Skulptorius – gina tėvynę, jo šeima glaudžiasi Lietuvoje

Lietuva prieglobsčiu nuo karo tapo ir garsiojo „Laisvės kario“ bendraautoriaus šeimai. Ukrainiečio skulptoriaus Olesio Sydoruko žmonai ir dukrai kartu tai buvo proga pagaliau išvysti kūrinį, kurio gimimą stebėjo dirbtuvėse Kyjive. Pats kūrėjas liko karo kamuojamoje tėvynėje kovoti su kraugeriais iš Rusijos.

Planavo atvykti kartu

„Šiemet kaip tik planavome kartu su vyru vykti į Kauną apžiūrėti skulptūros“, – atsiduso Olena Sydoruk, „Kauno dienos“ kalbinama prie „Laisvės kario“. Deja, jai su dukra Sofia tai daryti tenka vienai. Tiesa, Lietuvoje joms padeda Vyčio paramos fondo vicepirmininkas Vilius Kavaliauskas.

„Čia labai graži vieta. Labai patinka. Šį darbą mačiau tik dirbtuvėse ir  nuotraukose iš Kauno. Iš tikrųjų viskas atrodo dar geriau“, – apie Kauno pilies prieigų ir Neries kaimynystę, kur įkurdintas Vytis, kalbėjo O.Sydoruk. Dukra Sofia pritarė: „Ideali vieta.“

Išvydo: O.Sydoruk su dukra Sofia pirmąkart apsilankė prie vyro ir tėvo kūrinio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Sutuoktinis, kuris tapo savanoriu gynėju, prašė atsiųsti savo nuotraukas prie skulptūros. Tai ir padarys. „Aišku, klaus mūsų nuomonės, kaip mums atrodo. Jo darbus visada aptariame – ir kai dirbtuvėse vyksta procesas, ir jau po atidengimo. Kai kuria, dažnai užsuku pažiūrėti skirtingais kūrybos etapais“, – teigė O.Sydoruk.

Simboliškas pavadinimas

Lietuvoje Olena jau yra lankiusis kartu su vyru. Tačiau tuomet skulptūra Kauno pilies dar nepuošė.

„Man patinka daugybė vyro darbų. Negaliu pasakyti, kad „Laisvės karys“ – pats geriausias jo darbas, bet labai geras. Geriausias gal dar ateityje bus sukurtas. Viliuosi ir tikiu, kad dar daug gero sukurs“, – sakė moteris ir pridūrė, kad labai simboliška –  du ukrainiečiai ir lietuvis sukūrė „Laisvės karį“.

„Lietuva ir Ukraina turi bendrą istoriją, šaknis, Lietuva patyrė tai, ką mes patiriame dabar – kovojame už laisvę. Turime daug bendro“, – teigė O.Sydoruk, be savo vyro dar turėjusi omenyje skulptorius Arūną Sakalauską ir Borysą Krylovą.

Ji labai norėjo pamatyti ne tik „Laisvės karį“, bet ir Klaipėdoje esantį bronzinį paminklą tautos šviesuoliui filosofui Vydūnui. Šią skulptūrą taip pat sukūrė minėta trijulė. Vienas mėgstamiausių vyro darbų – skirtas vienam Vilniaus statytojui. Tai bareljefas su atminimo lenta didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui, svarbiai LDK, Ukrainos ir Lietuvos istorinei asmenybei.

Prieš dvejus metus Pasvalyje atidengtas paminklas lietuvių literatūros klasikui poetui Bernardui Brazdžioniui (be O.Sydoruko, šio paminklo bendraautoriai yra ir fotomenininkas, grafikas Rimantas Dichavičius ir B.Krylovas). Jie yra ir paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui ir kt. autoriai. Paminklo kopija – bronzinis Žygimanto Augusto biustas – padovanota Valdovų rūmams. Juose yra ir „Laisvės kario“ kopija. Ukrainoje O.Sydoruko darbų – irgi daugybė.

Jaudinasi dėl likusiųjų

Žvelgdamos į saulės nutviekstą mūšin šuoliuojančio karžygio skulptūrą, esančią prie Kauno pilies, ukrainietės šypsojosi, tačiau gerų emocijų jų gyvenime šiuo metu maža. „Jaudinamės dėl Ukrainoje likusių artimųjų, draugų, pažįstamų, dėl visos šalies. Skaitome naujienas“, – pasakojo interjero ir eksterjero dizainere iki karo dirbusi O.Sydoruk.

Per savaitę Lietuvoje jos įsikūrė sklandžiai, čia jaučiasi patogiai. Labai dėkingos už draugišką priėmimą, Lietuvos gyventojų rodomą šilumą.

Nors gyveno Kyjive, Olena su Sofia į Vilnių atskrido ne iš Ukrainos, o iš Indijos, į kurią buvo išvykusios prieš prasidedant karui. Sutuoktinis buvo likęs Kyjive. Pirmieji smūgiai Ukrainai suduoti naktį. Indijoje tuomet buvo rytas. Apie puolimą jos pirma perskaitė naujienose tada susisiekė su namiškiais.

„Olesis sakė, kad girdėti sprogimai. Toliau jis tiesiog pasakojo nuotrupomis, kas vyksta. Sprogimai. Baisu. Visi jaudinasi dėl artimųjų. Mes su dukra grįžti į Kyjivą nebegalėjome – buvo atšaukti lėktuvų skrydžiai“, – į karo pradžią nusikėlė pašnekovė.

Vyras, kaip jai pasakojo, Kyjive buvo nuėjęs į savanorių tarnybą, bet jo nepriėmė, paaiškino, kad grupės jau sukomplektuotos. „Tada jis vežė giminaičius į kitą sritį, nuėjo užsirašyti ten ir jį priėmė. Labai dėl jo jaudinuosi. Yra žmonių, kurie turi pakankamą karinę patirtį, labiau pasiruošę... – minties nebaigė moteris. – Visi padeda taip, kaip gali. Vieni kariauja, kiti savanoriauja, padėdami aplinkiniams, kaimynams, kaip ir Olesio tėvai.“

Laimei, jos tėtis ir dalis draugų gyvena mieste, kurio rusai nebombardavo, tačiau iš gretimo oro uosto nieko neliko. Pašnekovė sakė nežinanti, kur dabar yra vyro ilgametis kūrybinis bendradarbis B.Krylovas. Greičiausiai, taip pat gina tėvynę, prieš tai pasirūpinęs į saugesnę vietą išvežti šeimą.

Pagerbimas: skulptorius O.Sydorukas (nuotraukoje), vienas iš „Laisvės kario“ bendraautorių Kaune, buvo apdovanotas Santakos garbės ženklu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ar pavyks pasimatyti?

Ar pavyksta susikaupti ir užsiimti kokia nors veikla Vilniuje? Gal jau bando atnaujinti profesinę veiklą? „Kol kas man tikrai labai sudėtinga susidoroti su mintimis. Mano noras dabar, be to, kad baigtųsi karas, – susitikti su vyru. Tik nežinau, ar tai pavyks“, – nutilo ukrainietė. Ji bandys padėti savo šaliai, dirbti, savanoriauti.

Ji labai tikisi, kad karas kuo greičiau baigsis ir Ukraina bus laisva, Rusijos įtakos pavyks atsikratyti visam laikui, o ant patriotizmo bangos šalis bus greitai atstatyta. Tikisi kuo greičiau grįžti namo, kad ir kaip maloniai ukrainiečiai yra priimami Lietuvoje.

„Dabar kaip niekada aiškiai suprantu, kaip stipriai myliu savo šalį“, – sakė O.Sydoruk.

Dukra Sofia – studentė, būsima aktorė. Studijos dėl karo sustojusios. Nėra net ir nuotolinių paskaitų. „Mūsų tokia profesija, kad darbas gali vykti tik gyvai. Dabar laukimo režimas“, – sakė mergina. Paklausta, kaip vertina galimybę studijas tęsti Lietuvoje, ji patraukė pečiais. Jos manymu, gali kliudyti kalbos barjeras, bet su laiku tikisi išbandyti visas galimybes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
uzzombinti lietuviai,jie jau nieko nebijo nes nieko nesupranta

onute

onute portretas
Lietviai ar jums nebaisu kad jau lietuvoje vien tik chacholu atributika Tai lansbergo ir grybės svajonė pildosi Esu tremtiniu vaikas man baisu kad KGB visai sudirbs lietuva pačiu lietuviu rankomis

...

... portretas
dabar pradedu suprast kodėl to raitelio veidas toks panašus į mero kupčinsko
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių