- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Fallon Clare Manhanga 2016 m. atvyko į Lietuvą studijuoti Kauno technologijos universitete (KTU), baigusi studijas ir gavusi bakalauro diplomą ji planavo grįžti į Zimbabvę, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip. „Kartais mes planuojame, bet Dievas turi kitokių sumanymų“, – sakė ji su šypsena.
Planavo grįžti į Afriką
Praėjus aštuoneriems metams, F. C. Manhanga vis dar Lietuvoje – šiandien ji KTU siekia daktaro laipsnio ir dirba tarptautinėje kompanijoje Vilniuje.
F. C. Manhangos planus grįžti į gimtuosius namus pakeitė gautas pasiūlymas tęsti mokslus. „Pirmas dalykas, kuris paskatino mane pasilikti Lietuvoje, buvo magistrantūros studijos. KTU Tarptautinių ryšių departamentas man suteikė stipendiją visam studijų laikotarpiui ir aš negalėjau atsisakyti šios galimybės“, – pasakojo ji.
„Vėliau doktorantūros studijos taip pat tarsi savaime nukrito į glėbį“, – sakė F. C. Manhanga, ir pridūrė, kad šis sprendimas, nors ir netikėtas, buvo prasmingas.
Gyvenimas pamažu keičiasi
Zimbabvė – valstybė Afrikos pietryčiuose. Kaip ir daugelis šio žemyno šalių, ji pasižymi didele kultūrine įvairove – Zimbabvę namais vadina daugiau nei 70 skirtingų genčių.
Nepaisant šalies sunkumų, gyvenimas tęsiasi, ir žmonės stengiasi rasti džiaugsmo paprastuose dalykuose.
Kilusi iš šonų genties, F. C. Manhanga pastebi, kad Vakarų įtaka pamažu silpnina kai kurias kultūrines tradicijas. „Vis mažiau kam rūpi tradicijų išsaugojimas“, – svarsto ji, pažymėdama, kad dabar daugelis šeimų vaikus augina ruošdamos gyvenimui už šalies ribų.
Tačiau vienas dalykas per daugelį metų, pasak jos, išlieka tas pats – Zimbabvės gyventojai yra laimingi žmonės. „Nepaisant šalies sunkumų, gyvenimas tęsiasi, ir žmonės stengiasi rasti džiaugsmo paprastuose dalykuose“, – sako Fallon.
Kalbėdama apie Zimbabvės gentis ji paaiškina, kad dabar jos dažniausiai tik taip vadinamos. „Nerasite šeimų, kurios puoselėtų senąsias tradicijas, o didžiausias vadinamųjų genčių skirtumas yra kalba. Tikėjimas, maistas, tradiciniai šokiai ir šeimos struktūra turi tam tikrų panašumų“, – priduria Fallon.
Kultūrinis šokas Kipre
Atvykimas į Lietuvą – šalį, kuri daugeliu aspektų skiriasi nuo jos gimtinės, Fallon nebuvo sunkus. Mergina tikina, kad didžiausią kultūrinį šoką ji patyrė dar studijuodama Šiaurės Kipre. „Manau, kad būtent ten pajutau didžiausius skirtumus nuo savo šalies, todėl kai galiausiai atvykau į Lietuvą, buvimas nepažįstamoje teritorijoje man buvo gana įprastas“, – prisimena jaunoji specialistė.
Daugiau nei aštuonerius metus čia gyvenanti Fallon labiausiai vertina Lietuvos teikiamą saugumą: „Lietuvoje jaučiuosi saugiau nei bet kur kitur, kur man yra tekę keliauti.“ F. C. Manhanga išlieka atvira minčiai galiausiai grįžti į Zimbabvę, tačiau pripažįsta, kad tikslių planų neturi. „Esu tikra, kad galiausiai grįšiu namo, bet kada – dar neaišku“, – sakė ji su šypsena.
Tyrinėja betoną
Kaip pabrėžia F. C. Manhanga, ji visada buvo motyvuota siekti tikslų, todėl jos pasirinktas akademinis kelias artimųjų nenustebino. „Visada norėjau studijuoti užsienyje – mano šeima žinojo, kad, baigusi mokyklą, planuoju išvykti“, – sako ji.
F. C. Manhanga pažymi, kad neplanuotai prasitęsusios jos studijos padėjo daug ko išmokti – ir apie save, ir apskritai apie gyvenimą. „Nors mokytis tiek magistrantūroje, tiek doktorantūroje buvo ir yra sudėtinga, aš nesu linkusi bėgti nuo sunkumų“, – ji pabrėžė, kad atsirasti ten, kur dabar yra, kainavo nemažai pastangų.
F. C. Manhanga siekia aukštų tikslų. Jos interesų sritis taip pat yra išskirtinė – doktorantūros studijų metu KTU Statybos ir architektūros fakulteto laboratorijose ji tiria savaime atsinaujinantį betoną. Jos tikslas – sukurti betoną, kuris galėtų pats užtaisyti įtrūkimus, taip padidinant statinių ilgaamžiškumą ir sumažinant priežiūros išlaidas. „Savaime atsinaujinančio betono koncepcija tampa vis reikalingesnė, nes tvarumas statyboje tampa vis labiau pageidautinas“, – aiškino KTU doktorantė iš Zimbabvės.
Fallon jau pristatė savo tyrimus dviejose tarptautinėse konferencijose ir nekantrauja tęsti šią veiklą ateinančiais metais.
Be to, Fallon noras dalytis žiniomis neapsiriboja vien moksliniais tyrimais – ateinantį semestrą ji dėstys jaunesniųjų kursų studentams. „Kol kas negaliu apie tai pasakyti daugiau, bet labai laukiu šio naujo iššūkio“, – prisipažino būsima dėstytoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių38
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais8
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...
-
Savivaldybė ir ESO labiau derins veiksmus2
Kauno rajono savivaldybėje apsilankę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai su meru Valerijumi Makūnu ir kitais komandos nariais aptarė planus dėl naujų elektros linijų tiesimo, senų pašalinimo, elektromobilių įkrovos ...
-
Kauno rajonas kviečia į kalėdinį nuotykį
Besibaigiant lapkričiui įjungęs šventinį režimą, gruodį Kauno rajonas kviečia pasitikti drauge, savo įspūdžių krepšelį papildyti eglių girliandų blizgesiu, skambiomis melodijomis ir smagiais žaidimais. ...
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje10
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?37
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu110
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...