Beprecedentė nelaimė

Buvo skelbiama, kad gaisras Londone, Šiaurės Kensingtone, esantį "Grenfell Tower" daugiabutį apėmė labai greitai. Visą pasaulį apskriejo vaizdai, kaip jis liepsnoja tarsi fakelas, o žmonės, įkalinti savo būstuose, šaukiasi pagalbos. Šio pirmadienio duomenimis, žuvusių arba dingusių asmenų skaičius padidėjo iki 79.

Daugiausia kritikos strėlių lekia, kaip rašė BNS, į fasado apdailos ir termoizoliacijos dangą, kuri buvo sumontuota ant 1974 m. pastatyto namo sienų, vykdant jo renovaciją.

Namą atnaujinti baigta pernai. Tai kainavo 9,9 mln. eurų. Pasak BBC, ant sienų buvo sumontuotos aliuminio kompozicinės plokštės su plastikiniu užpildu. Tokios plokštės naudotos daugiaaukščių pastatų apdailai Prancūzijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Australijoje, kur taip pat būta itin sparčiai išplitusių gaisrų.

Lietuvoje, taip pat ir Kaune, pastaraisiais metais renovuota daug pastatų, ir jų atnaujinimo tempas nemažėja. Tad skelbiama informacija apie galimas priežastis, nulėmusias šį beprecedentį gaisrą, priverčia suklusti ir kauniečius.

Lietuvos aplinkos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gavo nemažai raginimų skubiai atlikti statybinių medžiagų, naudojamų pastatams renovuoti Lietuvoje, ekspertizę ir viešai patvirtinti, kad jos yra saugios ir nedegios.

Apsinuodijo dūmais

"Tas gaisras išgąsdino daugumą žmonių. Nemažai londoniečių tą įvykį prilygina net Rugsėjo 11-ajai", – pastebėjo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedros lektorius Vidas Kerševičius.

Ar galimas toks tragiškas scenarijus ir Lietuvoje, Kaune? "Tokie įvykiai tikrai neturėtų stabdyti renovacijos. Tačiau reikia teisingai atsirinkti medžiagas. Jos išbandomos gaisrinių tyrimų laboratorijose, joms suteikiami sertifikatai. Atliekant bandymus nustatomas galimas gaisro pobūdis, atsparumas ugniai, kiek gaisro metu išsiskiria dūmų ir nuodingų dalelių", – aiškino statybos inžinerijos mokslų daktaras.

Tokie įvykiai tikrai neturėtų stabdyti renovacijos. Tačiau reikia teisingai atsirinkti medžiagas.

Anot mokslininko, statybinės medžiagos kuriamos kuo lengvesnės ir tokios, kad iš jų būtų galima kuo greičiau statyti. "Kuo lengvesnė medžiaga, kuo mažesnis jos tankis, tuo ji mažiau inertiška ir mažiau atspari ugniai, tad dedama priemaišų, slopinančių ugnies plitimą", – aiškino V.Kerševičius.

Dar viena naujoviškų medžiagų savybė – jos išskiria daug nuodingų medžiagų – kietųjų dalelių. "Tad ne tiek daug žmonių nukentėjo nuo temperatūros poveikio, kiek apsinuodijo dūmais", – konstatavo žinovas.

V.Kerševičius pridūrė, kad kai kurie šiuolaikiniai langai, juos paveikus temperatūrai, atsidaro ir dūmai pradeda sklisti į vidų, jeigu dega pastato išorė.

Lektoriaus žiniomis, Londone stipriai degė apdailinė aliuminio kompozitinė plokštė, kuria, kaip manoma, buvo padengtas pastatas. "Pas mus tokios faktiškai nenaudojamos. Apšiltinimui plačiai naudojamas polistirenas visada yra dengiamas nedegiomis ar sunkiai degiomis medžiagomis. Tokios šiltinimo kompozitinės termoizoliacinės sistemos gaisrinių tyrimų laboratorijose bandomos kaip galutiniai statybos produktai. Polistireno kompozitinės šiltinimo sistemos pagal degumą atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus ir tai leidžia jas naudoti renovuojant didžiąją dalį pastatų", – teigė lektorius.

(Londono daugiabutis. Scanpix nuotr.)

Žvilgsnis į sertifikatus

Vienas iš priešgaisrinių sprendinių – atskirti degias medžiagas nedegiomis, kad ugnis neplistų į kitus aukštus.

"Didelio aukščio ar ploto pastatams kas kelis aukštus rekomenduočiau daryti atskyrimus iš akmens vatos ar kitų nedegių termoizoliacinių medžiagų, patarčiau langų angokraščiams šiltinti naudoti nedegias termoizoliacines medžiagas. Jos – su specialiais priedais, yra visiškai nedegios, neišskiria dūmų ir nuodingų kietųjų dalelių ir, kas svarbiausia, neleistų gaisrui išplisti visame pastato fasade", – aiškino V.Kerševičius.

Ar pastebite, kad būna parduodama ir statybinių medžiagų, kurių nerekomenduojama naudoti? "Statybinių medžiagų, skirtų vidaus ir lauko apdailai, yra labai didelis pasirinkimas. Renkantis jas reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į grožį, bet ir pardavėjų paprašyti pateikti produktų sertifikatus, kur būtų matyti visos jų eksploatacinės savybės. Evakuaciniams keliams nerekomenduočiau naudoti (tai draudžia ir projektavimo taisyklės) degių ir sunkiai degių statybos produktų – jiems užsidegus žmonės atsiduria spąstuose. Nors šie produktai vilioja, kadangi yra pigūs. Pigūs, nes pagaminti iš naftos produktų, tiksliau, jų atliekų. Jeigu į iš jų pagamintus statybos produktus nėra pridėta ugnį slopinančių priedų, jie yra labai degūs ir išskiria daug dūmų", – perspėjo statybos inžinerijos specialistas.

