Veiklos pradžia – Gedimino gatvėje

Pirmieji įstaigos veiklos metai – 1997-ieji – pagal apimtį, palyginti su dabartimi, skiriasi kaip dangus ir žemė. Tuo metu buvo daug mažiau automobilių, miesto centre – taip pat. Rinkliava už parkavimą pirmiausia pradėta rinkti tik Gedimino gatvėje. Ten pastatytas ir pirmasis parkomatas.

Tuometės techninės galimybės buvo daug menkesnės nei dabar, bet ieškota tais laikais kuo patogesnių vairuotojams atsiskaitymo būdų. Įstaiga įdiegė specialių parkavimo kortelių sistemą. Šias korteles reikėdavo įdėti į parkomatą, o jų neturintys sumokėdavo kontrolieriui, tada šis į parkomatą įdėdavo jam įstaigos išduotą kortelę, gautą bilietą paduodavo vairuotojui.

Jau kitais veiklos metais parkavimo ribos išplėstos, pradėti diegti leidimai centre gyvenantiems asmenims, atsirado galimybė įsigyti mėnesinius leidimus. Paskui gana greitai pradėta statyti parkomatus, kurie priėmė monetas, pradėti naudoti vienkartiniai parkavimo bilietai, kuriuose reikėdavo nutrinti automobilio parkavimo pradžios laiką. Nuobaudą už nesumokėtą parkavimą atstodavo parkomato kortelės – nusižengę mokamo parkavimo taisyklėms vairuotojai jų galėdavo nusipirkti iš kontrolieriaus, o kitu atveju medžiagą perimdavo policija.

Tais laikais kontrolieriai turėjo teisę pardavinėti korteles ir nutrinamus bilietus. Inkasaciją iš parkomatų irgi vykdydavo įstaigos darbuotojai.

Pirmieji panaudojo mobiliųjų telefonų galimybes

2002 m. mobilieji telefonai daugeliui žmonių jau buvo tapę būtinybe, todėl nuolat turimi kišenėse. Įstaiga „Parkavimas Kaune“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė galimybę apmokėti už parkavimą SMS žinute. Darbuotojai nepaisė iššūkių, nors tuometės techninės galimybės neleido paprastai kontroliuoti tokio būdo mokėjimų. Ant automobilio turėjo būti lipdukas, informuojantis apie galimybę mokėti už parkavimą SMS ir kokio telekomunikacijų paslaugų operatoriaus paslaugomis naudojasi vairuotojas.

Kaip pasakoja įstaigos „Parkavimas Kaunas“ direktorius Justas Limanauskas, kontrolieriams tekdavo skambinti į biurą, o ten esanti operatorė prisijungdavo prie tam tikro mobiliojo ryšio operatoriaus duomenų bazės. „Darbuotoja pagal valstybinį numerį patikrindavo, ar sumokėta už transporto priemonės parkavimą, ir šią informaciją perduodavo kontrolieriui. Įstaigoje vienu metu daugiausia yra dirbę 35 kontrolieriai“, – sakė J. Limanauskas.

Tobulėjo kontrolės būdai

Pasak vadovo, nuolatinis dėmesys technologijoms leido gerinti kontrolę, daryti ją patogesnę tiek darbuotojams, tiek vairuotojams. 2009 m. atsisakyta ratų blokavimo, nors tai pareikalavo tam tikrų sąnaudų – kontrolieriams reikėjo nupirkti fotoaparatus, kad jais galėtų fiksuoti pažeidimus ir užklijuoti ant automobilio lango lapelį su informacija. Jeigu vairuotojas per tam tikrą laiką nenusipirkdavo parkavimo kortelės,  medžiaga būdavo perduodama policijai.

2013 m. vietoj parkavimo kortelių įvestas didesnis rinkliavos mokestis už visą dieną, o jo nesumokėjus medžiaga pradėta perduoti ne policijai, o Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Tuo metu nusižengimo informaciją perduoti buvo sudėtinga – visos fotonuotraukos būdavo įrašomos į kompaktinį diską, pridedama pažeidimo medžiaga ir tada šis paketas dėžėje gabenamas į Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.

Maždaug prieš septynerius metus kontrolieriai ėmė tikrinti automobilius pasitelkę informacines technologijas. „Darbuotojai naudojo planšetes, kuriose įdiegta įranga patikrindavo, ar sumokėta už automobilio parkavimą per operatorių, ar vairuotojas turi leidimą. Kontrolieriams jau nuo 2016 m. nereikia skambinti į biurą, viskas matyti ekrane“, – kalbėjo J. Limanauskas.

Jau seniai nereikia vežti sukauptos pažeidimų medžiagos į Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, nes įdiegus naują programą viską galima perduoti elektroniniu būdu.

Įstaigos darbuotojams nereikia užsiimti ir parkomatų inkasacija – jų saugumo labui nuo 2016 m. parkomatų inkasavimas perduotas šias funkcijas vykdančiai įmonei.

Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, kuriame nuo 2018 m. už parkavimą parkomatuose galima atsiskaityti banko kortelėmis.

Toliau diegiamos inovacijos

„Šiuo metu kontrolieriai naudoja naujausią programinę įrangą, jiems net nereikia įvesti valstybinio numerio, nes programa pati skenuoja valstybinius numerius ir pateikia atsakymą, ar sumokėta už parkavimą“, – teigė J. Limanauskas.

Ant stiklų jau nebeklijuojami lapeliai, nes nešiojamais spausdintuvais atspausdinamas lapukas įdedamas į įmautę ir paliekamas ant automobilio priekinio stiklo už valytuvo. Kontrolieriai dėl saugumo aprūpinti vaizdo registratoriais.

Siekdami sumažinti Kauno miesto centrinės dalies oro taršą kontrolieriai važinėja elektromobiliais. Šiuo metu baigiama įdiegti nauja technologija ant elektromobilio, kuri leis iš važiuojančio automobilio skenuoti valstybinius numerius ir labai greitai nustatyti pažeidėjus.

Technologijos: kairėje – seno tipo parkomatas, kuriame atsiskaitoma specialia išankstinio mokėjimo, daugkartinio naudojimo kortele, o dešinėje – naujo tipo parkomatas liečiamu ekranu ir atsiskaitymo programėle galimybės. (Evaldo Butkevičiaus, Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Patogumai vairuotojams

Technologijos dar 2016 m. leido atsisakyti materialių leidimų ir vietoje jų naudoti elektroninius. „Nepamirštos ir išmaniųjų technologijų siūlomos galimybės – Kaune prieš šešerius metus pradėjo veikti „Unipark“ programėlė, kuria, kaip ir SMS būdu, galima mokėti už faktiškai stovėtą laiką“, – sakė J. Limanauskas. Dabar Kauno mieste už parkavimą galima susimokėti net trimis skirtingomis programėlėmis.

Keitėsi ir parkomatai. Prieš penkerius metus nupirkti naujo tipo parkomatai. Jie išsiskyrė tuo, kad juose reikia įvesti automobilio valstybinį numerį, todėl nereikia palikti parkavimo bilieto ant prietaisų skydelio, mat kontrolieriai savo planšetėse mato visą informaciją. Senieji parkomatai su nesaugiomis jų mokėjimo kortelėmis išmontuoti,  atsisakyta vienkartinių nutrinamų bilietų.

Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, kuriame nuo 2018 m. už parkavimą parkomatuose galima atsiskaityti banko kortelėmis. Kitais metais įdiegta naujovė – užmaršties mokestis, kai, gavus pranešimą apie nesumokėtą rinkliavą, galima ją sumokėti bet kuriame miesto parkomate, ne tik banke, įstaigos biure ar pašte.

Administruoja ne tik parkavimo zonas

„Parkavimas Kaune“ mieste plečia savo veiklą ir jau rūpinasi ne tik automobilių stovėjimo aikštelėmis ir rinkliava mokamose parkavimo zonose. Šią vasarą kauniečius ir miesto svečius suplanuotu maršrutu plukdė laivas „Žalgiris“. Pramoginis laivas kursavo tarp Nemuno salos ir Zapyškio.

„Parkavimas Kaune“ administruoja ir naują laivų prieplauką Neptūno įlankoje, kempingus Jonavos gatvėje ir Raudondvario plente, išduoda prekybos leidimus prekiauti Kauno miesto viešosiose vietose, leidimus įvažiuoti į valstybės saugomas teritorijas.