Aibė prielaidų

„Kauno diena“ nuo pirmųjų dienų po įvykusios tragedijos sulaukė daugybės informacijos. Tiek šaltiniai teisėsaugoje, medikai, tiek kalbinti kai kurie vietiniai žmonės kėlė prielaidų apie tėvų galimai įvykdytą sunkų nusikaltimą. Tai, kas buvo pastebėta per pirminę vaiko apžiūrą, vertė teisėsaugininkus veikti labai aktyviai ir nedelsiant. Tai tarsi sufleravo, kad tiriama neeilinė vaiko mirtis.

Kai kurios šios šeimos asmeninio gyvenimo detalės tapo esminėmis, kad vietiniai tragediją apipintų įvairiausiomis kalbomis. Nepaisant to, dalis žmonių, pažįstančių tėvus, stebėjosi kilusiu chaosu ir tikino, kad abu vaikai šeimoje esą mylimi ir prižiūrimi.

Versija: vaiko mirtis – galimai tėvų nepriežiūros, negebėjimo juo tinkamai rūpintis ir pasirūpinti, kad būtų laiku suteikta profesionali medicininė pagalba, rezultatas. (Asociatyvi Shutterstock nuotr.)

Tačiau vaiko priežiūra, kaip aiškėja, šioje istorijoje – esminis momentas. Nors dar nėra galutinių teisėsaugininkų, teismo medicinos ekspertų išvadų, jau net tarp politikų kalbama, kad vaiko mirtis – galimai tėvų nepriežiūros, negebėjimo juo tinkamai rūpintis ir pasirūpinti, kad būtų laiku suteikta profesionali medicininė pagalba, rezultatas.

„Kauno diena“ istoriją sąmoningai pateikia neminėdama konkrečios vietovės ar kitų, šeimą padėti identifikuoti galinčių, aplinkybių. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti raganų medžioklės, kuri nukreiptų dėmesį nuo esminio šios vaiko mirtimi pasibaigusios istorijos moralo – reikia ne ieškoti kaltų, bet bandyti spręsti problemą stengiantis, kad ji nepasikartotų nei minimoje, nei kurioje kitoje šeimoje.

Jei tai tiesa, esu pakraupęs, kad 21 a. mes turime tokią situaciją. Šiame amžiuje žmonės nuo vidurių užkietėjimo nebemiršta.

Baisiausia nepasitvirtino?

Kaip skelbė policija, tą lemtingą dieną mažametis iš namų buvo atvežtas į ligoninę. Vaiko sveikatos būklė buvo labai sunki, todėl berniukas iš karto buvo pervežtas į Kauno klinikas ir operuotas dėl žarnyno problemų. Tos pačios dienos naktį mažametis mirė.

Jei vaiko sveikatos istorijoje būtų įrašų apie buvusias sveikatos problemas, greičiausiai niekam nebūtų kilę abejonių, kad šeimoje įvyko didžiulė tragedija. Tačiau abejonių kilo. Tiek su „Kauno diena“ kalbėję medikai, tiek šaltiniai teisėsaugoje minėjo galimą sunkų nusikaltimą. Dėl to jau pirmomis minutėmis po vaiko mirties šeimos butą šturmavo kriminalistai. Šaltinių duomenimis, iškart buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dviejų Baudžiamojo kodekso straipsnių – dėl vaiko mirties priežasties ir mažamečio seksualinio prievartavimo.

Atrodo, toks aktyvus teisėsaugininkų veikimas davė rezultatų, nors ir priešingų pirminiams įtarimams – praėjus kone trims mėnesiams po tragedijos, sunkaus nusikaltimo šešėlis nuo tėvų slenka, tačiau tiksli mirties priežastis vis dar tiriama.

„Suprantame jūsų norą kuo plačiau žinoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau turime įvertinti visus faktorius ir rizikas detaliau kalbėti apie ikiteisminio tyrimo duomenis.

