- Birutė Skaisgirienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į virtualią erdvę persikėlęs kultūrinis gyvenimas nieko nebestebina. Parodų lankymas virtualioje realybėje gal ir nesukuria dailės galerijų atmosferos, bet socialiniai tinklai yra puiki galimybė pastebėti naujus meno kūrinius, susidomėti kūrėjais. Lisabonoje (Portugalija) gyvenanti klaipėdietė Marija Reikalas vienu kitu kūriniu retsykiais pasidalydavo „Facebook“ paskyroje. Egzotiška grafika ir tapyba iš karto patraukė dėmesį. Kilo mintis jaunos menininkės kūrinius parodyti klaipėdiečiams. Taip subrendo virtualios parodos Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje idėja. „Pirmą kartą pristatau savo darbus Klaipėdoje. Manęs kaip menininkės čia niekas nepažįsta. Pirmasis pasirodymas gimtajame mieste man yra labai jaudinantis“, – sakė Marija.
„Varnų gaudytoja“
– Papasakokite apie save. Kas jums yra kūryba?
– Jau beveik dvejus metus visą savo laiką skiriu tik tapybai ir grafikai. Svetimoje šalyje nėra lengva būti menininke, tačiau iki šiol dar nesigailėjau nė sekundės. Neabejoju dėl savo pasirinkimo. Kūryba mano gyvenime yra transformuojanti jėga, vienintelė veikla, kuri suteikia prasmės kasdienybei. Su malonumu dirbu kiekvieną dieną, dėl kūrybos drįstu rizikuoti, jos įkvėpta nusipurtau dulkes ir keliuosi suklupusi. Išbandžiusi daugybę darbų ir gyvenimo scenarijų, suprantu, kad šio pasirinkimo nemainyčiau į jokius pinigus ar brangenybes. Kurdama jaučiuosi gyva. Tapyba man yra jungtis tarp vidinio ir išorinio pasaulio. Ja neapčiuopiamus, abstrakčius vaizdinius, jausmus ir įvykius transformuoju į realius scenarijus. Jie man padeda geriau suprasti save pačią ir aplink vykstančius reiškinius. Jaučiuosi namie ten, kur galiu kurti.
Tapau akrilu ant drobės, o grafikos darbus atlieku lino graviūros technika, kurios išmokau labai seniai, dar besimokydama Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje.
M.Reikalas. Iliuminacijos. Sirenos giesmė.
– Koks buvote vaikas?
– Vaikystėje buvau svajotoja ir „varnų gaudytoja“. Apskritai nuo mažų dienų daug laiko praleidžiu svajodama. Sapnuoju atmerktomis akimis ir keliauju po įvairiausius scenarijus, filmus, knygas, kurias skaitau, po vietas, kuriose neįmanoma keliauti realiai – po žvaigždes, debesis, vandenyno dugną. Kad realybė nebūtų pilka ir monotoniška, išgalvoju žmones, įvykius, kuriu naujus siužetus ir gyvenimus drobėse. Nežinau kodėl tai darau, turbūt tiesiog tokia yra mano prigimtis. Vaikystėje iš manęs bendraamžiai šaipydavosi: „Marija vėl varnas gaudo.“ Tuomet tai erzindavo, bet dabar galvoju, kad „varnų gaudymas“ yra vertingiausias mano sugebėjimas.
Poezija vaizdais
– Iš kur ateina jūsų paveikslų siužetai?
– Mano siužetus dažniausiai įkvepia gamta. Kartais tropinė – Portugalija, kurioje gyvenu, šilta šalis, čia visai kitokia nei Lietuvoje flora ir fauna. Kartais mane suvilioja šiaurietiški peizažai, o kartais visai išgalvoti – priklauso nuo to, kur tuo metu klajoja mano mintys. Labai daug laiko praleidžiu svajodama, mąstydama apie tikrus ar išgalvotus dalykus. Nesu poetė, nemoku minčių išreikšti eilėraščiais, bet aš rašau poeziją vaizdais. Esu kaip magnetas, kuris pritraukia įvairiausias monetas, nukaldintas iš skirtingų metalų, brangenybes, brangakmeniais inkrustuotus stebuklingus durklus, žvaigždes. Mano vidinis magnetas iš įvairiausių kontekstų ištraukia tik man vienai svarbiausias detales, ir iš jų gimsta mano siužetai.
