Kas buvo žudikų mašinoje?

– J.Furmanavičiaus nužudymo byloje buvo įvardyta, jog vykdant nusikaltimą buvo du asmenys. Ar tikrai yra nepaneigiamų faktų, jog nužudyme dalyvavo D.Kedys? O kas antrasis asmuo?

– Po kelerių metų, kai susipažinome su visa surinkta medžiaga, pareikalavome prokuratūros paneigti kai kuriuos pareiškimus. Generalinė prokuratūra pripažino suklydusi viešindama informaciją, kad ant šalia D.Kedžio kūno rasto pistoleto "IŽ 79-8 Baikal" yra jo DNR pėdsakai. Ant pistoleto išties buvo rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, tačiau, pasak specialistų, jie buvo netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Kas juo šaudė, iki šiol nežinoma.

– Tačiau ekspertai nustatė, kad J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė buvo nužudyti iššovus iš pistoleto "Baikal Iž 79-8", kuris buvo rastas šalia negyvo D.Kedžio.

–  Kaip suprantu, jie neturi jokių įrodymų. J.Furmanavičiaus nužudymo byloje įvardyta, jog yra šeši liudytojai, matę esą Drąsiaus autobusiuką senamiestyje. Vienas matė pro langą, kitas – eidamas gatve. Tačiau visi jie pasakė, kad mašiną vairavo ne D.Kedys. Visi tvirtino taip pat – ten buvo ne D.Kedys.

– Tai kas nušovė J.Furmanavičių?

– J.Furmanavičių nušovė ne D.Kedys. Galbūt mes visi žinotume, kas nušovė J.Furmanavičių, jei būtų paviešinti vaizdo kamerų Kauno senamiestyje įrašai. Visi pamatytų, kas vairuoja automobilį: su peruku ar be jo, bet D.Kedį visi atpažintų. Kodėl neviešinami tie dalykai? Manyčiau, jei būtent D.Kedys būtų buvęs užfiksuotas mašinoje, tai jau tikrai būtų buvę paviešinta. Bet D.Kedžio nuteisti negali. Drąsius su J.Furmanavičiumi nebuvo net pažįstami. Jie nuteisė aklą jo draugą Raimundą Ivanauską. Ir taip pat tik už kalbas. Kai rado negyvus J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę, aš pati galvojau: gal tikrai jis (D.Kedys – aut. past.), gal jam nervai neatlaikė? Bet jis juk turėjo du savo ginklus, kodėl ne iš jo šovė? Beprotybė, jo ginklą rado užkištą prie V.Naruševienės namų laiptų. Bet šaudyta visai kitu ginklu. Galai nesueina. Kita vertus, jei, kaip sako prokurorai, D.Kedys iš anksto jau kalbėjo, kad šaudys kone visus, nors aš to nesu girdėjusi, kaip pas jį  galėjo būti legaliai išduoti ginklai? Jis turėjo du legaliai įgytus ginklus. Antrasis iki šiol nerastas.

Mirtis purve – švariais batais

– D.Kedžio mirties priežastimi įvardijamas svetimkūnis plaučių takuose. Ar pačios kūno suradimo aplinkybės kelia klausimų?

– Parašyta, kad užspringo. Bet nepriklausomas ekspertas pateikė išvadą, kad jis buvo skandintas. Tačiau morge atsiėmėme švarutėlius jo batus. Kaip gali žmogus, susiruošęs prisigerti ant kranto, dumblyne, likti švarutėliais batais? Mes galvojame, kad jis buvo ilgai daužytas. Visa galva, kaukolė nusėta duobėmis, koja, aukščiau kelio, buvo išpjautu kaulu. Galvojome, kad jam ją sulaužė. Aiškinta, kad kaulo gabalas išpjautas, nes ieškota planktono kaulų čiulpuose. O kodėl supjaustytas liežuvis? Mums kyla įtarimų, kad jis buvo nužudytas kažkur kitur ir atvežtas. Byloje buvo apklaustas žmogus, kuris netoliese žvejojo naktį. Jis ir pasakojo, kad naktį, prieš randant D.Kedį, buvo prie upės atvažiavęs automobilis, trys vyrai iškėlė kažką sunkaus, lyg maišą, tempė žeme ir paguldė ant kranto. Šis liudytojas iškart po apklausos atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Vėliau parodymų išsigynė, esą girtas buvo, bet jo duktė aiškino, kad tėvas negeria. Bet ar ką nors tai įtikins? Tiek laiko besislapstęs žmogus netyčia atsidurs ant kranto su buteliu degtinės, kuriame visai ne degtinė, o balos vanduo, ir užsprings juo, šalia pasiguldęs dviejų nusikaltimų įrankį – ginklą ir akinius nuo saulės?

– Ar turite kokių nors žinių, kur galėtų būti D.Kedžio dukra?

– Kur ji yra, mes nežinome. Vieni kalba, kad kažkur užsienyje, Ispanijoje ar kitoje šalyje. Neturiu žinių, bet man atrodo, ji kažkur Vilniuje, bute uždaryta. Dar kyla minčių, kad galėtų būti Latvijoje. Bet tikrai jos ne Londone. Aš su ja buvau nuvažiavusi į Londoną, iš karto nufotografavo kažkas. Juk ten tiek lietuvių. Amerikoje ir tai atsirado, kas mane pažino. Bet kurioje Europos šalyje atsirastų kas nors iš lietuvių vis tiek.

Metrai: 500 m nuo specialaus pulto leidžianti nutolti apykojė šiuo metu yra N.Venckienės didžiausias galvos skausmas. Moteris siekia pakeisti apykojės veikimo diapazoną.

Laukia nauji kaltinimai?

– Vienoje televizijos laidoje nužudytojo J.Furmanavičiaus atstovai viešai įvardijo, kad laukia iš teisėsaugos žingsnių dėl žudynių įkvėpėjų išaiškinimo. Ar tai gali reikšti, kad bus mėginama įtarimus nukreipti jūsų atžvilgiu?

– Iš pradžių buvo aiškinta, kad tai aš turėjau interesų dėl J.Furmanavičiaus žūties. Esą norėjau vietos apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje. Tačiau norint pereiti į apygardos teismą, privalu nurodyti, į kokį skyrių – Baudžiamųjų ar Civilinių bylų. Aš prašyme nurodžiau, kad noriu į Civilinių bylų skyrių. Žlugo ta versija. Dabar keliama nauja. Dabar jau aiškinama, kad aš jį neva nužudžiau iš meilės. Dar to betrūko.

– Tačiau J.Furmanavičiaus sesers advokatas Valdemaras Bužinskas ir pats neseniai viešai pareiškė: "Tie, kurie darė, organizavo, tikrai žinojo, kad žudoma ne dėl kažkokios pedofilijos, tuomet kyla klausimas – dėl ko?" Ar jūs turite savą versiją – dėl ko?

– Tai labai gerai, tegul tik tiria. Jei kas nors išsiaiškins – dėl ko, pagaliau bus aišku. Gal kada viskas paaiškės. Bet kol kas aš netikiu, kad tai greitai įvyks. O vadinamojoje pedofilijos byloje aš buvau apklausta 2009 metais, daviau parodymus. Leidau apžiūrėti namus, kabinetą, daviau darbo ir namų kompiuterį. Neprieštaravau, nors teisėjas gali nesutikti viso to daryti.

– Toje pačioje laidoje J.Furmanavičiaus sesuo teigė, kad jūsų tiesiai paklausė – nekentėte ar mylėjote jos brolį. Ką atsakėte?

– Į mano kabinetą anuomet buvo atėjęs žurnalistas Virginijus Gaivenis. Už durų, kažkur koridoriuje, buvo ir J.Furmanavičiaus sesuo. Bet į kabinetą įėjo tik V.Gaivenis. O ji lakstė po koridorių, stoviniavo prie kitų teisėjų kabinetų durų. Jei kyla klausimų, tegul pasiklauso V.Gaivenio įrašus, ir bus aišku, ką aš tada atsakiau. Dabar nepamenu.

Manęs visa ši istorija nepalaužė ir nesugniuždė, nors ir priešui to nelinkėčiau.

Į Seimą kelių neieškos

– Visa ši makabriška istorija nusinešė ne vieną gyvybę, ar baiminatės dėl savosios?

– Žinoma, bet aš visuomet saugodavausi. Viena automobiliu stengdavausi nevažiuoti, kaip ir naktimis niekur nevaikščioti.

