- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
Rudens sezoną Lietuvos jūrų muziejus pradeda kviesdamas lankytojus susipažinti su nauja ekspozicija „Jūros ir Lietuva: 793–1918 m.“. Ekspozicija moderni, vizualiai itin patraukli ir kupina egzotiškų faktų. Daug kas, pamatęs vien ekspozicijos pavadinimą, klausia, ar ne klaida, gal turėjo būti 1793 m.?
Ekspozicija aprėpia beveik 1 000 metų
„Ne!“ – tvirtai atsako ekspozicijos koncepcijos autorius, istorikas dr. Dainius Elertas. Ekspozicija tikrai aprėpia beveik tūkstančio metų laikotarpį, joje surinkti ir pateikti jūrinės istorijos epizodai, atspindintys žemių ir genčių ar tautų, susijusių su Lietuva, patirtis.
Pasak istoriko, iki XX a. ir aplinkybės, ir visuomenės mentalitetas nebuvo palankūs kurti jūrinę Lietuvos tapatybę.
„Praeityje būta tik pavienių jūrinių epizodų, pastangų išsiveržti iš sausumos, – sakė dr. D. Elertas. – Tačiau mažai pažinti istorijos puslapiai gali tapti įkvėpimo šaltiniu stiprinant jūrinės valstybės bruožus ir dabartyje.“
Ekspozicija yra įrengta autentiškoje Nerijos jūrinio forto kaponierėje, kuri leidžiasi iš kiemo žemyn link apsauginio griovio. Patalpa nedidelė ir nedėkinga ekspozicijai, juolab kad itin svarbu buvo nepažeisti ir paveldinių savybių. Tačiau ekspozicijos kūrėjai sėkmingai įveikė šį iššūkį ir panaudojo nepatogumus kaip stiprinančią raiškos priemonę.
Pasakojimas pradedamas nuo 1918 metų ir, atrodo, natūraliai, gilėjant kaponierei, leidžiamasi į istorijos gelmę per carinės Rusijos valdymo laiką, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, baroką, renesansą iki viduramžių ir vikingų laikų. Čia pateikiami intriguojantys pasakojimai apie vikingų laikus ir kovas, nes VIII–XIII a. dabartinės Lietuvos teritorijos šiauriniame ir vakariniame pakraštyje kovėsi, prekiavo, dalyvavo kuršiai, žiemgaliai, skalviai, sembai. Paskutiniai Baltijos vikingai – kuršiai – vertėsi piratavimu dar XIII a.
XV–XVIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė teikė miško ir žemės ūkio produkciją Vakarų Europos rinkai. Lietuviški javai, jautiena, pluoštas, mediena užtikrino didžiųjų miestų plėtrą, didžiuosius geografinius atradimus, didžiąją pramonės revoliuciją.
XIX a. jūra atrado lietuvius kitose valstybėse – Prūsijos karalystėje / Vokietijos imperijoje ir Rusijos imperijoje. Pajūrio gyventojai žvejojo jūroje ir tarnavo kitų šalių laivynuose. Irklavimo ir buriavimo sporto džiaugsmai patirti plazdant svetimoms vėliavoms.
A. Mažūno nuotr.
Nuo prekybos žmonėmis iki naro kostiumo išradimo
Dr. D. Elertas žinomas kaip istorijos tyrinėtojas, gebantis iškelti į pažinimo paviršių intriguojančius ar net egzotiškus faktus. Ekspozicija pasakoja ir apie prekybą žmonėmis, kai lietuvės moterys būdavo parduodamos ir į Rytus, ir į Skandinavijos šalis, susipažįstame su itin spalvinga XVII a. Kristupo Arciševskio iš Biržų asmenybe. Po karo studijų K. Arciševskis pasilieka Olandijoje ir, susidomėjęs vandens inžinerija, sukonstruoja pirmąjį kietą naro kostiumą, kurį ir išbando, praleisdamas net keletą valandų po vandeniu. Jis spėja pasireikšti ir Pietų Amerikoje, kaip konkistadoras. Portugalai patiki jam dideles pajėgas, jis pastato Brazilijoje net keletą fortų ir siūlo LDK steigti koloniją Pietų Amerikoje, nes indėnai turi daug aukso, kuris padėtų karaliui išlipti iš skolų.
Ekspozicijos atmosferą kuria ir scenografiniai elementai. Jos vizualinio sprendinio autoriai – UAB „Abrakadabra dirbtuvės“.
