Studentas konstruoja modelinę raketą

  • Teksto dydis:

Pernai pasaulinė kosmoso pramonės vertė buvo didesnė nei 554 mln. eurų. Kauno technologijų universiteto (KTU) studentas teigia, kad Lietuvoje kosmoso industrija dar nėra pakankamai išvystyta, bet studentai gali įsidarbinti Europos kosmoso agentūroje ir prisidėti prie jungtinių kosmoso projektų.

Šiuo metu Ginas Baladinskas yra KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto aviacijos inžinerijos bakalauro trečiakursis. Vaikinas neslepia, kad aviacijos inžinerija – laikina stotelė, nes nuo pat vaikystės jis svajojo dirbti su raketomis. Tą parodo ir jo pomėgiai – jas kurti.

„Anksčiau esu sukūręs vandens ir cukraus raketas. Galvodamas apie bakalauro darbą, pamaniau, kad galėčiau jį pritaikyti raketų kūrimui ir paversti rimtu projektu“, – atvirauja KTU studentas.

Netikslumų kaina

G. Baladinsko bakalauro projekto tikslas – sukurti ir ištestuoti modelinę aktyviai kontroliuojamą (angl. Active TVC control) raketą. Kurdamas raketą, vaikinas pradėjo nuo raketos dizaino ir funkcionalumo apibrėžimų: pasirinko raketos dydį, svorį, formą ir ką norėtų, kad ji darytų, kokius duomenis fiksuotų.

„Turėti tikslius raketos parametrus iš karto neįmanoma, nes jie bus perprogramuojami daugybę kartų. Svarbiausia raketos dalis – valdymo modulis, atsakingas už visą skrydžio eigą nuo variklio paleidimo iki susigrąžinimo. Netikslumai programiniame kode, nesukalibruoti valdikliai, netinkamas variklio paleidimas skiria sėkmingą skrydį nuo bombos“, – akcentuoja KTU studentas.

Šiuo metu jis dirba būtent su atskiromis sistemos dalimis, testuoja įvairius jutiklius, modeliuoja variklio laikiklius, antgalį ir viską dokumentuoja tolesniam tobulinimui. Būsimi žingsniai – variklio ir jungtiniai modulių testavimai. Tiesa, kol kas fizinė raketa egzistuoja tik konceptualiai, bet nemažai sistemos dalių jau turi savo programinį kodą.

„Kadangi tai sudėtingas projektas, ją kuriant, pirmiausia labai svarbu mokėti gerai planuoti darbus ir žingsnius, kuriuos reikia atlikti, norint pasiekti tikslus. Norint sužinoti savo tikslus reikia būti smalsiam ir ieškoti, bandyti ir nepasiduoti, kai viską tenka kartoti iš naujo. Kuriant raketą praverčia ir kūrybiškumas“, – apie projekto kūrimo pradžią kalba vaikinas.

Informacijos tikrai užtenka, reikia tik mokėti susirasti tinkamą.

KTU studentas įsitikinęs, kad kiekvienas inžinierius turi būti kūrybiškas, nes kiekvienas gali sukonstruoti mašiną, sekdamas instrukcijas, tačiau visai kas kita, kai instrukcijų nėra ir jas reikia sugalvoti pačiam.

„Mokslinę literatūrą skaitau nuosekliai, ieškau būdų, kaip išspręsti kilusias problemas, kol suprantu, ką turiu padaryti, kad sukonstruočiau vieną ar kitą raketos dalį. Informacijos tikrai užtenka, reikia tik mokėti susirasti tinkamą“, – teigia G. Baladinskas.

Reikalingi įgūdžiai

Ugdyti kompetencijas, reikalingas raketos konstravimui, o taip pat susirasti bendraminčių, galinčių padėti, G. Baladinskui padeda ugdymo programa „GIFTed“. Jis sako, kad ši programa sukuria bendruomenę, kuri padeda dalytis žiniomis.

„Čia galima lengvai rasti kompetentingų žmonių, kurie specializuojasi kitose nei aš srityse, todėl galiu paklausti patarimų. Pavyzdžiui, jeigu man reikia patikslinimų elektronikoje, kokius komponentus naudoti ar kaip juos sujungti, šioje bendruomenėje visada bus žmogus, kuris tai išmano puikiai“, – akcentuoja KTU studentas.

Prie šios programos vaikinas prisijungė norėdamas išmokti ir padaryti daugiau, nei daro kiti. Jau mokykloje jis įprato būti apsuptas draugų, kurie neapsiriboja įprastomis mokyklos veiklomis.

„Mane žavi ne tik bendruomeniškumas, bet ir renginiai, galimybė pasirinkti papildomų modulių, įvairių mokymų. Tai sukuria pridėtinę vertę studijoms“, – sako G. Balandinskas.

Laisvalaikis – muzikai

Be veiklų programoje „GIFTed“ ir raketos konstravimo, G. Baladinskas laiko randa ir kitam, meniškam, savo pomėgiui – groja skrabalais. Šis instrumentas jo gyvenime atsirado prieš beveik penkiolika metų, vaikinas net du kartus dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos talentai.

„Pirmoje klasėje nusprendžiau groti kanklėmis, nes patiko jų skambesys. Iš pradžių mokytoja į grupę manęs nenorėjo priimti, nes buvau pirmas berniukas, pasirinkęs kankles. Pirmojo susitikimo metu man sekėsi puikiai, tad pasilikau toliau mokytis“, – pasakoja jis.

Po kelių mėnesių kanklių mokytoja jį supažindino su būsima skrabalų mokytoja, kuri pagyrė vaikiną puikiai grojant ir paklausė, ar nenorėtų pabandyti groti skrabalais. Užteko vos vieno susitikimo, kad G. Baladinskas pamiltų skrabalų skambesį.

„Taip pat dar groju fortepijonu ir baigiau išplėstinį muzikos kursą marimba – mušamuoju ksilofoninių muzikos instrumentu. Mokiausi groti ir gitara, būgnais, bet skrabalai vis tiek liko širdyje iki dabar“, – sako G. Baladinskas.


Šiame straipsnyje: Ginas BaladinskasKTUraketa

NAUJAUSI KOMENTARAI

Jadvyga

Jadvyga   portretas
Ginai, koks tu šaunus! Tesaugo Dievulis kiekvieną tavo žingsnelį.

Bernas (neženotas) \\\\\.../////

Bernas  (neženotas)  \\\\\...///// portretas
Geriau guminę bobą.o ne bo(m)bą.

Diedas

Diedas portretas
Šaunuolis. Toliau taip. Ir sėkmės. Nustebino negatyvus komentatoriai. Nėra kas veikti? Ar pavydas?
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių