- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savivaldybių įmonėms dvikovos pirštinę bando mesti privatus verslas, tačiau komunalinių įmonių atstovai tvirtina, kad tuomet kai kurių nepelningų paslaugų teikimas gali pakibti ant plauko ir taip nebus pasirūpinta viešuoju interesu.
Veikla, kuri neatsiperka
Lietuvos savivaldybių komunalinių paslaugų įmonės susibūrė į Lietuvos savivaldybių komunalinių ūkių asociaciją (SKIA), nes net septyniolika įmonių, pasirašiusių asociacijos įsteigimo aktą, puoselėja viltį, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė turi naują požiūrį ir leisis į platesnes diskusijas SKIA rūpimoms problemoms aptarti. „Įkurti asociaciją mus paskatino daugybė priežasčių, kurios apsunkino savivaldybių ir joms priklausančių įmonių darbą“, – tvirtino „Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas. Pasak jo, pastaruoju metu vis dažniau peršama nuomonė, kad tai, ką daro savivaldybės ar joms pavaldžios įmonės, yra blogai, o įmonių veikla neveiksminga.
SKIA suvienijo specialistus, turinčius daug patirties, žinių ir gerai suprantančius, kad komunalinės paslaugos pirmiausia turi būti prilygintos viešosioms paslaugoms, kurių patenkinimas neretai būna nuostolingas „Savivaldybių komunalinės įmonės rūpinasi ne tik atliekų surinkimu, tačiau prižiūri ir kapines, gatves, viešąsias erdves. Todėl tam tikrų paslaugų teikimas negali būti perleistas privačiam verslui, jas turi užtikrinti vietinės valdžios institucijos, kurios privalo tenkinti bendruomenės poreikius, o ne aklai siekti pelno“, – tvirtina ir SKIA direktorė Aušra Zigmontienė. Tad viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. SKIA direktorė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės įmonės neslepia mokesčių, o paslaugas perka laikydamosi įstatymo nustatytos tvarkos. Kalbėdama apie privatų verslą A.Zigmontienė nebuvo tokios geros nuomonės. SKIA direktorės teigimu, jos daug ką gali pridengti konfidencialumu ir komercinės paslapties šydu.
Dar vienas svarbus savivaldybei priklausančių įmonių bruožas – pelnas, kurį gauna savivaldybės įmonės, atitenka savivaldybės biudžetui ir tie pinigai toliau panaudojami kitai savivaldybės prižiūrimo miesto naudai.
Vidaus sandorių svarba
Susitikime su SKIA atstovais Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad pastaraisiais metais savivaldai tenka susidurti su daugybe iššūkių. Daugiausia tai politikų valia primesti sprendimai. „Politikai nori, kad nuo 2018-ųjų savivaldybėse turėtų nebelikti vidaus sandorių. Viskas turėtų remtis viešaisiais pirkimais“, – susirinkusiesiems aiškino R.Žakaitienė. Jeigu tokia tvarka pradės galioti, Lietuva taps vienintele šalimi ES, uždraudusia savivaldybių sutartis su joms pavaldžiomis įmonėmis – vidaus sandorius.
„Visose kitose šalyse laikomasi nuomonės, kad savivaldybių įmonės turi prisiimti atsakomybę ir veiksmingai dirbti“, – kalbėjo asociacijos direktorė.
Pasak D.Tumyno, vidaus sandorių išsaugojimas – dar viena SKIA prioritetinių veiklos krypčių. Privačių įmonių lobistai, pasak „Kauno švaros“ vadovo, bando įtikinti politikus, kad į svaivaldybių įmonių veiklos teritoriją reikia įsileisti ir privatų verslą. Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Feliksas Mikutis sutinka, kad vidaus sandoriai Lietuvoje yra diskredituoti – daug kam atrodo, kad jie sudaro prielaidas korupcijai atsirasti. „Lietuvoje šiuo metu vyrauja pozicija, kad vidaus sandoriai turėtų būti nesudaromi, jeigu yra tikimybė, kad viešojo sektoriaus poreikius gali patenkinti privačios įmonės“, – kalbėjo advokatas. Neigiamas atspalvis apie vidaus sandorius susidaręs tik mūsų šalyje. Kitose ES valstybėse tokio atspalvio, kalbant apie juos, nėra. „Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką ir ES teisės nuostatas savivaldos ir centrinės valdžios institucijos turi teisę organizuoti joms paskirtų užduočių vykdymą pagal ekonomines arba politines preferencijas, o viešųjų pirkimų taisyklės neturėtų tokios institucijų veiksmų laisvės kaip nors riboti“, – kalbėjo F.Mikutis.
