Pakaunėje daugėja socialinių paslaugų

Kauno rajono socialinių paslaugų paketas išties turtingas, ir jis vis dar papildomas naujomis. Vienas jų į paslaugų krepšelį pavyksta įdėti paprasčiau, kitas dėl įvairių priežasčių – sunkiau. Kokios naujovės šioje srityje atsirado pastaruoju metu, pristato Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

– Kurią naujovę būtų galima įvardyti svarbiausia?

– Neseniai Vilkijos apylinkių seniūnijoje pradėjome teikti laikino atokvėpio paslaugas namuose. Tai išties reikalinga paslauga Kauno rajono gyventojams. Žmones, turintys negalią, ir senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys žmonės turi turėti galimybę derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, pailsėti nuo nuolatinės asmens priežiūros ar slaugos. Paslaugos pagal poreikį bus teikiamos ir kitose seniūnijoje.

Laikino atokvėpio paslauga – tai trumpalaikės specialiosios socialinės paslaugos (socialinės priežiūros ir (arba) socialinės globos), teikiamos vaikams, turintiems negalią, neįgaliems suaugusiems asmenims ir (ar) senyvo amžiaus asmenims, kuriuos namuose augina, prižiūri ir (ar) globoja (rūpina) kartu gyvenantys šeimos nariai, artimieji, laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys jais pasirūpinti.

Margarita Venslovienė

– Kas teikia šias paslaugas, kiek laiko jos gali būti teikiamos?

– Laikino atokvėpio paslaugas teikia savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno rajono socialinių paslaugų centras. Laikinas atokvėpis arba dienos socialinė globa asmens namuose teikiama iki dviejų kartų per savaitę, iki 10 valandų per parą, iki 720 valandų per metus, o laikinas atokvėpis arba pagalba į namus – iki dviejų kartų, iki 10 valandų per savaitę, iki 208 valandų per metus.

– Kur reikėtų kreiptis, norint pasinaudoti laikinu atokvėpiu?

– Vienas iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjas, rūpintojas, pageidaujantis gauti laikino atokvėpio paslaugą, turėtų užpildyti prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti ir pateikti seniūnijos atsakingam specialistui asmeniškai, paštu arba elektroniniu paštu. Kokius dokumentus reikia pridėti prie prašymo, galima rasti (pridėkite nuorodą).

– Ar paslaugos yra mokamos?

– Taip, o mokesčio dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes.

Žmones, turintys negalią, ir senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys žmonės turi turėti galimybę derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, pailsėti nuo nuolatinės asmens priežiūros ar slaugos.

– Kokių, be laikino atokvėpio paslaugų, yra dar naujienų?

– Pačios paslaugos naujiena vadinti negalime, tačiau geroji žinia yra ta, kad pakaunėje pratęsiama asmeninio asistento paslauga. Ji bus teikiama asmenims, kuriems nustatytas arba neįgalumo, arba 55 proc. ir mažesnis darbingumo, arba specialiųjų poreikių lygis.

Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o tik padėti. Atsižvelgiant į individualius poreikius, asmeninis asistentas suteikia individualią asmeninę pagalbą namuose ir viešoje aplinkoje, kuri neįgaliajam padeda gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nepritaikyta aplinka. Tačiau asmeninis asistentas neteikia pagalbos, susijusios su mokymo, sveikatos priežiūros ar nepilnamečio asmens priežiūros procesu (pavyzdžiui, neatlieka už asmenį buities ir namų ruošos darbų, nevykdo slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo pagalbos priimant kasdienius sprendimus, mokytojo padėjėjo funkcijų ir kt.).

Gauti asmeninę pagalbą prioritetą turi asmenys, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas; dirba arba ieško darbo, naudodamiesi Užimtumo tarnybos ar kitų organizacijų teikiamomis pagalbos įsidarbinant paslaugomis; gyvena vieni.

Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės kaip 256 eurai, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo išlaidų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

– Minėjote, kad vienas paslaugas įdiegti lengviau, o kitoms reikia daugiau laiko ir kantrybės.

– Išties, pavasarį atidarėme pirmuosius Kauno rajone bendruomeninius vaikų globos namus. Tam, kad būtų įsteigti pirmieji, prireikė net penkiolika patalpų paieškos konkursų. Ketiname atidaryti dar tris tokius namus, šiuo metu intensyviai jiems ieškoma tinkamų patalpų, kiek laiko tai užtruks, sunku prognozuoti.

Artimiausiuose savivaldybės planuose – ir keturių grupinio gyvenimo namų statyba, dviejų socialinių dirbtuvių ir vieno dienos centro asmenims, turintiems proto negalią, sukūrimas. Grupinio gyvenimo namai – svarbi institucinės globos pertvarkos dalis, padedanti neįgaliesiems integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neįgalieji prašo badu nemarinti

Neįgalieji prašo badu nemarinti portretas
Ar asmeninė pagalba bus teikiama irsveikiems kurie nusipirko neįgalumą už pinigus juk jie visi dirba kaip arkliai nusipirktas neįgalumas tai tik priedas prie algos
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių