Paaiškėjus, kad slapta iš Kauno išvažiavęs studentas Evaldas Jagminas įstojo į Prancūzijos svetimšalių legioną, portalas kaunodiena.lt pakalbino vieną kaunietį (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris šiemet savo kailiu patyrė, ką reiškia gyvenimas šiame legione. Po kelis mėnesius trukusių apmokymų jis nusprendė nepasirašyti kontrakto.

Prieš važiuodamas į legioną jis buvo girdėjęs įvairiausių gandų, bet ne visi jie pasitvirtino. Tik atvykusį į apmokymus, kaunietį ištiko lengvas šokas. Greičiausiai ir dėl to, kad jis net nebuvo tarnavęs Lietuvos kariuomenėje.

"Vien aplinka, kurioje teko gyventi, man buvo nepriimtina. Teko gyventi su keliolika vyrų vienoje patalpoje ir dar dvigulėse lovose. Tai tikrai ne tas pats, kaip namie", – pasakojo jis.

Kauniečio teigimu, fizinis krūvis buvo nemažas: teko žygiuoti, bėgti, vyko kariniai mokymai, kurių bene pagrindinis tikslas, kad jauni vyrai kautųsi iki mirties ir niekada nepasiduotų. Kaunietis tikino, kad tai jo neišgąsdino.

"Aš vyras nemažas, tai normalu, kad maisto man trūko, o nusipirkti galimybės nebuvo. Kiek duodavo, tiek. Nepersivalgydavome, bet ir nebadavome", – pasakojo lietuvis.

– Kalbama, kad per apmokymus būsimieji legionieriai patiria psichologinį spaudimą?

– To nepatyriau, nes laiku išvažiavau. Vėliau karius siunčia į kalnus, netoli Ispanijos sienos. Kariai tą vietą vadina Ferma. Kiek girdėjau, jos tikslas, kad iš skirtingų tautybių suburtas būrys taptų lyg vienas kumštis.

– Kaip tarpusavyje susikalba legionieriai?

– Man koją pakišo prancūzų kalbos nemokėjimas. Mūsų būryje buvo nemažai vyrų iš Rytų Europos šalių (lenkai, vienas latvis, ukrainiečiai, rusai), todėl su jais buvo lengva susikalbėti, tačiau per bandomąjį periodą privalu išmokti prancūzų kalbos.

Iš pradžių legionas padeda, skiria vertėjus, nes atvažiuoja įvairiausių tautybių žmonių, bet jeigu neišmoksti kalbos – tavo bėdos, niekas su tavimi nesiterlios.

– Į legioną galima įstoti net pateikus suklastotus dokumentus?

– Kariai turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę, jeigu nori, kad artimieji nieko apie jį nesužinotų, tačiau tokį sprendimą reikia motyvuoti. Tačiau, pakeitus savo asmenybę, vėliau, pasibaigus kontraktui, nebegali pretenduoti į Prancūzijos pilietybę.

– O kalbos, kad legionas yra galimybė pabėgti nuo teisėsaugos?

– Mūsų būryje buvo vyrų, kurie policijai buvo įkliuvę už vagystes ir panašius smulkius nusikaltimus, bet į tokius legionas žiūri tolerantiškai. Nepriimami tik žudikai, prievartautojai ir vaikų tvirkintojai, narkotikų platintojai. Tik atvykus mus perspėjo, kad visi bus patikrinti. Jeigu bus nustatytas nors vienas toks nusikaltimas, jie bus perduoti policijai.

– Nesigaili atsisakęs pasirašyti kontrakto?

– Tikrai nesigailiu, kad netapau legiono nariu. Reikėjo visa tai patirti savo kailiu, kad suprasčiau, jog toks gyvenimas ne man. Nenorėjau savo penkerius gyvenimo metus praleisti tik su vyrais, kare, be šeimos, artimųjų, draugų.

Kaip patenka į legioną?

Prancūzijos svetimšalių legione tarnauja apie 7,7 tūkst. karių iš 136 pasaulio šalių.

Kandidatas privalo atvykti į Prancūziją ir prisistatyti į vieną iš vadinamųjų atrankos biurų, kuriame gali tekti išbūti nuo vienos iki penkių dienų.

Perėjęs pradinę atranką, kandidatas siunčiamas į Obinje (15 km nuo Marselio). Čia tenka laikyti įvairiausius testus: sveikatos, fizinio ir psichologinio pasirengimo. Po šių išbandymų, trunkančių apie keturias–aštuonias dienas, komisija nusprendžia, ar kandidatas tinkamas, ar ne.

Jeigu komisijos sprendimas teigiamas, kandidatas pasirašo  kontraktą, kurio minimali trukmė – penkeri metai. Jam pasibaigus, legionieriui suteikiama galimybė pasirašyti naują kontraktą: šešiems mėnesiams, trejiems ar penkeriems metams).

Kandidatų amžius nuo 17 iki 40 metų. Jis privalo turėti asmens liudijimą ir būti pasirengęs tarnauti bet kurioje vietovėje.

Nepriklausomai nuo to, ar karys vedęs, ar ne, įstojęs į legioną, jis laikomas viengungiu.

Pirmuosius keturis mėnesius vyksta legionierių apmokymai Kastelnodari. Jiems pasibaigus, karys gali būti iškart nusiųstas į bet kurią kuopą.

Šaltinis: kariai.lt