Primirštos tradicijos

Jaukioje aplinkoje, lankantis iš trobos į trobą, iš gryčios į gryčią, galima susipažinti su advento tradicijomis ir papročiais, įdomiai ir turiningai praleisti advento popietę.

Daugelis senųjų advento papročių atrodo gana neįprasti, egzotiški, kai kurie – pamiršti.

Tautodailininkė iš Utenos Oteda Tumėnaitė-Bražienienė parodė, kaip buvo daromos advento laikotarpiui skirtos popierinės užuolaidėlės, kuriomis buvo puošiami langai.

„Užuolaidėlės yra tradiciniai lietuviški karpiniai su paukščių, augalų, miško žvėrių atvaizdų motyvais. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje, galima sakyti, visuose Lietuvos kaimuose buityje buvo naudojami popieriniai papuošimai – dažniausia karpiniai. Aišku, taip daryta iš biednumo, tačiau karpiniai – gana subtilūs, kuriantys jaukią aplinką. Čia atėjusius žmones pamokau, kaip iš popierinių karpinių padaryti adventines užuolaidėles. Vieną užuolaidėlę galima iškarpyti per pusvalandį, na, daugiausiai valandą. Jei šeimos ateina su vaikais, pamokau, kaip iškarpyti popierinius angeliukus – jie labai tinka eglutėms puošti, naudojami ir kaip interjerą pagyvinančios detalės“, – pasakojo viename iš adventinio miestelio namukų savo dirbtuves įrengusi tautodailininkė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Paprasta ir originalu

O. Tumėtainė-Bražieninė pabrėžė, jog adventiniai karpiniai būdavo atnaujinami kiekvienais metais.

„Žmonės anais laikais gyvendavo vienoje patalpoje su naminiais paukščiais, paršeliais, todėl popierius greitai pagelsdavo, paruduodavo“, – apie tuometinio gyvenimo kaime ypatumus pasakojo pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad įvairiausiais karpiniais kaimuose buvo puošiamasi ir per kitas šventes. Pavyzdžiui, prieš Velykas karpiniais dabindavo paveiksliukų rėmus, lentynas. Neturintys balto popieriaus, naudodavo ir laikraščius.

Pasak meistrės, nors papuošalai ir nėra labai įspūdingi, tačiau kukliai, neretai ir skurdžiai gyvenusiems žmonėms padėdavo sukurti šventinę aplinką, o šiais laikais jie atrodo egzotiški, įdomūs, subtilūs ir originalūs.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pradžia – saldaturgis

Lietuvos liaudies buities muziejaus vadovė Gita Šapranauskaitė „Kauno dienai“ papasakojo, kad Rumšiškių adventinio miestelio pirmtakas buvo 2019 metais miestelyje įkurtas saldaturgis.

„Buvo sena tradicija prieš Kalėdas pirkti tai, kas reikalinga Kūčių ir Kalėdų stalui – riešutus, prieskonius, taip pat, aišku, ir silkę bei visus kitus tradicinius produktus. Būtent tokie turgeliai ir vadindavosi saldaturgiais. Dabar mes akcentuojame ne saldaturgį, bet adventą. Suteikiame žmonėms galimybę pabūti ne prekybos centruose, kur šurmulys ir skubėjimas, bet ramybei nuteikiančioje aplinkoje. Būtent toks ir turi būti tikrasis adventas“, – sakė G. Šapranauskaitė.

Adventinis miestelis Rumšiškėse veiks šį ir kitą savaitgalį nuo 13 iki 18 val.