Patiksliname, kad dėl šio įvykio yra atliekamas tik vienas ikiteisminis tyrimas, kuriuo visapusiškai vertinami visi gaunami duomenys, turima informacija, specialistų tyrimai ir kita tyrimui svarbi medžiaga. Ekspertų išvados dėl mirties priežasties dar neturime, todėl nenorėtume užbėgti įvykiams už akių ir daryti nepamatuotų prielaidų“, – „Kauno dienai“ teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė, papildydama, kad įtariamųjų šiame ikiteisminiame tyrime kol kas nėra, o vaiko tėvai apklausti liudytojais.

Negydė ar nugydė?

Galima manyti, kad tėvams šiuo metu – labai sunku. Ne tik dėl vaiko netekties, bet ir nelaukto teisėsaugininkų dėmesio. Tačiau reikėtų ne gailėtis, bet kalbėti apie tai, ko jie galbūt nesugebėjo ar nenorėjo padaryti.

Nuo pat pradžių „Kauno dieną“ pasiekė žinios ne tik apie jau minėtą galimą sunkų nusikaltimą, bet ir tai, kad rimtų sveikatos problemų turėjęs vaikas tiesiog laiku nesulaukė reikiamos medicininės pagalbos. Gerai informuoti šaltiniai pasakojo, kad nelaimės dieną į namus atvykusiems paramedikams vaiko mama aiškino esanti žolininkė, pati geriausiai žinanti apie vaiko sveikatos problemas.

Situacija: į Klinikas atvežto vaiko sveikatos būklė buvo labai sunki, todėl jis buvo operuotas, bet, deja, tos pačios dienos naktį mirė. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Kol kas neaišku, ar galima tiesiogiai kalbėti apie vaiko sužalojimus. Greičiausiai tai buvo socialinės problemos… Kodėl taip ilgai nesikreipė… Tačiau čia paskutinį žodį turi tarti teismo medicinos ekspertai“, – apie tai, kad vaikas galbūt nebuvo laiku parodytas medikams, užsiminė vienas medikų.

Apie galimą dabar jau mirusio vaiko nepriežiūrą, pasirodo, jau kalbama ir tarp politikų. Su „Kauno diena“ sutikęs pasikalbėti vaikų psichologas, psichiatras, Seimo narys Linas Slušnys tikino apie tai išsamiai diskutavęs su partijos nariais.

„Šitoje istorijoje aš žinau vieną – tėvai ilgai vaiko nevežė pas gydytojus. Lyg bandė patys kažkokias klizmas statyti. Ieškojo būdų patys, kaip jam padėti, tačiau į jokius specialistus nesikreipė. Kai yra greitoji medicinos pagalba, gydytojai ir visos sveikatos paslaugos prieinamos, kyla klausimas – kodėl? Kodėl vaikas nebuvo pristatytas medikams? Mano suvokimu, visas vaiko negalavimo procesas turėjo būti ilgas…“ – stebėjosi politikas.

Jis tikino labai laukiantis tikslių teismo medicinos ekspertų išvadų, tačiau jei ši versija pasitvirtintų, reiktų rimtai galvoti apie tėvų atsakomybę.

„Jei tai tiesa, esu pakraupęs, kad 21 a. mes turime tokią situaciją. Šiame amžiuje žmonės nuo vidurių užkietėjimo nebemiršta. Tačiau mes turime mirusį vaiką ir tai rodo, kad tėvai nesugebėjo juo pasirūpinti. Todėl keliu klausimą: kas bus su dar vienu šeimoje augančiu vaiku? Kas bus, jei ir šitam vaikui kas nors nutiks?“ – žodžių į vatą nevyniojo L. Slušnys.

Praėjus mėnesiui po berniuko mirties, „Kauno diena“ apsilankė nelaime paženklintame mieste. Čia pavyko pasikalbėti ir su vietiniais gyventojais, ir su šeimai artimais žmonėmis.

Vietinių laidojimo namų atstovė, kurios rankose atsidūrė vaiko mirties liudijimas, „Kauno dienai“ taip pat akcentavo, kad mažametis mirė dėl turėtų sveikatos problemų.

