Nori būti išgirsti

Kaip kalbėjo pikete dalyvavę gyventojai, dabar siekiama, kad būtų atšauktas prieš kelis metus padėtas rajono mero Valerijaus Makūno parašas, leidęs Pakarklės miške pradėti poveikio aplinkai vertinimą, – ar čia gali atsirasti žvyro karjeras.

Batniavos seniūnijos gyventojai prie Kauno rajono savivaldybės atsinešė žvyro dėžę ir karutį, o juose – indeliai su užrašu „Tarybos narių sąžinė“. Tokiu būdu bendruomenė norėjo dar kartą atkreipti dėmesį į Pakarklės mišką, kuris ribojasi su saugomomis teritorijomis, čia galima gamtoje leisti laisvalaikį, o ne kasti karjerą ir taip išnaikinti unikalų gamtos kampelį.

„Mūsų tikslas – atkreipti tarybos narių dėmesį, nes ketvirtadienį jie kaip tik rinkosi į posėdį, kuriame norime, jog būtų dar kartą iškeltas Pakarklės miško klausimas. Aplinkos apsaugos agentūra mums yra davusi atsakymą, kad šioje istorijoje galutinis sprendimas – rajono mero rankose. Bendruomenei svarbu, ką jis palaikys – žmones ar verslą. Jis prieš kelis metus buvo pasirašęs ir leidęs pradėti poveikio aplinkai vertinimą ir mes žinome, kad jis parašą gali atšaukti. Ar tikrai verta kirsti gražiausius Lietuvos miškus dėl žvyro karjero?“ – kalbėjo viena piketo dalyvių Monika Sadauskaitė-Pocė.

Aurimo Barkausko nuotr.

„Dabar atrodo, kad savivaldybė nebenori saugoti miško. Mes norime saugoti mišką. Jei bus patvirtinta poveikio aplinkai programa, bus duotas leidimas karjero valdytojams įvesti savo tvarką, kasti žvyrą, išnaikinti rekreacinį mišką. Jei karjeras ten atsiras, prarasime apie 100 ha ploto miško, o tai yra tūkstančiai medžių. Svarbu, kad šis išžvalgytas plotas ribojasi su „Natura 2000“ saugoma teritorija. Mūsų miškas yra tarp gražiausių Lietuvos vietų. Net Kuršių Nerijoje yra tam tikras plotas, kuris teisiniu pagrindu yra toks pats, kaip Pakarklės mišką. O dabar norima visą tai išnaikinti“, – pasisakė kitas gyventojas Julius Paleckis.

Problemų – apstu

Gyventojai tikino, kad Registrų centro duomenys rodo, kad toje vietoje, kur norima naujai kasti karjerą, yra miško teritorija, o karjero valdytojai bando įrodyti, kad žemė – ūkinės paskirties.

Didelė melagiena sakyti, kad miške yra ūkinės paskirties žemė.

„Teritorijoje yra daigynai, jie taip pat turi miško statusą. Ten jau suinvestuoti dideli pinigai, daryti genetiniai medžių tyrimai, ar Lietuvos medžiai yra atsparūs ligoms, tad jei bus padarytas karjeras, visa tai nueis veltui“, – toliau kalbėjo J. Paleckis.

Batniavos seniūnijoje jau veikia karjeras, bet jo eksploatavimas eina į pabaigą. Jo valdytojai nori naują karjerą kasti visai netoli, būtent toje teritorijoje, dėl kurios ir protestuoja gyventojai. Vietiniai pasakojo, kad jau su esamu karjeru pridaryta daug bėdų, tad naujo tokio objekto niekas nenori.

„Tai atkirs gyventojus nuo vandens, nes jau ties esamu karjeru dalis žmonių negali normaliai po dušu nusiprausti, nes spaudimo nėra. Be to, sunkioji technika gadina kelius, nuolat kyla dulkės. Gyventojams tikrai geriau kaimynystėje turėti vaizdingą mišką, o ne žvyro karjerą“, – pasisakė vienas piketuotojas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Mus parėmė daug žmonių, kad čia karjero nebūtų, pasisakė gyventojai, mokslininkai, geografai ruošia savo išvadas. Visi tik stebisi, kaip gali būti tokiame miške kasamas karjeras. Manau, kad perspektyvų neleisti čia kasti karjero, yra“, – kalbėjo vietos gyventojas Adolfas.

Miškininkai taip pat laikėsi pozicijos, kad Pakarklės miškas yra vertingas.

„Didelė melagiena sakyti, kad miške yra ūkinės paskirties žemė. Tai vaizdinga teritorija, kurioje auga tūstančiai medžių, ten visada buvo antros kategorijos miškas, nurodantis, kad tai rekreacijos zona. Todėl keista, kad buvo palaiminta poveikio aplinkai vertinimo programa. Jei bus pritarta karjerui, kreipsimės į prokuratūrą, nes poveikio aplinkai vertinime parašyti klaidingi faktai“, – teigė miškininkas Kęstutis Markevičius.

Aurimo Barkausko nuotr.

Ne savivaldybės rankose

Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė aiškino, kad poveikio aplinkai vertinimą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, tad, ar karjerui bus leista kurtis Pakarklės miške, priklauso jau ne nuo savivaldybės.

„Visi subjektai, tame tarpe ir savivaldybė, yra pateikę savo nuomonę ir išvadas. Agentūra turi priimti sprendimus. Kalbant apie miškus, mes niekada nepasisakėme už miškų kirtimą ir karjerų kasimą. Šiuo atveju, poveikio aplinkai vertinimo programa buvo gauta spalio 11 d., išnagrinėjus tai dienai buvusią situaciją ir programoje pateiktus veiksnius, savivaldybė prieštaravimų nepateikė. Gyventojų prieštaravimus savivaldybė gavo tik šių metų sausį, kai, pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, jie turėjo būti pateikti per 20 dienų. Šiai dienai visi įrankiai yra Aplinkos apsaugos agentūros rankose, jie gali nepatvirtinti pateikto dokumento. Tik sausį buvo prijungti miškai ir sėklinės teritorijos, tad jau jų reikia klausti, kodėl tik dabar buvo padaryti pakeitimai“, – žurnalistams komentavo J. Rakauskaitė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.