- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Fallon Clare Manhanga 2016 m. atvyko į Lietuvą studijuoti Kauno technologijos universitete (KTU), baigusi studijas ir gavusi bakalauro diplomą ji planavo grįžti į Zimbabvę, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip. „Kartais mes planuojame, bet Dievas turi kitokių sumanymų“, – sakė ji su šypsena.
Planavo grįžti į Afriką
Praėjus aštuoneriems metams, F. C. Manhanga vis dar Lietuvoje – šiandien ji KTU siekia daktaro laipsnio ir dirba tarptautinėje kompanijoje Vilniuje.
F. C. Manhangos planus grįžti į gimtuosius namus pakeitė gautas pasiūlymas tęsti mokslus. „Pirmas dalykas, kuris paskatino mane pasilikti Lietuvoje, buvo magistrantūros studijos. KTU Tarptautinių ryšių departamentas man suteikė stipendiją visam studijų laikotarpiui ir aš negalėjau atsisakyti šios galimybės“, – pasakojo ji.
„Vėliau doktorantūros studijos taip pat tarsi savaime nukrito į glėbį“, – sakė F. C. Manhanga, ir pridūrė, kad šis sprendimas, nors ir netikėtas, buvo prasmingas.
Gyvenimas pamažu keičiasi
Zimbabvė – valstybė Afrikos pietryčiuose. Kaip ir daugelis šio žemyno šalių, ji pasižymi didele kultūrine įvairove – Zimbabvę namais vadina daugiau nei 70 skirtingų genčių.
Nepaisant šalies sunkumų, gyvenimas tęsiasi, ir žmonės stengiasi rasti džiaugsmo paprastuose dalykuose.
Kilusi iš šonų genties, F. C. Manhanga pastebi, kad Vakarų įtaka pamažu silpnina kai kurias kultūrines tradicijas. „Vis mažiau kam rūpi tradicijų išsaugojimas“, – svarsto ji, pažymėdama, kad dabar daugelis šeimų vaikus augina ruošdamos gyvenimui už šalies ribų.
Tačiau vienas dalykas per daugelį metų, pasak jos, išlieka tas pats – Zimbabvės gyventojai yra laimingi žmonės. „Nepaisant šalies sunkumų, gyvenimas tęsiasi, ir žmonės stengiasi rasti džiaugsmo paprastuose dalykuose“, – sako Fallon.
Kalbėdama apie Zimbabvės gentis ji paaiškina, kad dabar jos dažniausiai tik taip vadinamos. „Nerasite šeimų, kurios puoselėtų senąsias tradicijas, o didžiausias vadinamųjų genčių skirtumas yra kalba. Tikėjimas, maistas, tradiciniai šokiai ir šeimos struktūra turi tam tikrų panašumų“, – priduria Fallon.
Kultūrinis šokas Kipre
Atvykimas į Lietuvą – šalį, kuri daugeliu aspektų skiriasi nuo jos gimtinės, Fallon nebuvo sunkus. Mergina tikina, kad didžiausią kultūrinį šoką ji patyrė dar studijuodama Šiaurės Kipre. „Manau, kad būtent ten pajutau didžiausius skirtumus nuo savo šalies, todėl kai galiausiai atvykau į Lietuvą, buvimas nepažįstamoje teritorijoje man buvo gana įprastas“, – prisimena jaunoji specialistė.
Daugiau nei aštuonerius metus čia gyvenanti Fallon labiausiai vertina Lietuvos teikiamą saugumą: „Lietuvoje jaučiuosi saugiau nei bet kur kitur, kur man yra tekę keliauti.“ F. C. Manhanga išlieka atvira minčiai galiausiai grįžti į Zimbabvę, tačiau pripažįsta, kad tikslių planų neturi. „Esu tikra, kad galiausiai grįšiu namo, bet kada – dar neaišku“, – sakė ji su šypsena.
Tyrinėja betoną
Kaip pabrėžia F. C. Manhanga, ji visada buvo motyvuota siekti tikslų, todėl jos pasirinktas akademinis kelias artimųjų nenustebino. „Visada norėjau studijuoti užsienyje – mano šeima žinojo, kad, baigusi mokyklą, planuoju išvykti“, – sako ji.
F. C. Manhanga pažymi, kad neplanuotai prasitęsusios jos studijos padėjo daug ko išmokti – ir apie save, ir apskritai apie gyvenimą. „Nors mokytis tiek magistrantūroje, tiek doktorantūroje buvo ir yra sudėtinga, aš nesu linkusi bėgti nuo sunkumų“, – ji pabrėžė, kad atsirasti ten, kur dabar yra, kainavo nemažai pastangų.
F. C. Manhanga siekia aukštų tikslų. Jos interesų sritis taip pat yra išskirtinė – doktorantūros studijų metu KTU Statybos ir architektūros fakulteto laboratorijose ji tiria savaime atsinaujinantį betoną. Jos tikslas – sukurti betoną, kuris galėtų pats užtaisyti įtrūkimus, taip padidinant statinių ilgaamžiškumą ir sumažinant priežiūros išlaidas. „Savaime atsinaujinančio betono koncepcija tampa vis reikalingesnė, nes tvarumas statyboje tampa vis labiau pageidautinas“, – aiškino KTU doktorantė iš Zimbabvės.
Fallon jau pristatė savo tyrimus dviejose tarptautinėse konferencijose ir nekantrauja tęsti šią veiklą ateinančiais metais.
Be to, Fallon noras dalytis žiniomis neapsiriboja vien moksliniais tyrimais – ateinantį semestrą ji dėstys jaunesniųjų kursų studentams. „Kol kas negaliu apie tai pasakyti daugiau, bet labai laukiu šio naujo iššūkio“, – prisipažino būsima dėstytoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertai vertina architektų idėjas Kauno senamiesčio prieigoms: išrinks geriausiųjų trejetuką
Ketvirtadienį Architektų namuose viešai aptartos architektūrinės idėjos Kauno senamiesčio prieigų konversijai. Oficialus dešimties darbų pristatymas finišo sulauks jau vasarį – kompetentinga komisija skelbs geriausiųjų tre...
-
Kauno senamiestyje iškilo naujas pastatas: kitais mokslo metais – naujos galimybės sportuoti
Kauno senamiestyje baigiama statyti naujoji Maironio universitetinės gimnazijos sporto salė. Naujasis pastatas jau ryškiai matomas iš Steigiamojo Seimo aikštės. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Norite nemokamai išmokti valdytą droną? Turime gerų žinių!
Gegužės–spalio mėnesiais Kauno miesto savivaldybė kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centru organizuos nemokamus dronų valdymo kursus. Mokomoji programa skirta pradedantiesiems, neturintiem...
-
Kovo 11-osios parke verda darbai: kada ši vieta bus atvira miestiečiams?
Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad Kovo 11-osios parke vyksta intensyvūs tvarkybos darbai. Nauja poilsio oaze kauniečiai galės mėgautis po keletos mėnesių. ...
-
Naujausi duomenys apie oro užterštumą: ar pataria nekelti kojos iš namų?
Aplinkos apsaugos agentūra ketvirtadienį pateikė naujausius duomenis apie oro užterštumą. ...
-
Poderskis įvertino kalbas jungti Vilnių su Kaunu Nerimi
Vidaus vandens kelių direkcijai užsiminus apie galimybę Vilnių su Kaunu sujungti Neries upe, aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad šis direkcijos siūlymas yra „stipriai nepamatuotas“. ...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Gatvėse – nauji šviestuvai: padeda sutaupyti
Kauno gatvėse toliau atnaujinamas apšvietimas. Senas kaitrines lempas keičia LED šviestuvai, kurie ne tik ryškiau šviečia, bet ir leidžia sutaupyti. ...
-
Įvardijo, kur labiausiai padidėjo oro užterštumas: neturi džiuginančių žinių
Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad trečiadienį fiksuojamos padidėjusios valandinės kietųjų dalelių koncentracijos Vidurio Lietuvoje. ...