kartais choreografė. Dėl to jai turbūt lengviau kontroliuoti, kaip scenoje atrodys tai, kas parašyta tekste – ji su tuo turi pirminį santykį.“

„Meilės“ tekstą į lietuvių kalbą išvertė Nikodemas Szczyglowski’s ir G.Grajauskas. Pasak G.Grajausko, lenkiškame tekste naudota senovinė kalba, specifinis dialektas, lietuviškame vertime – XX a. pr. „paprasta paprastų žmonių kalba“. Bet spektaklyje skambės ir archajiški fragmentai. „Kompozitorius Łukaszas Wójcikas-Zawierucha naudoja kelis tekstus iš XV a. pr., tokia ir spektaklyje skambanti poema „Magistro Polikarpo pokalbis su mirtimi“ – vienas pirmųjų Lenkijoje užrašytų ir išlikusių rimuotų tekstų“, – pasakojo G.Grajauskas.

Pirmosios repeticijos – miške

„Meilės“ siužetas perkelia į nedidelį tarpukario laikotarpio kaimą kažkur Lietuvoje. Pasaulis ką tik išgyveno viską naikinančią Pirmojo pasaulinio karo apokalipsę, o į žmonių gyvenimą grįžę senieji tikėjimai susijungė su krikščionybe. Tai pasaulis, kuriame žmogus iš tiesų yra gamtos vaikas, kuriame tikėjimas mistinėmis gamtos jėgomis pinasi su tikėjimu angelais. Vienas iš kaimo gyventojų bendruomenės narių, ponas Kapininis, pravarde Čigonas, nusižudo. Jo artimieji skendi sielvarte, bet jų desperatiškos maldos išgirstamos ir Kapininis grįžta į gyvųjų gretas. Jo prisikėlimas atliepia Biblijoje minimą vieną garsiausių stebuklų, kai Jėzus Kristus iš mirusiųjų prikėlė Lozorių iš Betanijos. „Kalbant apie Lozoriaus mitą, man pačiai svarbiausia ir pirmiausia rūpi ne pats stebuklas, bet šio žmogaus gyvenimas po to, kai jis prisikėlė. Jo gyvenimas tarp artimųjų, savo bendruomenėje. Man buvo įdomu, kaip sugrįžimas iš anapus gali viską pakeisti, taip pat, ką galima atsinešti iš anapus“, – apie „Meilės“ pamatu tapusias mintis kalbėjo A.Duda-Gracz.

Režisierė A. Duda-Gracz. Kemel photography nuotr.

Šio spektaklio repeticijos prasidėjo dar vasaros pradžioje. Tiesa, jos buvo labai neįprastos. Režisierė kartu su komanda keliavo į gamtą – pajūrio miškus. Kaip ji pati paaiškino, tai buvo būtina, mat spektaklio pasaulio bendruomenė itin stipriai prisirišusi prie gamtos.

„Tie žmonės prisirišę prie žemės, suaugę su augmenija, priklausomi nuo oro sąlygų. Kai dirbome su spektakliu pagal M.Caravaggio, to nereikėjo – visas dailininko gyvenimas vyko de facto kažkur rūsyje, prie dirbtinės šviesos, žvakių. Repeticijų salė puikiai tiko. O šiuo atveju personažų gyvenime yra du įvykiai, kurie turėjo vykti natūralioje erdvėje, nekontroliuojamoje žmogaus, beje, abu jie vyksta prieš prasidedant spektakliui. Tai – gimimas – visi personažai atėjo į šį pasaulį mūsų aplankytuose miškuose, žengė ten pirmuosius žingsnius. O vėliau – jų perėjimas iš buvimo vaikais į buvimą suaugusiaisiais“, – aiškino režisierė.

Apie stebuklo pasekmes

A.Duda-Gracz minėjo, kad senovėje svarbiausi žmogaus gyvenimo virsmai buvo neatsiejami nuo įvairių ritualų, tad ir netipinėse repeticijose buvo pasitelkti tam tikri ritualai.

