- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno rajono savivaldybės ir Batniavos bendruomenės pastangos sustabdyti žvyro kasėjų užmojus kasti žvyrą vaizdingame Nemuno slėnyje nenuėjo veltui. Lapkričio 3 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija bendrovės ,,Benefaktor“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą priimti 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“.
„Kadangi skundžiamas sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus ir perduoti UAB „Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Batniavos sen., Virbaliūnų k., poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo“ – teigiama teismo nutartyje.
Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Teismas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybė savo sprendimą grindė viešojo intereso gynimu ir svariais teisiniais argumentais: atsižvelgė ir įvertino savivaldybės bendrąjį planą ir strateginį plėtros planą 2021-2027 m., taip pat aplinkos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Šiemet Kauno rajono savivaldybės tarybai net du kartus teko atremti verslininkų užmačias kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19 d. nepritarta bendrovės „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime.
Tarybos posėdžius inicijavęs meras Valerijus Makūnas rėmėsi ne tik teisės aktais, bet ir vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į išskirtinį gamtos kampelį. Pirmuoju atveju kasti žvyrą buvo suplanuota Virbaliūnų kaime, Nemuno pakrantėje, maždaug 40 ha sklype, antruoju – Pakarklės miške.
Kauno rajono savivaldybės informacija.
Abi teritorijos yra vertingos gamtiniu, kraštovaizdžio ir rekreaciniu požiūriais. Šioje zonoje arba arti jos yra daug paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.
„Remiantis teisės aktais ir vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija apie išžvalgytas naudingųjų iškasenų teritorijas, Kauno rajono bendrojo plano sprendiniuose naudingųjų iškasenų vietos yra pažymėtos, tačiau tai nereiškia, kad čia jas galima kasti“, – pabrėžė Kauno r. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.
Tarybos sprendimuose akcentuojama, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų negrįžtamai pažeista per ne vieną šimtmetį susikūrusi natūrali kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra ir ekosistemų stabilumas.
Kauno rajono savivaldybės poziciją palaikė Lietuvos miškininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos.
Atsižvelgdamas į situacijos jautrumą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šių metų rugsėjo 22 d. Nekilnojamosios kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais patikslino Brūžės ir Žvirgždės dvarviečių, taip pat Kriemalos senovės gyvenvietės vertingąsias savybes bei apibrėžė teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pazonio ribas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno musulmonai savo teises ketina ginti Strasbūre
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) galutinai atmetus Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą dėl neatlygintino žemės suteikimo, bendruomenė ketina ginti savo teises Strasbūro teisme. ...
-
„Pienocentro“ remontas: paskaičiavo, kokią žalą padarė rangovas
Pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus „Pienocentro“ rūmus Kaune tvarkęs rangovas padarė 855 tūkst. eurų siekiančią žalą, kurią darbų vykdytojui siūloma atlyginti atkuriant fasadą, BNS nurodė Kultūros paveldo departamentas (KPD). ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Draudimas rūkyti balkonuose: kodėl kai kurie lieka nenubausti
Jau kelerius metus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę su prašymu, kad daugiabučio namo balkonuose būtų uždrausta rūkyti. Pasitaiko atvejų, kai toks sprendimas atšaukiamas. ...
-
Jaunuolių idėja nustebino pasaulį: fantastiškas jausmas padaryti tai, ko niekas kitas nepadarė
Iš mokyklos suolo – į nuosavą verslą. Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams ...
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Dvigubas tiltas: nuo žodžių iki gestų
Norėdami integruotis svetimoje šalyje atsidūrę klausos negalią turintys Ukrainos piliečiai turi įveikti dvigubą kliūtį: išmokti lietuvių ir lietuvių gestų kalbas. ...
-
Kauno apylinkės teisme bręsta permainos?
Teisėjų taryba pritarė Prezidentui atleisti Arūną Purvainį iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. Jo pirmininkavimo metus lydėjo įvairūs sopuliai. Kas bus toliau? ...