„Kai šiame zoologijos sode lankiausi prieš dešimt metų, vaizdas buvo toks pat kaip ir dabar. Neturiu nieko prieš įstaigos darbuotojus – jie mandagūs ir savo darbą atlieka gerai – gyvūnais pasirūpinta, bet jiems trūksta vietos – voljerai tikrai per maži. Gyvūnai uždaryti, atrodytų, kankinimo sąlygomis. Nesakau, jog zoologijos sodą reikia uždaryti, bet mieste tokiai įstaigai – ne vieta“, – portalui kauno.diena.lt akcentavo įstaigos teritorijoje vaikštinėjusi Kornelija.

Pašnekovė pridūrė, kad visi zoologijos sodai svečiose šalyse, kuriuose jai teko lankytis, įrengti tokiose vietose, kur gyvūnams suteikiama daugybė erdvės.

„Vos tik užėjau į zoologijos sodą Kaune, išvydau stumbrus, vaikščiojančius purvyne. Toje pat „tešloje“ stovėjo ir kupranugariai. Liūtai, tigrai ir kiti laukiniai gyvūnai apgyvendinti maždaug 50-60-ties kvadratinių metrų voljeruose. O priartėjusi prie voljerų, kuriuose uždaryti trys snieginiai leopardai, kone apsiverkiau – vaizdas išties graudus. Voljerai tikrai per ankšti tokiems gyvūnams kaip šie, kurie mėgsta aukštį bei didelę erdvę, kur galėtų judėti nevaržomi. Neseniai išgirdau istoriją apie vilko ir šuns mišrūnę Luną. Sužinojau, kad jos šeimininkei keliamas reikalavimas gyvūnui suteikti 800 kvadratinių metrų voljerą. O kodėl Kauno zoologijos sodo fauna kenčia tokiuose mažuose voljeruose?“ – stebėjosi moteris.

Lietuvos zoologijos sodo Plėščiųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės teigimu, sąlygos, suteiktos snieginiams leopardams, yra normalios – voljerai – renovuoti.

„Remiantis Lietuvos nustatytomis normomis, voljeras turėtų užimti 30 kvadratinių metrų. ES reikalaujama, kad voljeras būtų 50 kvadratinių metrų ploto. Pas mus jų plotas – 54 kvadratiniai metrai, o aukštis – virš šešių metrų, padaryta lentynų, nes snieginiai leopardai – kalnų gyventojai, todėl jie mėgsta gulėti aukštai, viršutinėse lentynose“ – detalizavo Lietuvos zoologijos sodo atstovė.

Kadangi ruošiamės kitais metais prasidėsiančiai zoologijos sodo renovacijai, visi trys snieginiai leopardai išvyks į kitus zoologijos sodus Europoje.

Paklausta, ar toks plotas minėtos rūšies plėšriesiems žinduoliams yra pakankamas, A. Grebliauskienė neslėpė – jei būtų įrengiami nauji voljerai, būtų stengiamasi, jog jų plotas būtų didesnis. Tačiau dabar, kaip jau minėta, voljerai atitinka ne tik šalies, bet ir ES reikalavimus.

„Kadangi ruošiamės kitais metais prasidėsiančiai zoologijos sodo renovacijai, visi trys snieginiai leopardai išvyks į kitus zoologijos sodus Europoje. Šios rūšies, kol vyks renovacija, atsisakome. Tai yra programiniai – reti gyvūnai, todėl, kur juos iškraustyti, sprendžia koordinatoriai Europoje remdamiesi šių plėšriųjų žinduolių genetika. Aišku, labai gaila. Tai – gražūs, reti gyvūnai, bet neturime lėšų, kad įrengtumėme jiems tokius voljerus, kokius norėtumėme – didelius, erdvesnius. Dėl renovacijos išvešime ir daugelį kitų gyvūnų – pamažu ieškome jiems naujų namų“, – atviravo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja.

Jos teigimu, trys leopardai į Lietuvos zoologijos sodą prieš kelerius metus atkeliavo iš skirtingų šalių – Maskvos, Suomijos bei Prancūzijos.

„Nežinau, kokią nuomonę galėjo susidaryti zoologijos sodo lankytojai, bet snieginiai leopardai čia jaučiasi gerai. Sugalvojame jiems užimtumo veiklų – slepiame, kabiname maistą. Rengiame įvairius pristatymus parodydami žmonėms, kaip gražiai šie gyvūnai moka išsiimti iš dėžių, pavyzdžiui, ten paslėptą mėsą, ar vartytis specialiai jiems paruoštame šiene, kad paįvairintumėme gyvenimo sąlygas. Žinoma, tai ne miškas ir ne safari parkas, bet stengiamės“, – teigė A. Grebliauskienė