- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Svečias: Klaipėdoje viešėjęs maestro G.Kuprevičius, kalbėdamas su...
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
-
„Prūsai“ – maestro jubiliejui
Neseniai jubiliejų paminėjęs vienas garsiausių ir populiariausių šalies kompozitorių Giedrius Kuprevičius vakar viešėjo Klaipėdoje, dar kartą pasižiūrėjo savo parašytą operą "Prūsai" ir gyrė klaipėdiečių pastatymą.
Kuklus ir linksmas, kuriam svetimas pasipūtimas ir tuštybė. Taip galima būtų apibūdinti maestro G.Kuprevičių – spalvingą asmenybę, kompozitorių, pedagogą, eseistą ir muzikantą.
G.Kuprevičius yra sukūręs vieną žinomiausių Lietuvoje miuziklų "Ugnies medžioklė su varovais" (1975), o šio miuziklo daina "Kregždutės" yra vienas populiariausių kūrinių Lietuvoje.
Kompozitorius nuolat rašo muziką operoms, simfonijoms, kameriniams kūriniams, oratorijoms ir vokaliniams ciklams. Kompozitorius taip pat komponuoja muziką dramos spektakliams ir kino filmams.
Vakar G.Kuprevičius viešėjo Klaipėdoje, kur dar kartą turėjo galimybę pasižiūrėti savo paties parašytą operą "Prūsai".
Paklaustas, kaip jam kilo mintis sukurti tokį kūrinį, maestro atsakė: "Kalbėsiu labai trumpai, kaip prof. J.Brėdikis sako, telegrafiškai. Pirmiausia tai buvo Stasio Domarko idėja, mes su juo labai daug bendravome, kai jis dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu. Prūsų tema išryškėjo kaip reikalinga Klaipėdai tema. Be to, Stasys dirigavo herojišką siuitą filmui "Herkus Mantas", kurią irgi aš parašiau. Taip ta užuomazga ir atsirado."
O į filmą G.Kuprevičius atėjo per savo mokytoją Eduardą Balsį, kuris pats turėjo rašyti muziką, bet nesurado laiko ir rekomendavo savo mokinį – "perspektyvų, jauną ir labai talentingą kompozitorių".
"Kai per dvi savaites parašiau tą muziką, S.Domarkas prasitarė, kad reikia parašyti siuitą. Parašiau. Mes ją atlikome su choru Kaune. Ir kai jis persikėlė dirbti į Klaipėdą, tada buvo grįžta prie "Prūsų" temos. Tada reikėjo įkalbinti maestro Virgilijų Noreiką, kad jis sutiktų atlikti pagrindinį vaidmenį. Pamenu, atvažiavau pas jį į namus "parodyti" savo kūrinį, kur pusantros valandos jam dainavau savo žiauriu balsu visas partijas. Tada jis pasakė, kad yra vienas rimtas trūkumas – per mažai aukštų natų. Paprašė pataisyti. Pataisiau. Jis sudainavo visus spektaklius be dublerio", – mintimis apie "Prūsų" priešistorę dalijosi kompozitorius.
Į "Prūsų" premjerą atėjo du Lietuvos prezidentai – Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus. Esą šiais laikais šalies vadovų G.Kuprevičius savo spektakliuose nesutinka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Renginių kombinatas 1-erių metų gimtadienį paminės siautulingu vakarėliu su „G&G Sindikatu“
Gruodžio mėnesį sueis vieneri metai, kai Klaipėdoje duris oficialiai atvėrė moderni renginių vieta – Renginių kombinatas. Šia ypatinga proga gruodžio 6 d. čia vyks siautulinga šventė su legendine Lietuvos hiphopo grupe „G&a...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Europinė premjera: Toto Cutugno ir grupės „L’italiano“ šou Palangoje ir Vilniuje!1
Pirmą kartą Lietuvoje įvyks europinė muzikinio šou iš Italijos premjera: oficialus Toto Cutugno pagerbimo reginys, lydimas italų muzikinės grupės „L’italiano“. ...
-
Kameriniame koncerte salės „Jūra“ scenoje pristatytos talentingų kompozitorių moterų sukurtos dainos
Antrajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) kamerinių koncertų ciklo vakare „Moterų dainos“ skambėjo įvairių epochų kompozitorių moterų sukurti kūriniai, atliekami KVMT choro dainininkių. Šis koncertų ciklas ypatinga...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Naujas muzikinis projektas „Dovanota“ pristato pirmąjį savo kūrinį „Viena daina“1
„Dovanota“ – naujas projektas, įkvėptas sintezatorių skambesių bei šokių muzikos ir disco energijos. Jį įkūrė du Lietuvos naktinio gyvenimo scenos entuziastai: Ramūnas Tamošauskas (UraganiuS) ir Žilvinas Juodis (DJ Bl...
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...