Įžvelgia vilkinimą

Paskutinę praėjusios vasaros dieną prasidėjusios kratos truko iki 1 val. nakties. Masinių kratų tikslas – rasti mokesčių slapstymo įrodymų.

Tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Haroldas Mulevičius netrukus po reido pranešė, kad per masines kratas aptikta ne tik juodąją buhalteriją liudijančių dokumentų, bet ir didelės sumos grynųjų.

Nuo skambiai pradėto tyrimo pradžios praėjus beveik dešimt mėnesių, kratas išgyvenę gėlininkai „Kauno dienai“ tvirtino, kad, jų duomenimis, tyrimas vilkinamas arba net bandoma jį nustumti į užmarštį lyg nieko nebūtų atsitikę.

„Tada net automobilius stabdė, kai vadybininkai važiavo iš klientų susirinkę pinigus ir pristatę prekes. Iš vadybininkų paėmė pinigus, pinigų priėmimo kvitus, sakė turintys duomenų, kad pinigai gauti iš neteisėtos veiklos. Pinigai paimti, bet, mūsų žiniomis, tyrimas dėl jų teisėtumo nevyksta. Patikrinti pinigų legalumą juk labai paprasta, bet gal dingo noras tirti? Tik įsivaizduokite – iki šios dienos dar negrąžinti per kratas paimti dokumentai. Žmonės prašo grąžinti, nes apskaitą reikia sutvarkyti. Tačiau prokuroras prašymą atmetė. Iki šiol prokuroras nepaskyręs nei jokios ekspertizės, nei dokumentų objektų tyrimo. Kiek žinau, tyrimas ta linkme net nevykdomas. Čia, mano įsitikinimu, gali būti piktnaudžiavimas pareigomis“, – „Kauno dienai“ sakė advokatas Gintaras Dabkevičius, atstovaujantis kai kuriems prekiautojams gėlėmis.

Abejonės: daliai prekiautojų gėlėmis atstovaujantis advokatas G. Dabkevičius nuogąstauja, kad kai kurios institucijos griebiasi formalių priežasčių, kad galėtų dangstyti viena kitos padarytus pažeidimus. Asmeninio arch.nuotr.

Pasak kratas patyrusių verslininkų, sukeltame šurmulyje buvo daug skambių pareiškimų ir triukšmo, bet mažai realaus turinio.

„Prokuratūra pasigyrė, kiek šimtų tūkstančių eurų paėmė, sakė, kad atskleidė gėlininkų neteisėtą veiklą, bet didžioji dalis tų pinigų jau grąžinta savininkams, nes nustatyta, kad tie pinigai ne iš nusikalstamos veiklos. Tas ikiteisminis tyrimas yra pradinės stadijos, nes nieko nepavyko rasti. Todėl dabar tik vilkina, kad viskas kažkaip užsimirštų“, – tvirtino vienas iš „Kauno dienos“ pašnekovų (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Tas ikiteisminis tyrimas yra pradinės stadijos, nes nieko nepavyko rasti. Todėl dabar tik vilkina, kad viskas kažkaip užsimirštų.

Prokuratūroje – eilės

Prokuratūra su kritiškais teiginiais kategoriškai nesutinka ir neigia prielaidas apie skambiai prasidėjusios bylos vilkinimą.

„Vidutinė tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo trukmė – apie penkiolika mėnesių. Proceso veiksmai, įskaitant specialistų tyrimus, yra atliekami nuosekliai, vadovaujantis tam tikra seka ir procedūromis, gavus reikalingų duomenų ir t. t.“, – „Kauno dienai“ raštu paaiškino prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Tiesa, ji pripažįsta, kad procesai gali strigti ir dėl prokuratūroje susidarančių eilių.

„Tam tikrais atvejais vieno specialisto tyrimas gali būti paskirtas tik tada, kai yra gautos kito specialisto tyrimo išvados. Trūkstant kai kurių sričių specialistų, dalies tyrimų pradžia ir išvadų gavimas objektyviai nusikelia dėl susidarančių eilių“, – „Kauno dienai“ sakė prokuratūros atstovė.

Prisimena kaip košmarą

Per tyrėjų reidą paimtų pinigų neatgauna ir kaunietė L. B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) – trijų vaikų mama, kuri kratą ir apklausą prisimena kaip košmarą.

Moteris tvirtina, kad pinigai teisėtai priklauso jai ir artimiesiems. Be to, jos bute vykstančios kratos metu ji buvo su sergančiu žindomu kūdikiu. Po kratos ir kūdikis, ir mama buvo nuvežti į policiją ir pradėta iki vėlumos trukusi apklausa.

