- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 6 d. 12.45 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos III aušto hole vyks Aldonos Gustas – vokiečių poetės ir grafikės, kilusios iš Lietuvos, parodos „Moterys su burnomis“ atidarymas.
A. Gustas – vokiečių poetė ir grafikė, kilusi iš Lietuvos. Ji gimė 1932 m. Karceviškių kaime, čia ir Klaipėdoje prabėgo jos vaikystė. Per Antrąjį Pasaulinį karą, kai vokiečiai 1941 m. okupavo Lietuvą, jos šeima bėgo iš tėvynės ir 1945 m. pasiekė (Vakarų) Berlyną. Čia A. Gustas gyvena iki šiol. 1957 m. ji pradėjo rašyti, o nuo 1970 m. užsiima tapyba ir grafika.
Sulaukusi 26-erių ji pradėjo kurti eilėraščius ir nuo tada yra išleidusi dešimtis poezijos knygų. Be to, ji bendradarbiavo rengiant daugiau nei 100 antologijų. Kai kurie jos eilėraščiai virto dainomis, buvo išversti į lietuvių, lenkų, ispanų, prancūzų ir kitas kalbas. Iki devynerių A. Gustas dar kalbėjo lietuviškai. Kai jos šeima pabėgo į Vokietiją, ji ėmė kalbėti, o vėliau ir rašyti vokiškai. Jos teigimu, vokiečių kalba jai vis dar turi kažkokio „užsienietiško žavesio“, ji jaučiasi lyg būtų prašalaitė, kurios šaknys – lietuviškos, net jei ji ir nemoka rašyti šia kalba.
6-ojo deš. pabaigoje ir 7-ajame deš. A. Gustas priklausė Vakarų Berlyno ir Kroicbergo menininkų ir literatų bendruomenei ir bičiuliavosi su tokiais menininkais, kaip Günteris Bruno Fuchsas, Robertas Wolfgangas Schnellis ir Günteris Grassas. Pasinaudojusi šiais ryšiais ir siekdama sujungti literatūrą su tapyba, 1972 m. ji įsteigė menininkų grupę „Berlyno dailininkai-poetai“ (Berliner Malerpoeten). Šiai legendinei grupei priklausė 14 tapančių rašytojų ir rašančių tapytojų, kurie išdrįso realizuoti dvejopus gebėjimus – meniniu požiūriu ganėtinai skirtingai, kiekvienas pagal savo įsivaizdavimą ir savo paties sudėliotus akcentus. Ši grupė buvo unikali tuo, kad jai priklausė ir pasaulinio garso, ir už Berlyno ribų beveik nežinomi menininkai: Günteris Bruno Fuchsas, Günteris Grassas, A. Gustas, Rogeris Loewigas, Arturas Märchenas, Kurtas Mühlenhauptas, Karlas Oppermannas, Robertas Wolfgangas Schnellis, Wolfdietrichas Schnurre, Friedrichas Schröderis-Sonnensternas, Joachimas Uhlmannas, Hansas-Joachimas Zeidleris. Kaip vienintelė moteris Aldona Gustas buvo ne tik grupės „motina“, bet ir jos vadovė, kuratorė ir vadybininkė. Remiama Goethe‘s instituto ji organizuodavo dailininkų-poetų parodas Pietų Amerikoje (Karakase, Medeljine, Buenos Airėse) bei Pietvakarių Europoje (Briuselyje, Romoje, Nansi, Strasbūre, Bordo ir pan.) Be to, ji yra išleidusi keletą Berlyno dailininkų-poetų antologijų.
Savo pačios grafikos darbus A. Gustas eksponavo ir personalinėse, ir grupinėse parodose. 2014 m. kartu su galerija „Browse Gallery“ ji kuravo savo personalinę parodą „Aldona Gustas – Mundfrauen“ („Aldona Gustas. Moterys su burnomis“).
Cikle „Moterys su burnomis“ puikiai atsiskleidžia pagrindinės A. Gustas poetinės ir pieštinės kūrybos temos: meilė, erotika, moteriškumas, Berlynas. Dauguma darbų iš gausios piešinių serijos „Moterys su burnomis“ buvo nupiešti 10-ajame deš. ir anksčiau niekur neeksponuoti. Tai minimalistiniai mažesnio ir didesnio formato (50x32 ir 50x65 cm) piešiniai, kuriuose išryškėja paslaptingai sulinkę nuogi moterų kūnai, pateikti gausybe fantazijos kupinų variacijų, tarsi siūbuojantys lenktomis linijomis, kurios tai neryškiai, tai gana aiškiai nubrėžia krūtų ir lyties organų kontūrus bei jų sąlytį arba netikėtai virsta keistomis žuvų ar paukščių figūromis. Dažniausiai tai juodos linijos baltame popieriuje, rečiau – baltos rudame ar spalvotame, tačiau beveik visada akcentą joms suteikia mažučiai šokčiojantys ryškiai raudoni brūkšneliai ar taškai – burnos.
