Planuojama, kad bendrojo ugdymo mokyklose mokysis 11 027 (arba 175 mokiniais daugiau nei pernai) 1–12 klasių mokiniai. Šiemet skambutis į klases pirmą kartą pakvies 1 127 pirmokus, o 363 mokiniams ši rugsėjo 1-oji mokykloje bus paskutinė.

Pirmokų laukia dovanos

Pasak Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Jono Petkevičiaus, daugiausia pirmokų bus priimta Garliavos Jonučių progimnazijoje (153), Domeikavos gimnazijoje (109), Užliedžių mokykloje-daugiafunkciame centre (96), Ringaudų pradinėje mokykloje (89) ir Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje (72).

Kaip ir kiekvienais metais visi rajono pirmokai gaus dovanų „Pirmoko kraitelį“, kurių bendra vertė siekia 45 tūkst. eurų. Kraitelyje mažieji mokinukai ras įvairių kanceliarinių prekių ir mokymo priemonių sėkmingam startui. Šiemet, siekiant paskatinti mokinių fizinį aktyvumą, rinkinys papildytas sportiniu krepšiu.

Be to, tradiciškai jau 17-ą kartą kiekvienam šiemet pirmąsyk peržengusiam mokyklos slenkstį bus įteiktas Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo išleistas Anzelmo Matučio eilėraščių rinkinys  „Saulė mano širdyje“, kurį iliustravo Domeikavos gimnazijos mokiniai.

Augimas: Užliedžiuose mažųjų lauks dvigubai padidėjusi jiems skirta įstaiga. / E. Cickevičiaus nuotr.

Dviguba šventė

Itin šventiška ši Rugsėjo 1-oji bus Domeikavoje ir Užliedžiuose. Domeikavos ir Užliedžių seniūnijos pagal gyventojų skaičių yra vienos sparčiausiai augančių Kauno rajone: Domeikavoje gyvena beveik 12 tūkst., o Užliedžiuose – 10 tūkst. gyventojų. Čia fiksuojamas didesnis jaunų šeimų ir naujagimių skaičius, todėl Kauno rajono savivaldybė stengiasi užtikrinti ugdymo poreikį visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Prie Domeikavos lopšelio-darželio „Upė“ duris atvers 10 naujų, moderniai, pagal šiuolaikiškus reikalavimus įrengtų grupių moduliuose. Šis sprendimas leis sukurti 200 vietų vaikams. Užliedžiuose mažųjų lauks dvigubai padidėjusi jiems skirta įstaiga – ant esamų modulių pastatytas antras aukštas, įkurtos 6 grupės, t. y. 120 naujų vietų darželinukams.

Erdvės: darželinukams bus smagu laiką leisti ir lauke. / E. Cickevičiaus nuotr.

Įkurtuvių bus daugiau

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas patikino – įkurtuvių bus daugiau. Baigiamas rekonstruoti Girionių darželis, kapitališkai remontuojamas Piliuonos gimnazijos darželis. Suremontuotose buvusiose Lietuvos policijos mokyklos Mastaičiuose patalpose duris atvers trys naujai įrengtos Mastaičių mokyklos-daugiafunkcio centro klasės pradinukams.

Artimiausiu metu prasidės Šlienavos pagrindinės mokyklos-darželio ir Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ rekonstrukcijos darbai. Šių metų pabaigoje kirpti juostelę planuojama VšĮ VDU Ugnės Karvelis gimnazijos naujame keturių aukštų priestate su 16 mokomųjų kabinetų.

Dar šiemet pirmąkart teisėjo švilpukas turėtų nuaidėti naujajame Raudondvario gimnazijos sporto aikštyne.

„2024 m. švietimo įstaigų pastatų rekonstrukcijoms skirta beveik 8 mln. eurų“, – sakė J. Petkevičius.

Modernus: dar šiemet duris atversiantis priestatas – išskirtinis ir šiuolaikiškas. / E. Cickevičiaus nuotr.

Remontas – dažnoje mokykloje

Be to, dažnoje mokykloje savivaldybės biudžeto lėšomis vykdomi didesni ar mažesni remontai. Siekiant užtikrinti šių dienų reikalavimus atitinkančias sąlygas mokinių maitinimui, Kulautuvos pagrindinėje mokykloje atliekamas valgyklos remontas. Baigus darbus 64 kv. m patalpose, Karmėlavos gimnazija turės treniruoklių salę. Vandžiogalos gimnazijoje pagražės administracinės patalpos, iš senojo darželio pastato į atnaujintas gimnazijos patalpas bus perkeltos dvi ikimokyklinio ugdymo grupės, aptvertos vaikų žaidimų aikštelės. Taip pat planuojama remontuoti Kauno rajono meno mokyklos pastatą, esantį Kauno g. 8, Vilkijoje.

Į Piliuonos gimnazijos darželio patalpas numatyta atvesti vandentiekio trasą, įrengti buitinių nuotekų tinklą ir du priešgaisrinius hidrantus. Garliavos Adomo Mitkaus, Kulautuvos pagrindinėse mokyklose ir Vilkijos gimnazijoje keičiami seni šildymo katilai.

