Šią absurdišką situaciją atskleidė dar vienas, kaip jau pranešta, negrįžimas praėjusį sekmadienį į liūdnai pastaruoju metu pagarsėjusią Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Ten bausmę atlikęs 53-ejų Janošas Rumiencevas tą rytą apie 5.40 val., kaip įprasta, išvyko į darbą Vilniuje. Tačiau, ar jis šį pasiekė, suabejota tik apie 21.30 val., gavus pranešimą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kad jis paskutiniu momentu sustabdytas pakeliui į užsienį – bandė išvažiuoti su svetimu pasu maršrutiniu autobusu Vilnius-Berlynas per Lietuvos ir Lenkijos sieną.

Pasak Varėnos pasienio rinktinės, kurios pareigūnai sulaikė J. Rumiencevą, atstovės, jokio pranešimo iš Kalėjimų tarnybos apie dar vieną šios bėglį jie tądien nebuvo gavę. Ir tikrino minėtą autobusą pasirinktinai. Tačiau, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją bei neteisėtą migraciją, pastaruoju metu tai daroma dažniau.

Asociatyvi BNS nuotr.

Vienas tamsesnio gymio minėto autobuso keleivis, pateikęs Lietuvos Respublikos piliečio pasą, užkliuvo todėl, kad jo veido bruožai akivaizdžiai neatitiko šio dokumento savininko bruožų. Supratęs, kad yra demaskuotas, romų tautybės J. Rumiencevas pats prisipažino, kad savavališkai pasišalino iš bausmės atlikimo vietos Pravieniškėse. Paskambinus į šią įkalinimo įstaigą, apie tai sužinojo ir jos darbuotojai, skubiai pranešę apie tai ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Po tokios įvykių sekos, J. Rumiencevui pakvipo baudžiamąja atsakomybe dėl galimai padarytų net trijų nusikaltimų – vengimo atlikti teismo skirtą bausmę, pasikėsinimo kirsti valstybės sieną ir svetimo dokumento pasisavinimo bei jo panaudojimo. Šiandien iki pietų jis dar buvo neapklaustas, todėl neaišku, ar minėtas pasas, kurį jis pateikė pasieniečiams, nėra vogtas. O galbūt jis – kito kartu su J. Rumiencevu bausmę Pravieniškėse atlikusio nuteistojo?

Anot Kalėjimų tarnybos atstovės, iki patekimo į Pravieniškes Vilniuje gyvenęs, Lietuvos Respublikos pilietybę turintis J. Rumiencevas 2021-ųjų spalį sostinės apylinkės teismo buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šių medžiagų. Už tai jam buvo skirtas devynerių metų įkalinimas. Tačiau, teisiamajam prisipažinus, dėl ko buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas, ši bausmė sutrumpinta trečdaliu – iki laisvės atėmimo šešeriems metams. Ir tai buvo jau antras teistumas šeštą dešimtį pradėjusio J. Rumiencevo biografijoje. Prieš tai jis buvo išleistas į laisvę 2020-aisiais. Taigi, po metų vėl buvo teisiamas, dėl ko natūraliai kyla dar vienas klausimas – kaip žmogus su tokia biografija ir atliekantis bausmę už sunkų nusikaltimą galėjo naudotis tokiomis privilegijomis už grotų, t.y. kasdien būti išleidžiamas į Vilnių, kur, sprendžiant iš to, kaip buvo žinoma, ką jis ten veikia, ir toliau verstis tuo pačiu, už ką atliko bausmę.