Pasak teismo, N. Venckienė yra įpareigota kiekvieną pirmadienį ir penktadienį nuo 9 iki 15 val. užsiregistruoti Kauno rajono vyriausiajame policijos komisariate.

„Kaltinamajai papildomai išaiškinta, kad ji privalo tinkamai vykdyti skirtą įpareigojimą, šaukiama atvykti į Panevėžio apygardos teismą ir dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų“, – rašoma teismo pranešime.

Sprendimą sušvelninti kardomąją priemonę teismas pagrindė tuo, kad intensyvi priežiūra N. Venckienei taikoma jau beveik pusę metų ir nėra gauta jokių duomenų, kad ji būtų pažeidusi kardomosios priemonės sąlygas.

Taip pat manoma, kad registracija policijos įstaigose ir kitos buvusiai parlamentarei taikomos kardomosios priemonės – 10 tūkst. eurų užstatas ir asmens dokumentų paėmimas – užtikrins N. Venckienės dalyvavimą teismo procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą.

Intensyvi priežiūra paskutinį kartą N. Venckienei Panevėžio apygardos teismo sprendimu buvo skirta vieno mėnesio laikotarpiui nuo gegužės 18 dienos. Ji buvo įpareigota dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti apykojės, būti namuose nuo 22 iki 6 valandos ir neišvykti iš Lietuvos.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė buvusios teisėjos advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl šio gegužės 18 dienos sprendimo. Teismas nusprendė, kad tąsyk intensyvi priežiūra buvo taikyta proporcingai ir skirta pagrįstai.

Baudžiamojoje byloje N. Venckienei yra pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. Dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų po kaltinamosios perdavimo Lietuvai iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.

N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.