Spalį startuoja nauja programa: kauniečiams bus pilnai padengiamos ne tik pavojingų atliekų surinkimo bei sutvarkymo, bet ir transportavimo į sąvartyną išlaidos. Asbesto atliekoms utilizuoti drauge su Aplinkos ministerijos prisidėjimu artimiausiems metams Kaunas iš viso numatęs apie 115 tūkst. eurų.

Iki 600 tonų per metus

„Kasmet sulaukiame vis daugiau užklausų, kur padėti seną asbestinį šiferį, lubų plokštes ar asbesto ir cemento mišiniu izoliuotus sovietinius vamzdžius bei krosnis. Tai sveikatai ir aplinkai pavojingos atliekos, todėl jų tvarkymą svarbu patikėti licencijuotiems profesionalams. Nuo šiol tam galėsime skirti dvigubai daugiau lėšų ir atitinkamai utilizuoti kone dukart didesnius atliekų kiekius“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Spalį Kaune startuoja nauja programa, skirta kompensuoti asbesto atliekų surinkimo, transportavimo ir saugaus šalinimo paslaugas. Planuojama, kad Aplinkos apsaugos ministerijos skirta 50 tūkst. eurų suma turėtų padengti kelių šimtų tonų asbesto atliekų išvežimą ir utilizavimą. Jeigu poreikis ir kiekiai bus didesni, trūkstamą lėšų dalį padengs miestas.

Kauniečiai susikaupusių asbesto atliekų sutvarkymo darbus galės patikėti „Kauno švaros“ specialistams. Apie poreikį ir preliminarius pavojingų šiukšlių kiekius reikia pranešti el. paštu asbestas@kaunas.lt. Laiške būtina nurodyti savo adresą bei kontaktinį telefono numerį. Tai leis efektyviai suplanuoti darbus, parinkti abiem pusėms tinkamus atliekų surinkimo ir išvežimo laikus.

Pilnu asbesto tvarkymo paketu miestiečiai galės naudotis iki 2023 m. spalio. Tai leis Kaune utilizuojamų atliekų kiekius padidinti iki 600 tonų.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Parama savarankiškai besitvarkantiems

Lygiagrečiai tęsiama ir jau dešimtmetį skaičiuojanti ligšiolinė miesto programa. Taigi kauniečiai ir toliau galės patys surinkti, išvežti bei nemokamam utilizavimui priduoti šiferį, izoliacines medžiagas, kitus asbesto gaminius. Miestas užtikrins, kad atliekos būtų tvarkomos pagal visus reikalavimus.

Nedideli kiekiai – ne daugiau kaip 10 šiferio lakštų arba ne daugiau kaip 100 kg asbesto vienam asmeniui – priimami didelių gabaritų surinkimo aikštelėse. Aštuonių mieste veikiančių aikštelių adresai, darbo laikas bei kontaktiniai numeriai skelbiami internete.

Turint didesnius asbesto atliekų kiekius, reikia kreiptis į savo seniūniją. Pateikus prašymą dėl pavojingų statybinių atliekų sutvarkymo, per 3 darbo dienas išduodama pažyma jas nemokamai utilizuoti Lapių regioniniame sąvartyne (Lepšiškių kaimas, Sąvartos g.). Atliekos priimamos darbo dienomis nuo 6 iki 20 val.

Sukauptus asbesto gaminius kauniečiai transportuoja savo lėšomis, o miestas padengia vadinamąjį „vartų mokestį“. Šiuo metu jis siekia 133 eurus už kiekvieną toną, įvežamą į Lapių sąvartyną. Skaičiuojama, kad savarankiškai besitvarkantys kauniečiai su miesto prisidėjimu kasmet utilizuoja nuo 335 iki 420 tonų asbesto atliekų. Šiemet tam skiriama 65 tūkst. eurų ir jau surinkta apie 327 tonos šiferio bei kitų asbestinių šiukšlių.

Kenksmingas sovietmečio palikimas

Asbesto produktai Lietuvoje paplito sovietmečiu. Apie 1961 m. tai tapo viena populiariausių statybinių medžiagų dėl pigumo ir techninių parametrų – tvirtumo, atsparumo vandeniui ir išskirtinių izoliacinių savybių.

Asbestinis šiferis padengė gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų stogus, daugiabučių balkonus. Statybininkai šią medžiagą naudojo krosnių bei vamzdžių izoliacijai nuo drėgmės.

„Karas“ asbesto gaminiams paskelbtas nustačius toksišką jo poveikį sveikatai. Griaunant statinius ar ardant, smulkinant asbestinius gaminius, aplinkoje pasklinda smulkūs, akimi nematomi, plaušeliai. Patekę į organizmą jie ilgainiui gali sukelti vėžį bei kitas lėtines ligas.

Asbestas įtrauktas į Lietuvos nuodingų medžiagų sąrašą, o nuo 2005 m. jį uždrausta naudoti visoje Europos Sąjungoje.