- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
-
Lietuvos jūrų muziejuje – nauja ekspozicija, intriguojanti jūrinės istorijos puslapiais
Rudens sezoną Lietuvos jūrų muziejus pradeda kviesdamas lankytojus susipažinti su nauja ekspozicija „Jūros ir Lietuva: 793–1918 m.“. Ekspozicija moderni, vizualiai itin patraukli ir kupina egzotiškų faktų. Daug kas, pamatęs vien ekspozicijos pavadinimą, klausia, ar ne klaida, gal turėjo būti 1793 m.?
Ekspozicija aprėpia beveik 1 000 metų
„Ne!“ – tvirtai atsako ekspozicijos koncepcijos autorius, istorikas dr. Dainius Elertas. Ekspozicija tikrai aprėpia beveik tūkstančio metų laikotarpį, joje surinkti ir pateikti jūrinės istorijos epizodai, atspindintys žemių ir genčių ar tautų, susijusių su Lietuva, patirtis.
Pasak istoriko, iki XX a. ir aplinkybės, ir visuomenės mentalitetas nebuvo palankūs kurti jūrinę Lietuvos tapatybę.
„Praeityje būta tik pavienių jūrinių epizodų, pastangų išsiveržti iš sausumos, – sakė dr. D. Elertas. – Tačiau mažai pažinti istorijos puslapiai gali tapti įkvėpimo šaltiniu stiprinant jūrinės valstybės bruožus ir dabartyje.“
Ekspozicija yra įrengta autentiškoje Nerijos jūrinio forto kaponierėje, kuri leidžiasi iš kiemo žemyn link apsauginio griovio. Patalpa nedidelė ir nedėkinga ekspozicijai, juolab kad itin svarbu buvo nepažeisti ir paveldinių savybių. Tačiau ekspozicijos kūrėjai sėkmingai įveikė šį iššūkį ir panaudojo nepatogumus kaip stiprinančią raiškos priemonę.
Pasakojimas pradedamas nuo 1918 metų ir, atrodo, natūraliai, gilėjant kaponierei, leidžiamasi į istorijos gelmę per carinės Rusijos valdymo laiką, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, baroką, renesansą iki viduramžių ir vikingų laikų. Čia pateikiami intriguojantys pasakojimai apie vikingų laikus ir kovas, nes VIII–XIII a. dabartinės Lietuvos teritorijos šiauriniame ir vakariniame pakraštyje kovėsi, prekiavo, dalyvavo kuršiai, žiemgaliai, skalviai, sembai. Paskutiniai Baltijos vikingai – kuršiai – vertėsi piratavimu dar XIII a.
XV–XVIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė teikė miško ir žemės ūkio produkciją Vakarų Europos rinkai. Lietuviški javai, jautiena, pluoštas, mediena užtikrino didžiųjų miestų plėtrą, didžiuosius geografinius atradimus, didžiąją pramonės revoliuciją.
XIX a. jūra atrado lietuvius kitose valstybėse – Prūsijos karalystėje / Vokietijos imperijoje ir Rusijos imperijoje. Pajūrio gyventojai žvejojo jūroje ir tarnavo kitų šalių laivynuose. Irklavimo ir buriavimo sporto džiaugsmai patirti plazdant svetimoms vėliavoms.
A. Mažūno nuotr.
Nuo prekybos žmonėmis iki naro kostiumo išradimo
Dr. D. Elertas žinomas kaip istorijos tyrinėtojas, gebantis iškelti į pažinimo paviršių intriguojančius ar net egzotiškus faktus. Ekspozicija pasakoja ir apie prekybą žmonėmis, kai lietuvės moterys būdavo parduodamos ir į Rytus, ir į Skandinavijos šalis, susipažįstame su itin spalvinga XVII a. Kristupo Arciševskio iš Biržų asmenybe. Po karo studijų K. Arciševskis pasilieka Olandijoje ir, susidomėjęs vandens inžinerija, sukonstruoja pirmąjį kietą naro kostiumą, kurį ir išbando, praleisdamas net keletą valandų po vandeniu. Jis spėja pasireikšti ir Pietų Amerikoje, kaip konkistadoras. Portugalai patiki jam dideles pajėgas, jis pastato Brazilijoje net keletą fortų ir siūlo LDK steigti koloniją Pietų Amerikoje, nes indėnai turi daug aukso, kuris padėtų karaliui išlipti iš skolų.
Ekspozicijos atmosferą kuria ir scenografiniai elementai. Jos vizualinio sprendinio autoriai – UAB „Abrakadabra dirbtuvės“.
