Gintaro įlankoje kyla skulptūros

  • Teksto dydis:

Per daugiau nei du dešimtmečius menininkų kuriamos kompozicijos iš marių pakrantėje augančių nendrių tapo neatsiejama Kuršių nerijos dalimi. Kiekvienos vasaros pradžioje skulptūros papuošia Gintaro įlanką ir džiugina žmones visą šiltąjį sezoną, o rudens lygiadienio metu yra iškilmingai sudeginamos, taip pažymint perėjimą į naują – ramybės laiką – gamtoje.

Kūrėjai kasmet ieškodami naujų kūrybinių sprendimų stengiasi maloniai nustebinti lankytojus.

Pati Kuršių nerija yra labai dinamiška, besikeičianti, šį kitimą padiktavo smėlio pusiasalyje karaliaujančios gamtos jėgos.

Čia gyvenantiems žmonėms per amžius teko su jomis kovoti, bet šįkart šiaudinių skulptūrų kūrėjai nusprendė padaryti atvirkščiai – stichijas pasitelkti į pagalbą, susidraugauti su jomis.

Praeitą savaitę Gintaro įlankoje jau iškilo pirmieji du kūriniai.

Vienas jų – Arvydo Ališankos „Juodkrantės viesulas“, kuris susiformavo Gintaro įlankoje.

Įsisukusios, įsipynusios nendrės virsta vertikaliu sūkuriu ir juda taip, kaip būdinga sūkuriams – prieš laikrodžio rodyklę.

Kuršių nerijos nacionalinio parko feisbuko nuotr.

Pučiant stipriam vėjui, galima jį išgirsti – skulptūra suskamba vėjo varpais.

Šiuos varpus sukonstravo pajūrio gamtos įkvėptas muzikos kūrėjas Linas Švirinas.

Per rudens lygiadienį „Juodkrantės viesulas“ virs ugnies kolona ir iškeliaus į dausas.

Kazys Venclovas sukūrė skulptūrą „Pamariais su vėjeliu“, nes Kuršių nerija ir dviratis – neatsiejami dalykai.

Ramų, šiltą vakarą ar rūku apsigaubusį rytą lėtai pamariu riedantis dviratininkas ilgesingai žvelgs į tolį, o vos pakilęs stipresnis vėjas ims sukti ratus ir nešti jį ten, kur laukia beprotiški nuotykiai.

Su nekantrumu laukiama trečiosios menininko Tautvilo Povilionio kuriamos skulptūros.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių