Pasak balandį sprendimą paskelbusio teismo, prieplauka įrengta teisėtai, todėl savivaldybė negali vykdyti projekto, kuris dalį statinio paveiktų, bei panaikino dalį statybos leidimo. Savivaldybė sprendimą žada skųsti.

Prieplaukos „užlipa“ viena ant kitos

Ginčas tarp buriuotojų ir savivaldybės kilo dar 2019 metais, kai savivaldybė paskelbė planus Kauno marių Neptūno įlankoje sutvarkyti viešąsias erdves bei infrastruktūrą buriavimo mokyklai ir profesionaliems buriuotojams.

Tuo metu teigta, jog teritoriją siekiama modernizuoti, užtikrinti, kad joje būtų komfortiškos ir aplinką tausojančios sąlygos tiek vaikams treniruotis, tiek laivų savininkams.

Tačiau įlankoje savo prieplauką nuo 2007 metų turi Turistinių burlaivių savininkų asociacija. Savivaldybės parengtas projektas „užlipa“ ant jų privačiomis lėšomis įrengtos infrastruktūros. Savivaldybė nuo pat pradžių neslėpė, kad esamą prieplauką jos savininkų bus prašoma nukelti.

Su tuo nesutikdami, jie kreipėsi į teismą. Buriuotojai nerimavo, jog įgyvendinus savivaldybės projektą, kainos ženkliai pakils, o jų bendruomenišką veiklą pakeis privačiam operatoriui pelną nešianti infrastruktūra.

Jie kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriame buvo prašoma uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovų burlaiviams ir plaukiojančiai prieplaukai Kauno mariose ties žemės sklypu R. Kalantos g. 130, Kaune.

Taip pat prašyta panaikinti statybos leidimą ta apimtimi, kuria jis pažeidžia buriuotojų interesus bei numato statybą bei griovimo darbus jos naudojamoje ir jos turtu užimamoje teritorijoje. Čia pagal planą buvo numatyta įrengti burlaivių iškėlimo–nuleidimo slipą ir vieną iš burinių laivų krantinių.

Savivaldybė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį.

Teismas: negalima pašalinti teisėto statinio

Vis dėlto teismas nusprendė, kad posėdžiuose liudytojai, tarp jų – ir buvę savivaldybės vadovai meras Andrius Kupčinskas, tuometinis administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, patvirtino, jog prieplauka įrengta teisėtai.

Pasak teismo, ji atitiko tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o tvirtinimui ir eksploatavimui reikalinga pakrantės teritorija naudota su savivaldybės ir Kauno marių regioninio parko sutikimu ir pritarimu. Be to, teisinė prieplaukos registracija yra galiojanti.

Teismo teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaravo savivaldybės projekto sprendiniams tik jai užtikrinus, kad bus tvarkomos esamos prieplaukos ir nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.

„Teismui nustačius, kad ieškovės prieplauka įrengta teisėtai, įregistruota viešame registre, duomenų apie jos išregistravimą byloje nėra, o atsakovių numatomi naujai statyti burlaivių iškėlimo – nuleidimo slipas; krantinė P (burinių laivų) persidengia su jau esančia ieškovės prieplauka arba trukdo ja tinkamai naudotis, daroma išvada, kad ginčijamu statybos leidimu yra pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl jis atitinkamoje dalyje pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas“, – skelbia teismas.

Jis visiškai tenkino ieškinį ir uždraudė savivaldybei išgabenti Turistinių burlaivių savininkų asociacijos bei jos narių turtą. Taip pat panaikino tą statybos leidimo dalį, kuri pažeidžia asociacijos interesus bei numato statybą bei griovimo darbus jos naudojamoje ir jos turtu užimamoje teritorijoje.

Taip pat asociacijai priteista per 6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Savivaldybė rengiasi skųsti

Savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė BNS sakė, kad savivaldybė ruošiasi sprendimą skųsti apeliacinės instancijos teismui.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), tikrinusi minėtą statybos leidimą, yra padariusi priešingą išvadą – statybos leidimas išduotas teisėtai“, – pastebėjo savivaldybės atstovė.

Teisme savivaldybė teigė, kad sklypo R. Kalantos g. 130 valdytoja tapo tik nuo 2019 metų rugsėjo, taigi tik nuo žemės sklypo valdymo patikėjimo teise įgijimo Kauno miesto savivaldybė gavo ir teisę nustatyti plūduriuojančių prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos bei krantinės naudojimo tvarką.

Iki to momento, juolab 2007 ar 2009 metais, Kauno miesto savivaldybė teigė neturėjusi jokių galimybių įgyvendinti žemės sklypo valdytojo teisių.

Be to, savivaldybės vertinimu, ieškovė neturėjo procesinės teisės ginčyti statybos leidimo teisėtumo.

Buriuotojai: tai – bendruomenės pergalė

Po sprendimo išplatintame pranešime Turistinių burlaivių savininkų asociacija teigė, jog tai – visos jų bendruomenės pergalė.

„Mes nebuvome naujos prieplaukos priešininkai, nekaišiojome pagalių į ratus, buvome priversti kreiptis į teismą tik todėl, kad išsaugotume savo rankomis sukurtą mariną“, – teigė asociacijos prezidentas Edvinas Paškevičius.

Jis kritikavo savivaldybę keliančią savo projektus aukščiau žmonių.

„Mes giname savo teisėtą turtą, ant kurio savivaldybė „užprojektavo“ kitą objektą“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

Pasak pranešimo, Kauno buriuotojai mano, kad jachtklubas – pirmiausia bendruomenė, susitelkusi aplink bendrą nuosavybę prieplauką.

Tokioje bendruomenėje, pasak jų, klesti buriuotojiška kultūra, kaupiama laivybos patirtis, žmonės užmezga glaudžius ryšius, patys rūpinasi savo infrastruktūra, formuoja tradicijas. Taip atsirado kauniečių pamėgta Buriuotojų diena.

Komercinės prieplaukos, jų nuomone, tėra mokamos automobilių aikštelės.

Asociacija taip pat nuogąstauja, kad vaikų buriavimo mokyklos „Bangpūtys“ auklėtiniams numatyta prieplauka uosto farvateryje yra pavojinga, nes tai pati judriausia vieta.