Tačiau svarbiausi joje, be abejo, yra eksponatai. Čia pamatysite unikalų XVII a. alaus bokalą, jo analogas saugomas Kopenhagoje. Bokalas ypatingas, nes jo dugnas – gryno švino, todėl jis neslysta laive nuo stalo. Bokalas buvo rastas Lietuvos pajūryje. Jis gali būti ir iš nuskendusio laivo jūros bangų išmestas į krantą.
Išskirtinis eksponatas yra ir kompasas medinėje dėžutėje, pagamintas anglų kilmės meistro. Išlikę spaudai rodo, kad jis ir pagamintas, ir sertifikuotas Klaipėdoje.
Ne mažiau įdomi ir vertinga yra modelių laivų kolekcija, atspindinti jų tipus bei istorinę kaitą.
Sudomins visą šeimą
Ekspozicijos kūrėjai stengėsi, kad joje kuo mažiau būtų IT elementų.
„Jie tiesiog tik šiek tiek pagyvina ekspoziciją, – sakė dr. D. Elertas. – Lankant ekspoziciją šeimai, gal tėvelį patrauks viena tema ir jis norėtų išklausyti visą pasakojimą apie ją. Tuo tarpu jaunesnio amžiaus vaikas mielai pasižiūrės žaismingą vaizdo pasakojimą apie piratus.“
Spalio 11 ir 18 dienomis 13.30 val. rengiamos nemokamos ekskursijos su Dr. D. Elertu. Prašome užsiregistruoti čia.
Ekspozicijos įrengimą finansavo Europos Sąjunga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos padėka L. Vilimienei – teatro „Mūza“2
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui premjera pradedant naują sezoną naujuose teatro rūmuose, uostamiesčio Savivaldybė kartu su teatro rėmėja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ įteikė padėką buvusiai šio teatro vad...
-
KVMT kartu su Ph. Glasso operos „Kelionė“ herojais drąsiai iškeliavo pasitikti savo ateities
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVM) pristatė pirmąją premjerą naujuose rūmuose, kuri sutraukė didžiulį žiūrovų, atvykusių iš Lietuvos ir Baltijos valstybių, būrį. Šiuo metu naujausio ir moderniausio Europos teatro istori...
-
„Damos Out“ renginyje Klaipėdoje – N. Pareigytės koncertas ir moteriškumu alsuojančios pramogos
Spalį Klaipėdoje visos dailiosios lyties atstovės kviečiamos į jau tradiciniu tapusį renginį „Damos Out“. Renginio metu garsi dainininkė ir renginių vedėja Nijolė Pareigytė ne tik dalinsis atviromis gyvenimiškomis istorijomis, be...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su operos „Kelionė“ herojais iškeliavo pasitikti ateities1
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pirmąją premjerą naujuose rūmuose, kuri sutraukė didžiulį žiūrovų, atvykusių iš Lietuvos ir Baltijos valstybių, būrį. ...
-
Filmų repertuaras – kino gurmanams2
Prasidėjus niūriems rudens vakarams, daugelis rutiną praskaidrina filmo seansu. Dalis klaipėdiečių renkasi populiarius filmus ar animaciją visai šeimai, tačiau mažesnė auditorija pasirenka kitokį kiną – festivalinį, europietišk...
-
Pasiruošimas moliūgų šventei įsibėgėja
Pernai didelio dėmesio sulaukusi „Moliūgų pieva“ šiandien turi jau gerokai daugiau nei pusšimtį užsiregistravusių dalyvių. Klaipėdiečiams ruošiamasi išdalinti mažiausiai 500 moliūgų. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naują etapą pradeda nuo Ph. Glasso operos „Kelionė“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato pirmąją premjerą naujuose rūmuose – pirmajame nepriklausomoje Lietuvoje pastatytame teatre. Šiuo metu naujausio ir moderniausio Europos teatro istorija prasidės nuo pirmojo Philipo Glas...
-
S. Pinaitytė ir K. Maiskis: ieškojome universalios ir visada aktualia išliekančios temos
Spektaklių vaikams Klaipėdos dramos teatro repertuare nėra daug, tad kiekvieno jų pasirodymas – didelė šventė jauniesiems žiūrovams. 89-ojo sezono pirmojoje pusėje pristatoma premjera „Bildukas“ išskirtinė ir tuo,...
-
Teatras atveria duris premjera: klaipėdiečiams – pamėgti ir nauji spektakliai
Naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas žiūrovų laukia jau rytoj. Naujuosiuose teatro rūmuose klaipėdiečiams siūlomi jau pamėgti ir keli nauji spektakliai. ...
-
Leiskis į nuotykį – tapk Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro miuziklo „Matilda“ žvaigžde!2
2025 m. vasario 14 dieną Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) žiūrovus pakvies į visame pasaulyje populiaraus miuziklo „Matilda“, sukurto kompozitoriaus ir dainų tekstų autoriaus Timo Minchino ir libretisto Denniso Kelly pagal to p...