„Gal tėvai galvojo, kad vaikas išaugs tas sveikatos problemas? Kiek man žinoma, dėdavo kažkokias žvakutes. Galiu parodyti jums mirties liudijimą. Jis vaikas daug tų vidaus organų ligų turėjo… Gal kas nors buvo pražiūrėta ar gal gydytojams nevedė vaiko“, – susitikimo metu klausimų kėlė moteris.

„Beveik garantuoju, kad medikai pasakys, jog įvyko intoksikacija dėl vidurių užkietėjimo, t. y. bendras organizmo apsinuodijimas. Kai sprogsta storoji žarna ir visas turinys patenka į pilvo ertmę, jei esi ligoninėje ir per kelias minutes tau suteikiama pagalba, gal ir yra šansų išgyventi. Tačiau jei tokia nelaimė nutinka namuose, 10–15 minučių ir viskas baigta. Tokių dalykų 19 a., gal šiek tiek 20 a. pradžioje būdavo, kai medicina, diagnostika dar nebuvo tiek pažengusi. Tačiau, kad tai nutiko 21 a., sunku suvokti“, – savo prielaidomis pasidalijo L. Slušnys.

Kam tos sauskelnės?

„Kauno dienai“ pavyko pasikalbėti ir su vienu šios šeimos narių. Jis kasdien būdavo toje aplinkoje, kurioje augo minėtas vaikas. Kai kurios jo atskleistos detalės – atsakymas į tai, kodėl vietos gyventojams kilo baisių įtarimų.

„Vaikutis nesituštindavo, kaip priklauso. Duodavome gerųjų bakterijų ir kuriam laikui praeidavo. Pasirodo, ten jau buvo problemų su žarnynu. Vaikiukui užsikimšo, plyšo viduje ir prasidėjo kraujavimas…“ – sunkiai tramdydamas emocijas kalbėjo šios šeimos narys.

Jis patvirtino, kad šeimą pasiekė vietinių apkalbos. Taip pat neslėpė, kad pirminiai teisėsaugininkų veiksmai privertė pasijusti tarsi didžiausiems nusikaltėliams.

„Visus iš eilės tardo… Jau taip baisu visi šie išgyvenimai, o dar taip iš visų pusių… Niekaip nepalieka ramybėje. Apklausti atvažiuoja 23 valandą, klausinėja tris valandas“ – pasakojo pašnekovas.

Paklausus, ar vaikui buvo nustatyta kokių nors ligų, ar jis lankydavosi pas medikus, šeimos narys atsakė trumpai.

„Pas mus medikai tokie, kad nuėjus turi pasakyti, kuo sergi. Retas jų išmano apie vaikus“, – apie galimą nepasitikėjimą medicina tarsi prasitarė jis ir pridėjo: „Nežinome, gal jis kokių nors žarnyno sveikatos problemų turėjo ir nuo gimimo, neaišku. Tačiau jis buvo judrus vaikas. Visą vasarą žaisdavo, viskas buvo gerai. Tik prieš pat nelaimę paūmėjimas buvo. Šeimai tai tikrai didelis smūgis.“

Ne vienas kalbintas vietinis gyventojas „Kauno dienai“ užsiminė, kad šį, jau ūgtelėjusį vaiką matydavo su sauskelnėmis. Minėtas šeimos narys patvirtino, kad jos buvo dedamos ir net išpyškino šokiruojančią priežastį.

„Nežinome, kas tam vaikiukui būdavo, bet tualete jis nesituštindavo. Būdavo, uždedame sauskelnes ir į jas jis padaro. Būdavo, kad ir į mokyklą uždedame, kad kartais bėda nenutiktų“, – kaip scenarijų iš viduramžių filmo pažėrė jis.

Vaikų psichiatras L. Slušnys tokiam tėvų aplaidumui nebuvo pakantus. Anot jo, tėvai per visą laiką, kol vaikas kankinosi, nesugebėjo jam iškviesti nei greitosios medicinos pagalbos, nei parodyti gydytojams. Vietoje to, bandė spręsti problemą savarankiškai.

„Tikrai nežinau, kokia tai situacija, bet, akivaizdu, kad tėvai neturėjo nuovokos nei kas yra pavojinga vaikui būsena, nei kaip reikia juo rūpintis. Tačiau turime, ką turime: dėl suaugusiųjų kvailumo ir įsitikinimų mirė dar vienas vaikas.

Nežinau, kokios bus ekspertizės išvados po vaiko mirties, bet turiu įtarimų, kad viskas bus traktuojama kaip nelaimingas atsitikimas. Jeigu taip iš tiesų įvyks, galiu pasakyti, kad tokia išvada šiame technologijų, diagnostikos, žmonių išsilavinimo ir medicinos pažangos amžiuje yra tarsi raudonas brūkšnys ant mėlynos sienos. Ką tai reiškia, ką norėta tuo pasakyti, niekas iki galo nesupras, tačiau kiekvienas turės susikurti savo atsakymą“, – žodžių nesirinko politikas.

Kraupu: L. Slušnys teigė turintis informacijos, kad tėvai ilgai vaiko nevežė pas gydytojus. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Niekas nepastebėjo?

Pastaruoju metu girdime siaubingų istorijų – vienose vaikai liko gyvi, kitose mirė, bet visas jas sieja tai, kad ten veikė suaugusieji. Po tokių istorijų norisi pastebėti, kad aplink vaiką sukosi suaugę asmenys: tėvai, giminės, kaimynai, mokytojai. Tai kaip taip nutinka, kad vaikai tampa apleisti, prieš juos smurtaujama, o kartais jie net miršta? Jei tėvai negeba jais pasirūpinti, kodėl žmonės iš aplinkos taip pat lieka abejingi?

Su šia konkrečia istorija siejamas berniukas mokėsi vietinėje gimnazijoje. Su „Kauno diena“ kalbėjęs šios įstaigos direktorius į detales nesileido dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, bet patvirtino, kad berniukas buvo kiek ramesnis nei kiti vaikai. Pašnekovas neatsakė, ar pastebėjo, kad jo vadovaujamos gimnazijos mokinys turi sveikatos problemų.

„Domėjausi pas sveikatos priežiūros specialistą, tai šio mokinio sveikatos pažyma pristatyta laiku. Remiantis ja, jis lankyti mokyklą galėjo. – biurokratinį atsakymą pateikė gimnazijos vadovas. – Informacijos, kad vaikas mokykloje vaikščiojo su sauskelnėmis, neturiu, todėl nieko negaliu komentuoti.“

Pašnekovas tikino, kad su šeima jokių problemų – atvejo vadybų ar kitų dalykų – nebuvo.

„Tėvas dažniausiai palydėdavo į mokyklą ir jokių negerumų nebuvo. Šiuo atveju, manau, tik teisėsauga gali atsakyti į visus klausimus“, – vylėsi direktorius.

Su „Kauno diena“ sutiko pasikalbėti ir mirusio vaiko krikštamotė, gyvenanti toje pačioje laiptinėje.

„Tėvai vaikutį atvesdavo pasveikinti Mamos, Tėvo dienos proga. Toks mūsų bendravimas buvo. Kasdien nesusitikdavome, bet visos svarbiausios šventės, gimtadieniai būdavo švenčiami kartu“, – prisiminė pašnekovė, pasak kurios, tėvai pasiskųsdavo berniuko sveikatos problemomis, tačiau apie jas daug nepasakodavo.

„Nesame tokie artimi, kad viską vieni kitiems detaliai pasakotume. Vaiką prižiūri tėvai ir jie juk viską geriausiai žino, su problemomis tvarkosi. Įtarimų, kad šeimoje kažkas negerai, tikrai nebuvo“, – tvirtino krikštamotė.

Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad šeimoms, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, yra labai svarbus aplinkinių žmonių – giminaičių, draugų, kaimynų – dėmesys ir noras padėti.