– Nutuokiate, kas jūsų laukia artėjančiais 2020 metais?

– Teismo procesas. Manau, kad jis kokius metus tikrai truks.

– Tačiau iš anksčiau teiktų 39 įtarimų po sugrįžimo iš JAV teliko keturi?

– Taip. Dėl teismo negerbimo. Dėl teismo sprendimo nevykdymo ir mergaitės neperdavimo motinai. Dėl fizinio skausmo sukėlimo, esą aš trenkiau L.Stankūnaitei, kai buvo paimta mergaitė. Taip pat dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

– O ketinimų grįžti į Seimą nėra?

– Negaliu. O ir negalvoju net. Be to, jei Seimas patvirtins, kad tie, kurie turėjo apkaltą, negalės dešimt metų dalyvauti rinkimuose, Seimo man ir nebereikės. Iki 2024 metų net negalėčiau ten patekti. Bet kas žino, kaip bus. Visi įsivaizduoja, kad aš labai kremtuosi dėl teisėjos ar Seimo nario vietos. Aš dėl to visai nesijaudinu. Aš bet ką galiu dirbti ir užsidirbti pragyvenimui.

– O baigsis visas šis reikalas Strasbūre, Europos Žmogaus Teisių Teisme?

– Jei mane nuteis, tikrai skųsiu. Gal ir Strasbūrui. Juk pagal šiuo metu man inkriminuojamas veikas realiu kalėjimu net nedvelkia, geriausiu atveju – viešieji darbai.

– Praėjus dešimtmečiui po visų šių kraupių įvykių, ar šiuo metu Neringa Venckienė yra kitokia?

– Tokia pati. Manęs visa ši istorija nepalaužė ir nesugniuždė, nors ir priešui to nelinkėčiau. Vis dėlto kartais pagalvoju: kai kas norėjo, kad virvę užsinerčiau. Kalėjime į mano kamerą buvo du kartus atkėlę moteris, kurios vėliau pasitraukė iš gyvenimo. Labai baisu. Bet manęs niekas nepalauš, mano nervai – stiprūs.

– Įsivaizduojate savo tolesnį gyvenimą Lietuvoje?

– Nežinau. Gal ne Lietuvoje. Manyčiau, gal kita šalis būtų. Sūnaus gaila. Jis juk – visiškai vienas.

Datos ir faktai

2008 m. rudenį D.Kedys žurnalistams ir teisėsaugai išsiuntinėjo laiškus apie tvirkinamą jo dukrą.

2009 m. spalio 5 d. Kaune buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir D.Kedžio dukters motinos sesuo V.Naruševičienė. D.Kedį policija įvardijo kaip pagrindinį įtariamąjį.

2010 m. balandžio 20 d. D.Kedys prie Kauno marių rastas negyvas.

2010 m. birželio 13 d. Alytaus rajone rastas negyvas ir Andrius Ūsas.

2012 m. gegužės 17-ąją pareigūnai iš globėjos N.Venckienės namų Klonio gatvėje paėmė mažametę ir perdavė motinai L.Stankūnaitei.

2012 m. N.Venckienė išrinkta į Seimą.

2013 m. balandžio 9 d. Seimas nusprendė panaikinti "Drąsos kelio" partijos frakcijos seniūnės N.Venckienės teisinę neliečiamybę.

2013 m. balandį N.Venckienė išvyko į JAV.

2014 m. spalį Kauno apylinkės teismas skyrė įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N.Venckienei kardomąją priemonę – suėmimą.

2018 m. vasario 22 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad pagal Lietuvos pateiktą prašymą Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas įtariamosios N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvą teisminis procesas.

2018-ųjų balandį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2016 m. birželio 9 d. skelbtą nuosprendį, kuriuo Kauno žudynių byloje kalėti nuteistas D.Kedžio bendrininku įvardytas R.Ivanauskas. Jam skirtas 8 metų laisvės atėmimas.

2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos teismas neteisėto L.Stankūnaitės sekimo byloje kaltais pripažino 8 asmenis. Iš viso teista 11 asmenų: trys iš jų išteisinti, o likusiems skirtos laisvės apribojimo bausmės bei baudos. Griežčiausiai nubausta Audronė Skučienė.

2019 m. lapkričio 6 d. N.Venckienė pargabenta į Lietuvą.