Sutiko skeptiškai

Kauno regioninės architektūros taryboje (RAT) pristatyta jau ketvirta Nemuno krantinės gatvės, dviračių tako rekonstravimo, kitų inžinerinių statinių statybos vizija. Pastarasis projektinių pasiūlymų variantas – arčiausiai gyventojų siekiamo rezultato, bet vis tiek nesulaukė jų palankumo, nes asfaltavimui ar kitokiai gatvės dangai nepritariama iš esmės.

Siekiama, kad pakrantė ir upės prieigos liktų kuo natūralesnės, kad čia būtų kuo mažiau transporto.

RAT vėl ėmėsi nagrinėti atnaujintų Nemuno krantinės gatvės, dviračių tako, Mažeikių, Kranto 11-osios gatvių rekonstravimo, lietaus nuotekų tinklų ir kitų inžinerinių statinių (pėsčiųjų tako, aikštelių) statybos projekto projektinių pasiūlymų, kurie turėjo būti pakoreguoti atsižvelgiant į pastabas, suformuluotas po ankstesnio svarstymo.

Į architektų pristatymą ir dėstomus naujus planus posėdyje dalyvavę Šančių bendruomenės atstovai iš karto žvelgė su skepsiu.

Gatvė siaurėtų

Nemuno krantinės gatvė, kuri šiuo metu yra žvyrkelis pievose, siaurėtų nuo planuotų 5,5 m iki 3,5 ir būtų ramaus eismo gatve su plačiais pėsčiųjų ir dviračių takais.

Planuojama, kad gatvėje greitis bus ribojamas iki 20 km/val. ir tai būtų daroma ne tik ženklais, bet ir greičio mažinimo kalneliais, sudėtingesniu prasilenkimu su kitomis transporto priemonėmis, iškiliomis pėsčiųjų perėjomis, susiaurėjimais, žiedinėmis sankryžomis.

Nebelieka jungties su A. Juozapavičiaus prospektu. Nemuno krantinės gatvės atkarpą nuo Geležinkelio tilto iki Geležinkelio gatvės planuojama skirti tik dviračiams ir pėstiesiems. Nuo Geležinkelio gatvės iki Mažeikių gatvės būtų projektuojama gatvė su pėsčiųjų ir dviračių takais, o taip pat su parkavimo vietomis, atskirtomis želdiniais.

Tęsiasi: gyventojai nesutaria dėl Nemuno krantinės gatvės ir jos prieigų sutvarkymo. / E. Cickevičiaus nuotr.

Nori bendro požiūrio

Gyventojai pabrėžė, kad norėtų kompleksiško žvilgsnio į Žemuosius Šančius. Dabar kalbama tik apie dalį teritorijos, o apie planuojamą paplūdimio įrengimą, skvero – išilginės teritorijos prie Nemuno, tvarkymą tik probėkšmais užsimenama.

Posėdyje dalyvavusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero pareiškimą, kad jau skirti pinigai skverui tvarkyti, kai kurie bendruomenės nariai pasitiko kvatojimu.

Gyventojai kelis kartus klausė, kodėl vis brukamas šis projektas.

Įsitikinę, kad, pakeitus gatvės dangą, padidės automobilių srautas, nors pasiūlymų kūrėjai įtikinėjo, kad ši gatvė tikrai netaps tranzitine, nes ja nebus patogu važiuoti.

Nepritarimo sulaukė ir komentaras, kad „neišvengsime medžių šalinimo, ypač tų, kurie blogos būklės“. Į pažadus atsodinti juos kitose vietose mojo ranka. Nereikia kitur, palikite tuos, kurie jau auga.

Suskaičiuota, kad aptariamoje teritorijoje auga 128 geros, 112 patenkinamos, 20 nepatenkinamos, aštuoni blogos būklės medžiai. Nustatyti keturi žuvę medžiai.

E. Cickevičiaus nuotr.

Visai nereikia

„Ta gatvė tik jūsų sprendiniuose neis toliau“, – klastą įžvelgė šančiškiai, prakalbę apie nenumaldomą miesto plėtrą ir teritorijų urbanizavimą.

„Nereikia čia gatvės“, – replikavo vienas gyventojų. Prabilta apie sąlygų gyventojams pablogėjimą.

„Gatvė jau yra. Ir plane, ir realybėje. Žmonės važinėja. Išvažinėtas žvyrkelis“, – aiškino architektai.

Gyventojai kelis kartus klausė, kodėl vis brukamas šis projektas.

Specialistai nurodė paskaičiavę, kad teritorijoje yra 592 butai, 131 antžeminė ir 110 požeminių parkavimo vietų. Trūkumas – 350 vietų, skaičiuojant po vieną transporto priemonę vienam butui.

Gyventojų atsakymas: parkavimo problemą išsisprendė savarankiškai, parkuojama lygiagrečioje gatvėje – Kranto alėjoje, kam apkrauti pakrantę. Sulaukta architektų pastabos, kad problema išspręsta kitų gyventojų sąskaita, nes Kranto alėja yra labai siaura, net šaligatviams nėra vietos. Į tai replikuota tuo, kad negauta nė vieno skundo.

Teritorija būtų apšviesta, įrengta ir vaikų žaidimų aikštelių. Apšvietimas gyventojams vakarais trukdytų matyti Nemuną, o vaikai turėtų žaisti nesaugiai tarp gatvių, kai dabar tai gali daryti didelėje teritorijoje beveik niekieno netrukdomi.

E. Cickevičiaus nuotr.

Komentaras

Elena Vanagaitė

Žemųjų Šančių bendruomenės narė, architektė

Teigiama yra tai, kad apie tai mes galime kalbėti. Urbanistika ir architektūra tarnauja žmogui. Turime atsižvelgti į žmones, o ne į normas, lenteles, Statybų įstatymą. Žmogaus mastelis šiame projekte yra geresnis nei 2019 m., tačiau dar esame kelyje.

Jeigu liktų tik dviračių ir pėsčiųjų takai? Jeigu būtų sutvarkyta teritorija ir išspręstos parkavimo problemos… Šančiai yra ne vien prie Nemuno. Sumažintume parkavimo poreikį Nemuno krantinėje, sumažintume automobilių srautą joje. Tada realiai ir pamatytume, ar tikrai yra poreikis tokio pločio dangai, gal pakaktų akligatvio, ar ta gatvė išvis reikalinga. Ties Kranto 11-aja gatve projektuojama žiedinė sankryža ir perspektyvoje yra galimybė gatvę pratęsti toliau palei Nemuną. Mes dėl to ir nuogąstaujame. Švarką pradedame siūti nuo rankovės. Nėra bendro visuminio planavimo, tik dalimis. Aptarkime visus teritorijos nuo tilto iki tilto sprendinius. Savivaldybė pati sakė, kad bus perkamas projektas paplūdimui, skverui tvarkyti. Tai yra tolesnės tos pačios teritorijos tvarkymo detalės. Kai mes nesprendžiame visumos, kai sprendžiame tik gabalais.

Projektuotojai akcentavo, kad sutvarkyta gatvė bus ne platesnė nei yra dabartinis žvyrkelis. Viskas tas pats, išskyrus dangą. Kaip ir minėjo vietiniai gyventojai, ta danga gyventojai yra atskiriami nuo upės. Dėl patogesnės dangos suintensyvės eismas. Be to, nuo 2019 m. gatvė negreideriuojama. Ji sąmoningai netvarkoma tam, kad sudarytų neigiamą įspūdį apie teritoriją. Vyksta tam tikri psichologiniai žaidimai, kad atsirastų daugiau nepatenkintų esama situacija ir būtų galima imtis tvarkyti gatvę.