Kaip žinoti, ką rinktis, jeigu nori jaustis maksimaliai saugiai?

V.Kerševičius aiškino, kad medžiagų degumo klasė nurodoma jų sertifikatuose. Iškilus klausimų, dėl medžiagų degumo reikėtų klausti pardavėjų. Renkantis statybos produktus rekomenduojama rinktis daugiau A ir B klasės degumo medžiagas, nes taip žymimos medžiagos faktiškai yra nedegios. Vertinant dūmų ir kietųjų dalelių išsiskyrimą gaisro metu rekomenduojama rinktis d0 ir s1 klasifikuojamas medžiagas, kurios degdamos išskiria nedidelį jų kiekį, atitinkamai renkantis s3 ir d2 klasės statybos produktus reikia žinoti, kad gaisro metu jie išskirs labai daug nuodingų medžiagų.

Viena pavojingiausių medžiagų – anksčiau buvusi labai populiari izopleninė danga, kuria būdavo dengiamos koridorių sienos. Ji degdama išskiria labai daug dūmų.

Spąstų netrūksta

"Londono gaisras buvo ypatingas tuo, kad statinys labai aukštas, seno suplanavimo, seni architektūriniai sprendimai. Vienas veiksnys, lėmęs tiek daug žūčių, – tik vienos, bet ir tos užkrautos evakuacinės laiptinės įrengimas. Liepimas pasilikti savo butuose ir laukti pagalbos iš išorės, jeigu tai tiesa, irgi nebuvo teisingas nurodymas. Aukšti pastatai kurioje nors šalyje liepsnoja kiekvienais metais ir evakuacija iš jų sudėtinga", – kalbėjo statybos inžinerijos specialistas.

Daugybę metų Kauno ugniagesiai įspėja, kad nemažai gyventojų yra patys sau paspendę spąstus ir gaisro atveju negalėtų evakuotis.

Sudėtinga evakuacija ir iš žemesnių pastatų, jeigu juose nesilaikoma priešgaisrinių reikalavimų.

Daugybę metų Kauno ugniagesiai įspėja, kad nemažai gyventojų yra patys sau paspendę spąstus ir gaisro atveju negalėtų evakuotis. Perspėjimai ir primygtinės rekomendacijos neužkrauti, neužkalti evakuacinių išėjimų dažniausiai sutinkami nepatikliai ir retai kada vykdomi.

Tai paaiškėjo po tragiško gaisro Šilainiuose, kai žmonės negalėjo pasinaudoti balkonų grindyse esančiais evakuaciniais liukais, nes šie buvo uždengti, o nelaimės ištiktieji apie tokius net nežinojo, tad šoko iš balkono ar kabodami ant balkono atbrailos šaukėsi pagalbos.

Susirūpino ir Vilniaus meras

Vilniaus meras Remigijus Šimašius prašo griežtinti reikalavimus daugiabučiuose naudojamoms medžiagoms ir žada, kad vilniečiai nuo šiol bus informuoti apie galbūt nesaugiai pastatytus ar renovuotus gyvenamuosius namus.

R.Šimašius kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką prašydamas griežtinti aukštesnių nei penki aukštai pastatų saugumo reikalavimus. Ministras savo ruožtu žada atkreipti dėmesį į pastebėjimus, bet sako, kad ir šiuo metu statybos reikalavimai leidžia pakankamai užtikrinti saugumą.

Pasak Vilniaus vadovo, nelaimė Didžiosios Britanijos sostinėje verčia atkreipti dėmesį į Lietuvoje statomus ir renovuojamus namus, kai jie apšildomi degiosiomis medžiagomis arba nepakankamai skiriama dėmesio elektros instaliacijai.

"Kviečiame artimiausiu metu peržiūrėti reikalavimus statybai ir renovacijai, siekiant išvengti tokių nelaimių Lietuvoje. Kaip galimas priemones siūlome nustatyti, kad aukštesni nei penkiaaukščiai namai negalėtų būti atnaujinami degiosiomis medžiagomis, taip pat, kad saugus atstumas aplink angokraščius daugiabučiuose pastatuose būtų nedegus", – nurodo R.Šimašius.

Pati Vilniaus miesto savivaldybė, anot R.Šimašiaus, jau pradėjo rengti priemones, kurios leistų informuoti gyventojus, jei planuoja įsigyti namą, kuris pastatytas nesaugiai, arba jei jų namą numatoma renovuoti nesaugiai. Tokia informacija bus skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje.

Pasak mero, šie klausimai bus svarstomi artimiausiame savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

"Be abejo, turime peržiūrėti reglamentus. Tai, kas įvyko Londone, kelia nerimą. Iš nuojautos galiu atsakyti, kad mes, atrodo, gana neblogai susitvarkę su statybos techniniais reglamentais, bet dėl saugumo tikrai atkreipsime dėmesį – galiu tik padėkoti merui už iniciatyvą", – BNS sakė K.Navickas.

Šaltinis: BNS