Netrukus po kratų prokuratūrai įteiktame L. B. skunde pabrėžiama, kad kratos metu pareigūnai neteisėtai paėmė apieškomame bute buvusias nemenkas pinigų sumas.

„Kratos metu pareigūnai iš seifo neteisėtai paėmė 31 575 eurus, kurie niekaip nesusiję su įmone, kurioje aš dirbu, nes priklauso uošviams (...), kurie pardavė savo butą, pinigus iš banko pasiėmė grynaisiais ir juos paliko saugoti mūsų seife. Pareigūnai, atlikdami kratą, į mano tokius paaiškinimus nekreipė dėmesio ir šios pastabos į kratos protokolą neteisėtai neįrašė“, – atkreipiamas dėmesys skunde.

Pasak skundo autorės, per kratas buvo paimta dar beveik 24 tūkst. eurų, kurie priklausė vienai bendrovei ir fiziniam asmeniui.

„Nors pareigūnus informavau, kad pinigai priklauso (...), pinigai vis vien buvo paimti, o pastabos apie pinigų priklausomumą į kratos protokolą nebuvo įrašytos“, – pabrėžiama skunde.

Prokuratūros redakcijai pateiktame šios skundo dalies komentare buvo sakoma: „Dėl paimtų pinigų viskas paaiškės tyrimo metu, kai bus įrodoma jų kilmė.“

Tačiau, atrodo, tyrimas dar neįsibėgėjo, nors praėjo jau devyni mėnesiai.

Istorija su vaiku

Praėjus kelioms dienoms po kratų „Kauno diena“ rašė apie abejonių sukėlusius pareigūnų veiksmus.

Įtariamoji L. B. tvirtino patyrusi iš anksto suplanuotą psichologinį spaudimą, panaudojant kūdikį ir vaikus.

„Tiek kratos, tiek įtariamojo apklausos metu man buvo daromas psichologinis spaudimas, nurodant, kad jeigu aš pasinaudosiu teise neduoti parodymų, būsiu sulaikyta, iš manęs bus paimti ir atiduoti globėjams visi mano vaikai, nes mano sutuoktinis, kuriam pareikšti įtarimai, taip pat bus sulaikytas, o kai išeisiu iš kalėjimo, vaikai manęs ir sutuoktinio nebepažins ir pan. Pasijutau tikra nusikaltėle, nesuprantu, kaip taip galima elgtis žmogaus dar nenuteisus“, – pridūrė pašnekovė.

Moteris tvirtino, kad dėl spaudimo patyrusi didžiulį sukrėtimą, praradusi laiko pojūtį, nebegalėjusi suprasti, ko pareigūnai jos klausia, ką rašo.

Klaidinanti painiava

Su tokia situacija nenorinti susitaikyti L. B. nusprendė siekti, kad pareigūnų atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį įteikė skundą Kauno apygardos prokuratūrai, tačiau pastangos apginti savo interesus baigėsi virtine keistų nesusipratimų, kuriuos sukėlė teisėsaugos institucijų veikla.

Sulaukusi L. B. skundo, prokuratūra jį persiuntė Policijos departamento Imuniteto valdybai. Imuniteto valdyba atliko aplinkybių patikslinimą ir rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą, kad pareiškėjos prašomas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtos pareigūnų veiklos nebus pradėtas.

Tačiau nutarimas pareiškėjai kažkodėl buvo išsiųstas tik spalio 3 d., kai jau buvo praėjęs nutarimui apskųsti numatytas septynių dienų terminas.

Tačiau tai dar nebuvo paskutinis dviprasmiškų abejonių keliantis nesusipratimas.

„Apie tą nutarimą moteris buvo informuota ne elektroniniu paštu, bet kažkodėl per pašto tarnybą, nors prokuratūros sprendimas perduoti tyrimą Imuniteto valdybai pareiškėjai buvo atsiųstas būtent elektroniniu paštu. Tada dar paaiškėjo, kad pašte yra atžyma, jog laiškas įteiktas pareiškėjai, bet nėra jokių įteikimą patvirtinančių faktinių duomenų – tik pažymėta varnelė“, – pasakojo G. Dabkevičius.

Įžvelgia dangstymą

Norėdama susipažinti su prieš kelis mėnesius priimtu jai svarbiu, bet jos nepasiekusiu nutarimu moteris kreipėsi į Imuniteto valdybą, prašydama atsiųsti nutarimą.

Pamačiusi nutarime pateiktus argumentus L. B. suprato, kad atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą minimi duomenys yra neteisingi. Pavyzdžiui, nebuvo pagrindimo, dėl kokios priežasties ji buvo sulaikyta.

