Kauno aktyvumas

Antrame Prezidento rinkimų ture ietis surėmė Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Kiekvienas kandidatas turėjo, ką pasiūlyti rinkėjams ir bandė juos patraukti į savo pusę. Kuris bus išrinktas, jau greitai paaiškės, tad kol skaičiuojami balsai, apžvelgiame Kauno rinkėjų aktyvumą.

Iš anksto pakartotiniuose Prezidento rinkimuose balsavo 9 proc. rinkėjų. Sekmadienį, pagrindinę antrojo turo rinkimų dieną, prie balsadėžių atėjo 41,36 proc. rinkėjų, tad bendrai, sudėjus sekmadienio ir išankstinių rinkimų aktyvumą matyti, kad Kaune pilietinę pareigą atliko 50,35 proc. kauniečių.

Aktyviausiai kauniečiai balsavo „Aušros“ apylinkėje – 77,6 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas fiksuotas Sodų apylinkėje, čia balsuoti atėjo 40,19 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Pirmame Prezidento rinkimų ture bendrai balsavo kiek daugiau nei 62 proc. Kauno gyventojų, turinčių rinkimo teisę.

Kokio tikisi prezidento?

Prie balsadėžių sutiktų kauniečių nuomonės dėl prezidento išsiskyrė. Vieni balsavo už pokyčius, įvardydami, kad I. Šimonytė geriau atstovautų jų interesus, kiti palaikė dabartinį prezidentą G. Nausėdą, aiškindami, kad nieko keisti nereikia, o dabar šalies vadovas esą galės dirbti be rinkiminio streso.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Buvo lengva pasirinkti. Prezidentas turi visais pasirūpinti“, – kalbėjo viena rinkėja, o jos vyras pridūrė, kad būsimas šalies vadovas turi pasižymėti gera sveikata, kad galėtų tinkamai eiti šias pareigas.

„Iš anksto jau buvau pasirinkusi, nebuvo sudėtinga. Prezidentas turi būti geras žmonėms ir suprasti, kaip veikia valstybė, tai kandidatas mano lūkesčius atitiko“, – tik balsą už pokyčius atidavusi tarstelėjo garbaus amžiaus ponia.

„Man dabartinis prezidentas patinka, savo balsą atidaviau už jį, kad darbai tęstųsi“, – skirtingą poziciją išreiškė per pietus balsavęs Vytas.

Kiti kalbinti kauniečiai tikino, kad apsispręsti padėjo debatai ir juose išsakytos mintys apie užsienio politiką. „Žiūrėjau daug debatų, rinkausi iš to, kaip kandidatai save reprezentavo. Man labai svarbi užsienio politika, ypač vertinant tai, kas dabar vyksta pasaulyje, karas pašonėje, todėl ir rinkausi pagal tai, kokią poziciją šiais klausimais turėjo kandidatai“, – nurodė dar viena rinkėja.

Prezidentas turi būti geras žmonėms ir suprasti, kaip veikia valstybė, tai kandidatas mano lūkesčius atitiko.

Jauna kauniečių pora buvo kiek nusivylę balsavimu antrame ture, nes jų norimas kandidatas į jį nepateko, tačiau vis tiek reikėjo atlikti pilietinę pareigą. „Pirmame ture balsavom už Dainių Žalimą, bet jis nesurinko daug balsų, tai dabar reikėjo balsuoti už I. Šimonytę, nes ji artimesnė mūsų pirmo turo kandidatui“, – teigė Laura.

Vyresni kauniečiai G. Nausėdą įvardijo solidesniu kandidatu, todėl balsą atidavė būtent jam. „I. Šimonytė turi tokio kandumo, ne visi gali jos humorą suprasti, todėl pasirinkom Nausėdą. Tikimės, kad šią kadenciją jam pavys daugiau dėmesio skirti ne politinėms rietenoms, o realiems darbams dėl Lietuvos ateities“, – gerų darbų linkėjo Petras ir Janina.

Turėjo pastabų

Sekmadienį kalbinti rinkimų stebėtojai turėjo pastabų dėl rinkimų organizavimo tvarkos ir įžvelgė galimų pažeidimų.

„Pavyzdžiui, „Aušros“ apylinkėje balsadėžė plombuota tik iš vienos pusės, turėtų būti iš dviejų. Kol aš neatėjau, komisijos nariai nesinaudojo lentele, kuri uždengia rinkėjų balsus ir palieka jiems tik laisvą langelį prie jo pavardės, kad šis galėtų ties savo vardu pasirašyti. Šioje apylinkėje neteisingai pastatytos kabinos, nes jų komisijos nariai nemato arba mato tik dalį jų, todėl negali tinkamai užtikrinti, kad į kabiną neitų du žmonės ar jose nefotografuotų balsavimo biuletenių“, – kalbėjo apygardos stebėtoja Elena Natkevičienė, važinėjusi po įvairias Kaune esančias apylinkes ir stebėjusi, kaip vyksta rinkimai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak stebėtojos, kitose apylinkėse pasitaikė atvejų, kuomet vaizdo stebėjimo kameros buvo nukreiptos į rinkimų komisijos stalus. Nors buvo teigiama, kad kameros išjungtos, tačiau nėra garantijų, kad jos nefilmavo rinkėjų sąrašų, jų vardų, pavardžių ar parašų.

Prezidento rinkimuose buvo galima balsuoti bet kurioje apylinkėje, tačiau jei rinkėjas atėjo į kitą, nei yra priskirta pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, jam reikėjo palaukti, kol bus patikrinta, ar jis nebalsavo iš anksto ir kitoje apylinkėje. Iš kai kurių apylinkių buvo skundų, jog tokius rinkėjus komisijos nariai kvietė vardu ir pavarde, taip pažeisdami jų privatumą.

„Į „Aušros“ apylinkę atvykau dėl to, jog buvo gautas skundas, kad žmogui, kuris yra iš kitos apylinkės, yra labai ilgai nepatvirtinamas balsavimas ir turi ilgai laukti, kol bus išduotas biuletenis“, – kalbėjo E. Natkevičienė.

Balsuoti pakartotiniuose Prezidento rinkimuose buvo galima iki 20 val. Dabar prasideda balsų skaičiavimas.