Lyg bandė patys kažkokias klizmas statyti. Ieškojo būdų patys, kaip jam padėti, tačiau į jokius specialistus nesikreipė. Kai yra greitoji medicinos pagalba, gydytojai ir visos sveikatos paslaugos prieinamos, kyla klausimas – kodėl?

„Kartais pasidomėjimas šeimos kasdienybe, pasisiūlymas padėti buityje ar vaikų priežiūroje, reagavimas į pastebėtas problemas šeimoje laiku ir suteikta galimybė šeimai gauti reikiamą pagalbą gali padėti jai atpažinti ir įveikti iškilusius sunkumus, o vaikams leisti augti saugiems ir laimingiems šeimoje“, – tarsi priminimą išsakė šios tarnybos atstovai.

Auga dar vienas

Mirusio vaiko sugrąžinti nebeįmanoma, tačiau dabar labiausiai rūpi, kas bus su antruoju šioje šeimoje augančiu vaiku. Kaip buvo rašyta žiniasklaidoje, iškart po tragedijos vaiko teisių specialistai skubėjo aiškintis situaciją, įvertinti visas aplinkybes. Kaip teigta, ši šeima į tarnybos akiratį anksčiau patekusi nebuvo.

„Tai, kas vyksta su suaugusiaisiais, neįdomu, nes jie gali patys spręsti savo problemas. Mes turime rūpintis vaikais. Žiūrint į ateitį, kas bus iš to vaiko, kuris auga tokioje šeimoje? Jis bus toks pat vargšas, nepasitikintis savimi, negalintis savimi pasirūpinti. Nes jis tą patį mato šeimoje. Tikimybė, kad bus kitaip, labai maža. Jei klaustumėte manęs, įvykus tokiai tragedijai, antram šeimoje esančiam vaikui grėsmę, riziką vertinčiau kaip labai didelę“, – „Kauno dieną“ tikino vaikų psichiatras L. Slušnys.

Kaip „Kauno dienai“ teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus patarėja Ieva Daukšienė, vaiko teisių atstovai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir visada bendrauja tiek su vaiku, tiek su jo artimaisiais, išklauso visų nuomones, o esant būtinybei – perkelia vaiką į saugią aplinką, kol atlieka vaiko situacijos vertinimą.

„Minimos šeimos atveju taip pat buvo gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tad vaiko teisių gynėjai vyko pas šeimą, bendravo su visais jos nariai, išklausė jų nuomones ir, įvertinę situaciją, nustatė, kad šeimai yra reikalinga pagalba. Tad šiuo metu šeimai yra inicijuotas atvejo vadybos procesas, o savivaldybėje dirbantys socialiniai partneriai rūpinasi, kad šeimai būtų teikiamos visos reikalingos paslaugos“, – situaciją aiškino šios tarnybos atstovė.

Anot jos, minėtas antras vaikas yra su tėvais: „Šeimoje augantis vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su savo artimaisiais.“

Tačiau ne vienus metus su vaikais dirbęs L. Slušnys laikėsi kitokios, gan kategoriškos nuomonės.

„Mano požiūris visada buvo aštrus ir to niekad neneigiau. Nebijau pasakyti, kad tėvai, kurie negeba pasirūpinti savo vaikais, turi mokytis. Kaip tai padaryti? Labai paprasta: paimi vaikus ir bent jau laikinai atiduodi ten, kur jais pasirūpins. Visada sakiau, kad vaikas negali būti eksperimentų dalyvis. Pasaulis jokių eksperimentų su vaikais neleidžia, bet mes Lietuvoje leidžiame. Vaidiname, kad vaikui geriausia su biologine šeima. Pas mus – būtent toks naratyvas, kuris yra šizofreninis. Nes aš nuolat kartojau ir kartosiu, kad ilgalaikis smurtas šeimoje veikia“, – reziumavo pašnekovas ir dar pridėjo: „Daugiau šilumos, meilės ir pagarbos vaikui, savo pareigoms ir sau pačiam.“