Impulsą sukurti piešinių ciklą „Moterys su burnomis“, kaip teigia A. Gustas, suteikė ilgalaikis stebėjimas, kaip savo kūryboje moteris vaizduoja jos kolegės. Stebint dailininkes jai krito į akis „dresuota“ burnų ir plaukų vaizdavimo maniera. A. Gustas manymu, tai vyraujančių grožio idealų pinklės, kurių ji, kaip moteris menininkė, turinti saugotis. Piešinių ciklą „Moterys su burnomis“ reikėtų vertinti kaip drąsią stereotipinio moteriškumo vaizdavimo kritiką. Šio ciklo piešiniuose burnos ir plaukai nuolat juda, tarytum kalba, išvaduoti iš visuotinių grožio idealų pančių. Šią A. Gustas laisvę ir piešimo manierą atitinka ir jos poetinė kalba. Eilėraščiai, kurie pristatomi kartu su piešiniais „Moterys su burnomis“, dažniausiai yra trumpi ir tikslūs, jie neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl gali be ribojančios punktuacijos laisvai atspindėti gyvenimą – tokį, kokį jį mato menininkė. Eilėraščius iš vokiečių į lietuvių kalbą išvertė Giedrė Bartelt.
A. Gustas kūryba ir asmenybė sulaukia vis didesnio dėmesio ir pripažinimo tiek Vokietijoje, tiek už jos ribų. Už jos veiklą A. Gustas buvo įteikti šie apdovanojimai:
1997 m. – Rahelės Varnhagen von Ense medalis
1999 m. – Vokietijos kryžius už nuopelnus (vok. Bundesverdienstkreuz)
2006 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištaujančią žmogaus dvasią pasakos „Carmina Burana“
Praėjusių metų Klaipėdos festivalio kulminacija tapęs videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ rugpjūčio 8 dieną 22.30 valandą publikos prašymu grįžta į senąjį elingą. ...
-
Pirmasis Klaipėdos pilies džiazo festivalio renginys „Vyšnia džiazo sode“4
Klaipėdos pilies džiazo festivalis startuoja pristatydami Vyganto Švobos knygą apie legendinį Lietuvos saksofonininką profesorių Petrą Vyšniauską. ...
-
Palangoje poilsiautojų sielas gaivins kultinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“1
Šimtus tūkstančių žiūrovų pakerėjęs kultinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“ vasarą nutūps Palangoje. Pasinerti į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos gelmes virtualia realybe Palangos koncertų salėje kurorto...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – šimtmečio šventė6
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus gyvuoja jau 100 metų. Šia proga miesto bendruomenė pakviesta į šventę piliavietės Konferencijų salėje. Sveikinimą jubiliejaus proga atsiuntė ir iš Klaipėdos kilęs Lietuvos Respublikos Prezid...
-
Spektaklio „Reverb’as“ premjera Klaipėdos festivalyje: choreografas siūlo šokiu mėgautis lyg muzika
Rugpjūčio 2 ir 3 d. elinge Klaipėdos festivalio gerbėjai išvys žinomų choreografų – Gajaus Žmavco (Slovėnija, Lietuva) ir Douglaso Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija) šokio spektaklio „Reverb‘as“ pasaulinę prem...
-
Tarptautinis Klaipėdos festivalis: rugpjūčio pradžioje – šokio spektaklio „Reverb‘as“ premjera
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė sugrįžta į gamtos stichijoms atvirą Klaipėdos festivalio sceną senajame elinge. ...
-
Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu – knygos „Vyšnia džiazo sode“ pristatymas
Birželio 25 dieną, 18 valandą, Klaipėdos pilies džiazo festivalis ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka maloniai kviečia į Vyganto Švobos knygos „Vyšnia džiazo sode“ pristatymą kartu su Petro Vyšniaus...
-
Archetipai ir atminties instaliacijos. Architektūrinės parodos
Penktadienį, birželio 21-ąją, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose pradedamos eksponuoti dvi architektūros parodos: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda „Klaipėdos architekt...
-
Kinas vasarą – mažiau populiarus
Pastebima, kad klaipėdiečiams kinas vasarą nėra itin aktualus, žiūrovų srautai – maži, palyginus su šaltuoju metų periodu. Tam itin didelę įtaką daro oras ir kiekvieną savaitę vykstantys renginiai – koncertai, pasirodymai, fest...
-
Diskusija „Ar reikia Klaipėdai „Kultūrpolio“?“4
Po paskutiniojo Kultūrpolis.lt redaktoriaus atsisveikinimo esė kai kas internetuose pasiūlė „užmerkti akis nabašninkui“. Toks sprendimas, galbūt, atrodo vienintelis logiškas po Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audit...