Kūriniuose dominuoja egzotiniai augalai, susiliejantys į vieningą ornamentą, ir tobulas, plastiškas moters kūnas.
M.Reikalas. Iliuminacijos. Vienaragis ilsisi po granato medžiu.
Tapau moteris, nes jas geriausiai pažįstu. Pastaruoju metu man artima moterų draugija. Aš pati gyvenu savo moterystėje, jos stiprybėje ir lankstume, kovoje ir prisitaikyme, todėl mano personažai yra panašūs į mane, bet mūsų nereikia tapatinti. Tai savotiškas mano alter ego, metaforiška realybė, įvykių vaizdiniai, kurie skleidžiasi drobėje.
Linija ir spalva
– Kodėl gyvendama tokioje egzotiškoje šalyje, kur visada šilta ir žalia, renkatės monochrominę tapybą arba nespalvotą grafiką?
– Mano santykis su spalvų pasauliu visada buvo komplikuotas. Tonai, pustoniai, jų tarpusavio ryšiai mane įvelia į nesibaigiantį žaidimą ir eksperimentavimą. Esu jautri spalvų derėjimui, o linija yra riba tarp dermės ir chaoso, tarp gyvybingumo ir nuobodumo. Tapydama spalvomis turbūt niekada nebaigčiau savo darbų, pasimesčiau galimybių begalybėje. Juoda ir balta spalvos palengvina procesą ir padeda susikoncentruoti į siužetą. Mėgstu galvoti, kad veiksmas, kuriamas mano tapybos ir grafikos darbuose, vyksta naktį, o žmonių, gyvūnų figūros ir augalų siluetai atspindi baltą mėnesienos šviesą tamsoje.
Tos pačios linijos atsikartoja ir grafikos, ir tapybos darbuose. Mano tapyba yra grafikos pratęsimas. Savo kryptį ir išraiškos kalbą atradau grafikoje, galėjau joje ir likti, bet visada norėjau išbandyti didesnius formatus, todėl ėmiausi tapybos ant drobės ir ant didelių sienų.
M.Reikalas. Saulės dukra.
– Ar esate išbandžiusi spalvotą, ryškią tapybą?
– Esu, bet spalvota tapyba neatspindi mano esaties taip gerai kaip monochrominė. Pasiklystu spalvų pasaulyje.
Kūrybos misija
– Jūsų darbuose juntama ramybė ir harmonija. Pasaulyje tiek daug triukšmo ir chaoso, ir visa tai atsispindi kitų menininkų darbuose. O jūsų kūryboje laikas tarsi ištirpęs, jo nėra, kaip nėra ir jokios įtampos. Kaip pavyksta išlaikyti tokią ramybę savyje, į kūrybą neįsileisti savo demonų, skaudulių?
– Pasaulis pilnas skausmo ir chaoso, ir mes visi kiekvieną dieną patiriame išbandymų, aš – ne išimtis. Nesu religinga, nesu ištekėjusi, dirbu pati sau, gyvenime stoviu viena, tad niekas nei finansų, nei karjeros, nei buities, nei biurokratijos, nei dvasinių reikalų už mane netvarko, taigi įtampos ir adrenalino mano gyvenime netrūksta. Visada maniau, kad svarbiausia teisingai sudėlioti prioritetus. Mane įkvepia pirmapradžiai jausmai, sparnai, skrydis, laisvės pojūtis, ryški mėnesiena, medžių šešėliai naktyje, šalta rasa, draugystė, seserystė, bendrystė.
Skurdas, pandemija, kaip virusas plintantis fizinis ir moralinis smurtas, nepakantumas kitokiems nei tu pats, rasizmas, homofobija, empatijos trūkumas – visa tai mane neramina ir liūdina. Dalyvauju socialiniame gyvenime, esu už žmogaus ir gyvūnų teises, tačiau tiesioginis konfliktas – ne man, konfrontacija nėra mano stipriausia savybė.