„Suprantama, kad pareiškėja norėjo apskųsti nutarimą. Skundus rašė prokuratūroms, teismui. Tačiau visos institucijos, net neanalizuodamos motyvų, surašė, kad skundas negali būti nagrinėjamas, nes praleistas septynių dienų apskundimo terminas. Matome tokią situaciją, kai teisminio tyrimo įstaigos griebiasi formalių priežasčių, kad galėtų dangstyti viena kitos padarytus pažeidimus“, – apgailestavo G. Dabkevičius.

Matome tokią situaciją, kai teisminio tyrimo įstaigos griebiasi formalių priežasčių, kad galėtų dangstyti viena kitos padarytus pažeidimus.

Apklausė vaikus

Praėjusių metų rugsėjį, „Kauno dienai“ domintis kratos aplinkybėmis, į situaciją dėmesį atkreipė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT).

Paaiškėjus, kad atliekant kratą bute, kuriame buvo trys vaikai, nebuvo pakviesti vaiko teisių apsaugos atstovai, VVTAĮT informavo: „Vaiko teisių gynėjai visada dalyvauja policijos pareigūnų atliekamose kratose, kai iš teisėsaugos institucijų gauname informacijos apie planuojamą kratą ir tuo metu ten galinčius būti nepilnamečius. Pagal gautą informaciją atvykstame ir būname visos kratos metu, atidžiai stebime, kad vaikas nepatirtų streso ir kitų neigiamų išgyvenimų. Įvertinus visas aplinkybes ir tariantis su tėvais, visada ieškome sprendimų, kur kratos metu galėtų pabūti vaikas. Tai gali būti atskiras kambarys ar artimoji aplinka. Informacijos apie šį atvejį nesame gavę. Aiškinamės informaciją, įsitikinsime, ar nebuvo pažeistos vaiko teisės ir ar šeimai reikia pagalbos.“

Paaiškėjo, kad tam tikras tyrimas buvo atliktas, tačiau vaikų mamos L. B. nuomone, tai tebuvo paviršutiniški formalumai.

„Vaiko teisių apsaugos atstovai mano vaikų klausė, ar jie gerai sutaria su tėvais ir panašių dalykų. Paskui padarė išvadą, kad vaikai kratos metu jautėsi saugūs, nes buvo atvažiavęs jų senelis. Tačiau jis su jais beveik nebuvo, nes išvažiavo ieškoti mažosios anūkės, kuri tada buvo su manimi policijoje“, – neslėpdama kartėlio kalbėjo L. B.

Prokuratūra: viskas gerai

„Kauno dienos“ redakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti paaiškinimus dėl galimai vilkinamo tyrimo bei informaciją apie kratų metu paimtų pinigų kilmę, paimtų pinigų sumas ir kokią jų dalį jau teko grąžinti gėlininkams.

Sulaukėme tokio paaiškinimo: „Jūsų paklausime pateikti klausimai yra susiję su šiuo metu tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu, kuriame įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų, susijusių su galimai nusikalstamai vykdyta ūkine -ekonomine veikla, finansinių dokumentų apskaita bei kt., šiuo metu yra pateikti daugiau nei 10 asmenų, todėl detalesni duomenys apie tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei tyrimo eigą neteikiama.

Taip pat norime priminti, kad proceso dalyvis turi teisę pateikti skundą dėl, jo manymu, nepagrįstai ir neteisėtai atliktų proceso veiksmų. Gavus tokį skundą, jis yra išnagrinėjamas nustatyta tvarka ir priimamas motyvuotas sprendimas apie kurį proceso dalyvis yra informuojamas. Tokia proceso dalyvio teise gali naudotis ir aktyviai naudojasi ir šio ikiteisminio tyrimo proceso dalyviai. Pabrėžtina, kad iki dabar visi šio ikiteisminio tyrimo dalyvių skundai ikiteisminio tyrimo teisėjų buvo pripažinti kaip nepagrįsti.

Nepagrįstu laikytinas yra ir Jūsų paklausime suformuluota teiginys, kad „paimti dokumentai „dulka“ pas tyrėją kabinete“.

Proceso veiksmai, įskaitant specialistų atliekamus tyrimus, yra atliekami nuosekliai, vadovaujantis tam tikra seka ir procedūromis, gavus reikalingus duomenis ir t. t.

Kategoriškai nesutinkame, kad „klausimų tematika yra susijusi su sisteminiais prokuratūros darbo sunkumais“. Pateikti klausimai leidžia pagrįstai manyti, kad jie yra susiję su ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių gynybiniais tikslais ir jų inicijuoti. Dar kartą pabrėžiame, kad visi pateikti skundai yra išnagrinėti nustatyta tvarka ir neginčijamais ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimais atmesti kaip nepagrįsti.“