Rado ne tik kaulų

Perlojos gatvėje nuo gruodžio 11 d. kartu su dviem asistentais archeologinius tyrinėjimus atliekanti archeologė Viktorija Ziabreva dienraščiui "Kauno diena" pasakojo, kad iki šiol pavyko atrasti septynių naujagimių ir septynių suaugusiųjų kapus su palaikais.

"Viena kapavietė kartu su įkapėmis yra suardyta – neįmanoma nustatyti net žmogaus lyties. Šalia rasta ovalo formos sagtelė ir galimai žalvarinis diržo papuošimas su odinėmis liekanomis. Sprendžiant iš radinių šiame ir kituose kapuose, preliminariai galima spėti, kad palaikai čia palaidoti XVIII–XIX amžiuje. Tačiau nustatinėjant tikslų laikotarpį konsultuosimės su kolegomis, bus atlikta antropologinė analizė bei kiti tyrimai. Tada galėsime pasakyti tiksliau", – detalizavo archeologė.

Pasak V.Ziabrevos, sklido kalbos, kad Panemunėje tarp 6 ir 11 Perlojos gatvės namų, minėtu laikotarpiu stūksojo koplytėlė. Tada archeologė pasakojo peržvelgusi vieną iš tarpukario planų, bet čia pažymėtų koplytėlės ar juolab atskirų kapinių neaptiko.

"Panemunės bažnyčia pažymėta XIX amžiaus planuose, o koplytėlės Perlojos gatvėje, apie kurią kalba žmonės, tada dar nebuvo. Ji pažymėta tik 1931 m. plane, netoli dabartinės mūsų tyrinėjimų vietos. Nors kapinės čia ir nepažymėtos, galima manyti, kad žmonių palaikai buvo laidojami kapinaitėse, buvusiose koplytėlės teritorijoje pagal krikščionišką kultūrą, nes kapavietės ir kaukolės bei kaulai nukreipti labiau vakarų, šiaurės vakarų ir pietvakarių kryptimis", – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Neaišku, kur bus perlaidoti

Kaip teigė archeologė, visi rasti palaikai yra nufotografuojami, išimami iš kapaviečių ir vežami į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kad būtų atlikta antropologinė analizė, t.y. nustatyta lytis, amžius, individų skaičius, jei kaulai susimaišę, taip pat įvairios patologijos ir surašoma išsami ataskaita.

Tik tuomet palaikai esą galės būti perlaidoti, tačiau kol kas neaišku, kurioje tiksliai vietoje jie atguls. "Pirmuosius trijų žmonių palaikus, kuriuos darbininkai rado spalį, nuspręsta perlaidoti Vilniuje. Tikėtina, kad kiti taip pat atguls kažkur šalia jų. Tačiau tai – tik spėjimas", – tarstelėjo ji.

Pirmuosius trijų žmonių palaikus, kuriuos darbininkai rado spalį, nuspręsta perlaidoti Vilniuje. Tikėtina, kad kiti taip pat atguls kažkur šalia jų. Tačiau tai – tik spėjimas.

Paklausta, kiek numatytų darbų jau atlikta ir kiek dar liko, archeologė teigė, kad iki šiol buvo atkasta maždaug pusė numatytos atkarpos, esančios tarp 6–11 namų Perlojos gatvėje. Todėl tyrinėjimai bus tęsiami iki tol, kol bus atkasta visa minėtos teritorijos dalis.

"Iškasame po vieną, maždaug 4–5 metrų ilgio, atkarpos dalį. Ją ištiriame užfiksuodami ir išimdami palaikus, ir tik tuomet leidžiame tęsti veiklą darbininkams, tiesiantiems magistralinius vandentiekio ir nuotėkų tinklus", – kalbėjo V.Ziabreva.

Pasak jos, atlikus archeologinius tyrinėjimus ir viską, kas minėta, ketinama pateikti rekomendacijas Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus specialistams, kurie spręs, ar šią vietą Perlojos gatvėje įtraukti į paveldo registrą.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pirmieji radiniai rudenį

Pirmuosius trijų žmonių palaikus Perlojos gatvėje spalio 17 d. aptiko įmonės "Gensera" atstovai, bendrovės "Kauno vandenys" užsakymu vykdydami projekte numatytus darbus.

"Pareikalavome, kad darbus Perlojos gatvėje vykdanti bendrovė "Kauno vandenys" atliktų archeologinius tyrimus. Čia gali būti ir daugiau palaidotų žmonių ar naujai atrastas archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektas. Apžiūrint palaikus, šalia vieno iš jų buvo rastas pilkos spalvos metalo kryželis. Atsižvelgiant į tai, galima spėti, kad tai tikriausiai nebus karių palaidojimo vieta, o tiesiog įprastų žmonių kapavietė", – rudenį "Kauno dienai" sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.