Vis dėlto kalbėdamas apie vidaus sandorius teisininkas atkreipė dėmesį, kad sudarant vidaus sandorį turi būti nustatytos aiškios ir skaidrios kainos, o už teikiamą paslaugą mokamos kompensacijos dydis turi būti nustatytas pagrįstomis sąnaudomis. „Dabar svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą vidaus sandoriais ir savivaldybės teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, todėl itin svarbus skaidrumas viešinant esmines sandorio sąlygas“, – tikino pašnekovas.
Nelogiški sprendimai
Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių atstovams dažnai tenka klausytis gyventojų priekaištų, kad atliekų tvarkymo mokestis yra per didelis arba skaičiuojamas net tada, kai viskas išrūšiuojama. Kritikos sulaukia ir pati mokesčių skaičiavimo tvarka, kai rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant pagal būsto plotą, o ne pagal gyventojų skaičių bute. „Tokie gyventojų priekaištai pagrįsti, tačiau savivaldybėms surištos rankos ir priimti sprendimų, pagerinančių gyventojų situaciją, paprasčiausiai negalime“, – tvirtino R.Savickienė. Pasak kaunietės, Lietuvoje galiojant nuostatai „teršėjas moka“, gyventojui tenka sumokėti ir už nepagrįstus ar nuostolingus valdžios sprendimus, nes visos patiriamos sąnaudos įtraukiamos į atliekų tvarkymo įmokas. „Mūsų įsitikinimu, bet kokia naujovė turi būti diegiama tik atlikus išsamią analizę ir sukūrus paprastą ir aiškų reglamentavimą“, – pabrėžė savivaldybės atstovė. R.Savickienė apgailestavo, kad tokios tvarkos dar nėra – kuriami tarpusavyje nederantys teisės aktai, o savivaldybėms neteikiama net metodinė pagalba, kuri padėtų perprasti teisės aktų vingrybes.
Prakalbus apie plečiamą užstato sistemą, savivaldybėms jau kyla klausimų: kokios atliekos pateks į plečiamą užstato sistemą? Kas bus su neperdirbamomis pakuotėmis? „Apie tokius klausimus dar net negalvojama, tačiau tuomet, kai bus patvirtinta naujoji tvarka, su iškilusiomis problemomis teks susidoroti būtent savivaldybėms“, – situaciją apibūdino moteris.
D. Tumynas
„Dabar – eksperimentų laikas, o atsakomybės dėl nesėkmių prisiimti niekas nenori“, – apibendrindamas dažnai pasitaikančią situaciją kalbėjo D.Tumynas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Londono skridęs „Wizz Air“ lėktuvas Kauno taip ir nepasiekė
Ketvirtadienį iš Londono skridęs ir Kaune leistis turėjęs oro bendrovės „Wizzair" lėktuvas Lenkijos oro erdvėje apsisuko ir grįžo atgal. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovo Tado Vasiliausko, orlaivis buvo apgręžtas dėl techni...
-
Ekspertai vertina architektų idėjas Kauno senamiesčio prieigoms: išrinks geriausiųjų trejetuką
Ketvirtadienį Architektų namuose viešai aptartos architektūrinės idėjos Kauno senamiesčio prieigų konversijai. Oficialus dešimties darbų pristatymas finišo sulauks jau vasarį – kompetentinga komisija skelbs geriausiųjų tre...
-
Kauno senamiestyje iškilo naujas pastatas: kitais mokslo metais – naujos galimybės sportuoti
Kauno senamiestyje baigiama statyti naujoji Maironio universitetinės gimnazijos sporto salė. Naujasis pastatas jau ryškiai matomas iš Steigiamojo Seimo aikštės. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Norite nemokamai išmokti valdytą droną? Turime gerų žinių!
Gegužės–spalio mėnesiais Kauno miesto savivaldybė kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centru organizuos nemokamus dronų valdymo kursus. Mokomoji programa skirta pradedantiesiems, neturintiem...
-
Kovo 11-osios parke verda darbai: kada ši vieta bus atvira miestiečiams?
Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad Kovo 11-osios parke vyksta intensyvūs tvarkybos darbai. Nauja poilsio oaze kauniečiai galės mėgautis po keletos mėnesių. ...
-
Naujausi duomenys apie oro užterštumą: ar pataria nekelti kojos iš namų?
Aplinkos apsaugos agentūra ketvirtadienį pateikė naujausius duomenis apie oro užterštumą. ...
-
Poderskis įvertino kalbas jungti Vilnių su Kaunu Nerimi
Vidaus vandens kelių direkcijai užsiminus apie galimybę Vilnių su Kaunu sujungti Neries upe, aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad šis direkcijos siūlymas yra „stipriai nepamatuotas“. ...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Gatvėse – nauji šviestuvai: padeda sutaupyti
Kauno gatvėse toliau atnaujinamas apšvietimas. Senas kaitrines lempas keičia LED šviestuvai, kurie ne tik ryškiau šviečia, bet ir leidžia sutaupyti. ...