– Kaip apibūdintumėte savo kūrybos misiją?
– Savo kūryba stengiuosi įkvėpti. Vilties, polėkio ir gyvybės jėga yra nepažabojama, ji nuverčia kalnus. Kartais pagalvoju, jeigu žmogus, žiūrėdamas į mano paveikslą, bent kelioms sekundėms pajunta pirmapradę ramybę, buvimą čia ir dabar, ryškų mėnesienos spindulį ant savo odos, netikėtą paukščio sparno brūkštelėjimą, ulbančio naktinio miško virpulį, universalios bendrystės pojūtį, nuotykių alkį, jei bent sekundei jo širdyje atbunda laukinis smalsumas, troškimai, įkvėpimas, – mano meno misija atlikta.
Virtuali menininkės M.Reikalas paroda eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje: https://bit.ly/3lOa0vX.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarptautiniam teatro festivaliui „TheAtrium“ pasibaigus – nauji sumanymai
Klaipėdos dramos teatre latvių spektaklis vainikavo tarptautinį teatro festivalį „TheAtrium“. Jau pamažu ruošiamasi kitiems metams – svarstoma apie būsimus spektaklius, teatrus bei režisierius, kurie sudomintų svečius tiek i&s...
-
Klaipėdos pilies džiazo festivalyje – projektas „Džiazas vienija – muzika gydo“
Birželio 27–29 dienomis Klaipėdos širdyje – Teatro aikštėje vyks Jubiliejinis XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalis. ...
-
Mažosios Lietuvos gėrimo tradiciją saugo ir puoselėja
Mažosios Lietuvos gėrimas – kafija – šiemet įtrauktas į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šią tradiciją kitą savaitę vyksiančio festivalio „Lauksnos“ metu klaipėdiečiams p...
-
Tarptautinis Klaipėdos festivalis grįš į elingą
Rugpjūčio 2–14 d. ketvirtą kartą senojoje P. Lindenau laivų statykloje vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis. Šiemet jis dedikuojamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, tad festivalio programoje jungsis menininkų iš ...
-
D. Meškauskui – dar vienas įvertinimas
Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonijoje įvertinimą pelnė ir Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas. Aktorius įvertintas už geriausią antraplanį vyro vaidmenį latvių režisierės Ilzės...
-
Klaipėdos pilies džiazo festivalyje – berlynietiški prieskoniai su D. Aleksa&Nnaji
Birželio 28 d. Klaipėdos Teatro aikštėje Domas Aleksa & Nnaji kvies leistis į muzikinę kelionę su berlynietišku prieskoniu. ...
-
XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio uvertiūra – jaunieji talentai1
Birželio 27 d. Jubiliejinį XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalį pradės jaunosios atlikėjos Augustė Kontautaitė ir Indrė Karbauskaitė, po jų pasirodys S. Šimkaus konservatorijos jaunimo džiazo orkestras su Daniela Simmons iš Italijos...
-
Klaipėdos pilies džiazo festivalyje – broliškasis baltų projektas „Trombomania“1
Birželio 27 d. Klaipėdos Teatro aikštėje mus džiugins „Trombomania“ – unikalus baltų projektas, kuriame susilieja dviejų trombonų sąskambis bei modernios latvių ir lietuvių liaudies dainų aranžuotės. ...
-
Klaipėda–Gargždai: džiazo bendrystė ir išskirtinis NATO džiazo orkestro pasirodymas
XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalis plečia festivalio geografiją ir džiaugiasi džiazo bendryste su kaimynais. ...
-
Vakarų Lietuvos dainų šventė: čia susirinkę – mūsų valstybės kūrėjai11
Uostamiestyje prasidėjo Vakarų Lietuvos dainų šventė, į kurią susirinko beveik 7 tūkst. dalyvių. Dainų šventės pradžią iškilmingai pažymėjo dalyvių eisena, prasidėjusi nuo pat Klaipėdos senamiesčio ir lydėjusi dalyvius, ...