„Meilėje“ Trenktosios be namų vaidmenį atliekanti Renata Idzelytė pritarė, kad buvimas gamtoje kūrybinio proceso metu buvo neįprastas, bet naudingas: „Tai buvo specifinės sąlygos, padėjusios įsijungti fantazijai. Gamta tikrai padėjo susikoncentruoti į save ir partnerius. Tai iš pradžių keista, neįprasta, bet kartu labai įdomu.“

Aktorė taip pat pasakojo, kad darbas su A.Duda-Gracz išsiskiria ypatingu gyliu: „Pradėjome nuo personažų vidinio pasaulio kūrimo, neanalizavome pačios medžiagos ar paskirų scenų tol, kol į pasaulį neatėjo žmonės, turintys papasakoti tai, kas parašyta. Taigi iš pradžių kūrėme žmones, jų bendruomenę ir tik tada ėmėmės medžiagos.“

Anot režisierės, spektaklis „Meilė“ bus apie stebuklo pasekmes. „Kalbame apie stebuklą, kuris atsiranda iš meilės, bet šis stebuklas prieštarauja gamtai. Žmogaus prisikėlimas iš mirusiųjų prieštarauja gamtai. Man buvo įdomu, ką prieš gamtą einantis dalykas gali padaryti su žmonėmis. Šis spektaklis yra apie tai, prie ko mus gali privesti meilė. Moters meilė vyrui, vyro – moteriai, motinos – sūnui, dukros – tėvui, vieno žmogaus – kitam žmogui“, – apibendrino A.Duda-Gracz.

Stebuklas šiuolaikiniame pasaulyje yra fantazijos teritorija – jis nebėra realaus gyvenimo dalis. Režisierė svarstė, kad taip yra dėl nunykusio tikėjimo: „Reikia absoliutaus tikėjimo, kad įvyktų stebuklas. O mes išgyvename didžiulę tikėjimo krizę. Stebuklai vyksta ten, kur jais tikima. Ar mes dar kažkuo tikime? Man atrodo, bet kokia kaina stengiamės atsikratyti mistikos, viskuo abejojame, iš visko tyčiojamės, viską žinome. Dėl to prarandame tikėjimą, kad būna dalykų, kurių mūsų protas negali aprėpti. O žmonės, apie kuriuos pasakojame spektaklyje, tikėjo. Ir dėl to jiems nutiko stebuklas.“

Kūrybinė komanda – jau pažįstama

„Kiek teko matyti šios režisierės spektaklių ir skaityti jos scenarijų, visų jų gelmėje – krikščioniška užuojauta ir meilė. Ir ta meilė – ne tik teigiamiems personažams, meilė – net ir didžiausiems nusidėjėliams. A.Duda-Gracz labai gražiai savo tekstuose geba parodyti, kodėl net didžiausi blogiečiai yra tokie, kokie jie yra, kaip jie tokiais tapo. Supranti, kad net tobuliausias žmogus nėra apsaugotas nuo blogio, nuo pavydo, nuosavybės jausmo kitam žmogui“, – viešnios iš Lenkijos kūrybą vienijančią liniją apibendrino Klaipėdos dramos teatro meno vadovas.

Spektaklio „Meilė“ statytojų komanda klaipėdiečiams jau pažįstama: prie režisierės vėl prisijungė kompozitorius Ł.Wójcikas-Zawierucha ir šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk, kuri už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.

Spektaklyje vaidins visas būrys aktorių, tarp jų – ir jau pažįstami kolegos iš Lenkijos – Bartoszas Rochas Nowicki’s ir Cezary’s Studniakas bei Klaipėdos dramos teatro aktoriai Liudas Vyšniauskas, Darius Meškauskas, Jonas Baranauskas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Karolina Kontenytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Mikalojus Urbonas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius, Jonas Golubovskis, Digna Kulionytė, Artūras Lepiochinas.

A.Dudos-Gracz spektaklio „Meilė“ premjera – spalio 1 ir 2 d. Klaipėdos dramos teatre.