Tačiau svarbiausi joje, be abejo, yra eksponatai. Čia pamatysite unikalų XVII a. alaus bokalą, jo analogas saugomas Kopenhagoje. Bokalas ypatingas, nes jo dugnas – gryno švino, todėl jis neslysta laive nuo stalo. Bokalas buvo rastas Lietuvos pajūryje. Jis gali būti ir iš nuskendusio laivo jūros bangų išmestas į krantą.
Išskirtinis eksponatas yra ir kompasas medinėje dėžutėje, pagamintas anglų kilmės meistro. Išlikę spaudai rodo, kad jis ir pagamintas, ir sertifikuotas Klaipėdoje.
Ne mažiau įdomi ir vertinga yra modelių laivų kolekcija, atspindinti jų tipus bei istorinę kaitą.
Sudomins visą šeimą
Ekspozicijos kūrėjai stengėsi, kad joje kuo mažiau būtų IT elementų.
„Jie tiesiog tik šiek tiek pagyvina ekspoziciją, – sakė dr. D. Elertas. – Lankant ekspoziciją šeimai, gal tėvelį patrauks viena tema ir jis norėtų išklausyti visą pasakojimą apie ją. Tuo tarpu jaunesnio amžiaus vaikas mielai pasižiūrės žaismingą vaizdo pasakojimą apie piratus.“
Spalio 11 ir 18 dienomis 13.30 val. rengiamos nemokamos ekskursijos su Dr. D. Elertu. Prašome užsiregistruoti čia.
Ekspozicijos įrengimą finansavo Europos Sąjunga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spektaklio premjera – per Valentino dieną
Klaipėdos dramos teatre ruošiamasi naujam latvių režisieriaus Elmārs’o Seņkovs’o spektakliui „Mane vadina Kalendorium“, kurio premjera numatoma vasario 14 ir 15 dienomis. Jau gaminamos dekoracijos, jos į teatrą bus atvežt...
-
Festivalyje Vokietijoje – ir lietuviai
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, dalyvavo Vokietijoje, Bremeno ÖVB arenoje vykusiame tarptautiniame orkestrų festivalyje „Bremen Tattoo 2025“. ...
-
Kūrėjai su meile apie „Sugrįžimą“: šis spektaklis yra techninis monstras
Klaipėdos dramos teatre kurtas Nauberto Jasinsko spektaklis „Sugrįžimas“ subūrė ypatingą, ryškaus braižo kūrėjų komandą, o pagrindinį vaidmenį atliko vienas iš greičiausiai kylančių jaunų lietuvių aktorių Džiugas G...
-
Rūta Bunikytė: „Matilda“ skatina veikti ir įveikti gyvenimo sunkumus
Vasario 14 ir 15 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pakvies į miuziklo visai šeimai „Matilda“ pagal Roaldo Dahlio knygą premjerą. Miuziklo pastatymo kūrybinę grupę sudaro muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys, re...
-
Eglučių kūrėjams – apdovanojimai
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje surengta tradicinė Padėkos popietė, kurios metu apdovanoti kūrėjai, dalyvavę kasmet organizuojamoje akcijoje „Kalėdų eglučių kiemelis“. Ši šventinė ini...
-
Krašto dienai paminėti – Karinių oro pajėgų orkestro koncertas
Klaipėdiečiai plūdo į Žvejų rūmus, kur šventinį koncertą Klaipėdos krašto dienai paminėti dovanojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. ...
-
„Metų Snieguolės“ karūna – ir renginio vedėjai
Žvejų rūmuose vyko tradicinis renginys „Metų Snieguolė“. Jo metu merginos šoko, dainavo, sakė kalbas, demonstravo kostiumus ir kitaip varžėsi dėl metų gražiausios ir talentingiausios Snieguolės vardo. Šiemet išrinkt...
-
Ekskursijos suka į Klaipėdos muzikinį teatrą
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacinėse ekskursijose nuo pat jo atidarymo pradžios jau apsilankė per 4 tūkst. lankytojų iš Lietuvos miestų ir užsienio šalių. Dėl didelio žmonių srauto užsiregistruoti į ekskursiją galima ...
-
Elmārs Seņkovs: pasakojame apie gerus žmones
Kai Vakarų pasaulyje bus švenčiama meilės diena, Klaipėdos dramos teatre taip pat vyks šventė, kurioje meilė užims labai svarbią vietą – vasario 14 d. žiūrovai rinksis į spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ premjer...
-
M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms skirtus metus atvėrė KVMT koncertas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tradiciniame metų pradžios koncerte, pažyminčiame Klaipėdos sukilimo kulminaciją – 1923 metų sausio 15-ąją įvykusį prancūzų prefektūros šturmą, šiemet įprasmino ir kitą ypatingą pro...