Kauno mieste spalio 1-ąją per Užimtumo tarnybą darbo ieškančiųjų buvo 12,3 proc. visų darbingų tos savivaldybės gyventojų, Raseinių rajone – 12,1 proc.

Buvo įdarbinti 5476 (iš jų Kauno mieste – 3021) gyventojai. Kauno rajone įdarbintas 861 asmuo, ir spalio mėnuo pradėtas rajono savivaldybei turint 11,2 proc. darbo ieškančių darbingų gyventojų.

Labiausiai nedarbo lygmuo per pirmąjį rudens mėnesį, lyginant visas Kauno apskrities savivaldybes, sumažėjo Kėdainių rajone (1,7 proc.), kiek mažiau Birštone (1,3 proc.) bei Prienų rajono savivaldybėje (1,2 proc.) Didžiausias santykinis nedarbo rodiklis spalio 1-ąją registruotas Jonavos rajone (14 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų), mažiausias – Birštone (7,7 proc.).

Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonėse praėjusį mėnesį pradėjo dalyvauti 481 Kauno apskrities gyventojas, iš jų – 188 kauniečiai.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, – 7,6 proc., arba 16 tūkst. mažiau nei buvo prieš mėnesį. Palyginus su 2020 metų spalio 1-osios duomenimis, bedarbių skaičius mažėjo 19,8 proc., arba 48,1 tūkst. žmonių.

Darbo jėgos poreikis visoje Lietuvoje išlieka aukštas, – rugsėjo mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 66,1 tūkst. darbo pasiūlymų, tai – 2 proc. daugiau nei rugpjūtį. Užimtumas rugsėjį suteiktas 40,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra 2 tūkst., arba 5,1 proc. daugiau nei rugpjūtį.

Rugsėjo pabaigoje buvo apie 22 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams, virėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams.

Po vasaros paaugo apsaugos darbuotojų, betonuotojų, grindų ir plytelių klojėjų, statybininkų montuotojų, dailidžių ir stalių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių poreikis.