Patogumas: žiūrovams įrengta paprasta ir dengta tribūnos. / E. Cickevičiaus nuotr.

Naudinga sutartis

Atsinaujinti pakaunės ugdymo įstaigoms leidžia ir ES lėšomis finansuojamas „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas, pradėtas įgyvendinti pernai gegužę, pasirašius jungtinės veiklos sutartis tarp Kauno rajono savivaldybės administracijos, Domeikavos, Raudondvario, VDU Ugnės Karvelis gimnazijų, Garliavos Jonučių progimnazijos ir Europos socialinio fondo agentūros.

2024 m. švietimo įstaigų pastatų rekonstrukcijoms skirta beveik 8 mln. eurų.

„Nuo projekto pradžios gautas finansavimas siekia 3,98 mln. eurų, kuris naudojamas mokykloms modernizuoti, informacinių technologijų įrangai atnaujinti, statybos darbams, įvairioms stažuotėms, mokymams ir kvalifikacijai kelti. Iki šiol projekto lėšomis apmokėta dalis VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestato statybų darbų sumos, įsigyta nešiojamųjų kompiuterių, interaktyvių ekranų. Garliavos Jonučių progimnazijoje atnaujinti technologijų kabinetai, konferencijų patalpos ir kitos erdvės, kompiuterinė įranga. Domeikavos gimnazijoje įrengta lauko erdvė – geokupolas, mokymosi ir poilsio terasa, įsigyta garso ir kompiuterinės įrangos. Raudondvario gimnazija džiaugsis mobilia gamtos mokslų laboratorija, interaktyviais ekranais ir nauja kompiuterine įranga. Jau esame panaudoję 2,85 mln. eurų „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto lėšų. Informacinių technologijų prekėms, paslaugoms ir kompiuteriams įsigyti švietimo įstaigoms 313,8 tūkst. eurų skyrė ir valstybė“, – pasakojo J. Petkevičius.

E. Cickevičiaus nuotr.

Netrūksta ir problemų

Paprašytas įvardyti problemas ir iššūkius, su kuriais susiduriama, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas neslėpė: sudėtingesnė situacija susiklostė Čekiškės Prano Dovydaičio ir Vandžiogalos gimnazijose, kuriose trūksta mokinių, todėl šiemet neformuojamos 11 (III gimn.) klasės. Šių klasių mokiniams sudarytos sąlygos mokytis Vilkijos ir Babtų gimnazijose.

„Pakaunės ugdymo įstaigose trūksta apie 40 pedagogų, daugiausia – dešimties – ikimokyklinio ugdymo mokytojų, aštuonių – matematikos, šešių – pagalbos mokiniui specialistų, trijų – lietuvių kalbos, dviejų – pradinio ugdymo ir vienuolikos kitų dalykų mokytojų“, – vardijo savivaldybės atstovas.

Problema galėjo būti dar aštresnė, jei nebūtų imtasi priemonių. Pagal pedagogų rengimo, perkvalifikavimo ir pritraukimo į Kauno rajoną programą per trejus metus sudarytos sąlygos 76 asmenims įgyti rajonui reikiamo mokomojo dalyko kvalifikaciją. Šiais metais studijas baigė trylika mokytojų, iš kurių dešimt – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, du – pradinio ugdymo ir vienas – anglų kalbos mokytojas.

„Kad Kauno rajono vyresniųjų klasių mokiniai galėtų įgyti žinių ir patirties, susipažinti su mokytojo profesija, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) įsteigtas „Jaunojo pedagogo klubas“. Per dvejus metus vienuolika šio klubo abiturientų pasirinko pedagogines studijas ir jau du iš jų apsisprendė baigę studijas dirbti Kauno rajone“, – dar vieną priemonę paminėjo J. Petkevičius.

Ne mažiau opi problema – švietimo pagalbos prieinamumo užtikrinimas. „Dėl švietimo pagalbos specialistų trūkumo mokyklos, ypač nutolusios, neranda reikiamo švietimo pagalbos specialisto. Mažesnėms mokykloms kyla sunkumų steigiant papildomas švietimo pagalbos specialistų pareigybes. Užtikrinant švietimo pagalbos prieinamumą, šioms įstaigoms padeda Kauno rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Iš viso joje per metus atliekama daugiau nei 500 vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimų, suteikiama daugiau nei 2 000 logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo konsultacijų mokytojams, mokyklų vadovams ir tėvams“, – sakė J. Petkevičius.

Kaip ir kitose šalies savivaldybėse, Kauno rajone taip pat trūksta vadovėlių. „Mokytojai gali pritaikyti medžiagą, pateiktą anksčiau išleistuose vadovėliuose, naudotis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, tačiau tai reikalauja didelių laiko sąnaudų. Nacionalinė švietimo agentūra, pasitelkusi ekspertus, žada parengti mokymo medžiagos rinkinius trūkstamoms temoms mokyti“, – teigė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.