- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitų mokslo metų Kaune planuojama sujungti dar kelias mokyklas. Tėvai nustėrę – apie permainas jie sužinojo tik dabar ir svarsto, kam tokių skubotų permainų reikia.
Pertvarkai nepritarė
Išgirdę planus, kad Kauno valdžia ruošiasi nuo kitų mokslo metų sujungti Kauno Jono Žemaičio-Vytauto daugiafunkcį centrą su Bernardo Brazdžionio mokykla, tėvai susitikime su Švietimo skyriaus darbuotojais negailėjo kritikos tokiems valdžios užmojams ir reorganizacijai nepritarė. "Kodėl mes tik dabar sužinojome apie tokius planus, o pasiūlymus galima teikti tik iki gruodžio 8 d.? Kaip per kelias dienas apklausti 300 vaikų tėvus?" – piktinosi susirinkę tėvai.
"Nerimą kelia terminai. Mokyklos bendruomenė netinkamai informuota: gruodžio 5 d. tėvai sužino, kad pateikti savo poziciją Švietimo skyriui terminas duotas iki gruodžio 8 d., viešas klausimo svarstymas numatytas gruodžio 11 d. Fiziškai neįmanoma per tokį trumpą laiką suformuluoti ir pateikti bendrą poziciją", – sakė pirmokėlio mama.
Tėvai neslėpė nesuprantantys Kauno valdžios užmojų sujungti dvi gana toli viena nuo kitos esančias mokyklas. Švietimo skyriaus atstovai susirinkimo metu tikino, kad tai būtina dėl to, jog abiejose mokyklose trūksta mokinių, klasės – pustuštės. Tačiau tėvai atkreipė dėmesį, kad šiais mokslo metais mokykloje mokosi 22 mokiniais, t.y. tik 9 proc. mažiau nei 2016–2017 mokslo metais, todėl argumentas, kad mokykla nesurenka reikiamo mokinių skaičiaus, tėvų neįtikino. Anot jų, kai miesto valdžia neturi aiškaus mokyklų pertvarkymo plano ir argumentų, tėvai gali vaikus vesti į kitas mokyklas, kurios švietimo reformoje yra neliečiamos.
Kaip bus užtikrintas mokinių skaičius, jei abiejose mokyklose jų trūksta?
"Kaip bus užtikrintas mokinių skaičius, jei abiejose mokyklose jų trūksta? Vaikai turės kraustytis į kitą pastatą, o gal kiti vaikai ateis čia? Neužtikrinama, kad tėvai su vaikais tiesiog neišsivaikščios po kitas mokyklas, todėl, sujungus šias dvi švietimo įstaigas, vis tiek gali būti mokinių trūkumas. Gal galima tiesiog optimizuoti mokyklos veiklą, sujungti klases ir taip išsaugoti tiek mokyklos pastatą, tiek mokytojus bei esamus mokinius", – svarstė kelių vaikų mama, leidžianti savo atžalas į Jono Žemaičio-Vytauto daugiafunkcį centrą.
Kiti tėveliai garsiai replikavo, kad miesto valdžiai prireikė gerų mokyklos patalpų. Sklando gandai, kad šio daugiafunkcio centro pastatą norėta perleisti Kauno technologijos universitetui, nes šis įsikūręs netoli. Kilo klausimas, kodėl tėvai turėjo investuoti į mokinių klases, jei dabar svarstoma sujungti dvi skirtingas švietimo įstaigas ir mokiniai gali būti perkelti mokytis į Bernardo Brazdžionio mokyklą.
"Aš savo pinigais sumokėjau už klasės remontą. Jei mano vaikas bus perkeltas kitur, visais teisiniais būdais sieksiu atgauti pinigus, nes būsiu praradęs savo investicijas. Juk investavau į vaiko mokslus, o ką po to gausiu, nežinia", – aiškino vienas susirinkimo dalyvis.
Stresas vaikams
Dauguma tėvų piktinosi, kad, darant įvairias švietimo reformas ir mokyklų tinklo pertvarkas, nėra klausiama, ko nori patys vaikai. Dalis mokinių yra mokęsi kitose mokyklose, tačiau jiems ten nepatiko ir pasirinko Jono Žemaičio-Vytauto daugiafunkcį centrą. Pasklidus kalboms, kad gali tekti eiti mokytis kitur, vaikai sunkiai tvardė emocijas.
"Mano vaikas verkdamas grįžo iš mokyklos ir klausė, ar tikrai mokyklą uždarys, ar tikrai reikės eiti kitur. Vaikai pripratę, pažįstami mokytojai su jais randa bendrą kalbą. Dabar liko keli mėnesiai, ir mes, ir vaikai esame apimti streso. Atrodo, kad savivaldybė vertina tik finansinius aspektus, bet visai neatsižvelgia į vaikų psichinę sveikatą", – griežtą nuomonę išsakė trijų vaikų mama.
Apie vaikų stresą susirinkime prabilo ir mokytojai. Pedagogai tikino, kad šiek tiek mažesnėse klasėse, kuriose nėra 30 vaikų, jie gali daugiau dėmesio skirti mokiniams, nėra tokio didelio chaoso. Be to, dalis mokytojų jau ne vieną jaunąją kartą išleido į gyvenimą, tad dabar tėvai savo vaikus atveda pas tuos pačius pedagogus – kai viskas vaikams pažįstama, lengviau rasti bendrą kalbą.
Neįgaliųjų integracija
Dviejų daugiafunkcių centrų sujungimas į vieną kelią nerimą ir regėjimo negalią turintiems žmonėms. Jono Žemaičio-Vytauto mokyklą lanko nemažai regėjimo sutrikimų turinčių vaikų. Savo atžalas čia veda Aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai. Jie tikina, kad mokykla yra pritaikyta tokią negalią turintiesiems, tad jei tektų eiti į Bernardo Brazdžionio mokyklą, kiltų didelių problemų.
"Ši mokykla yra labai arti rajono, kuriame gyvena nemažai regėjimo negalią turinčių žmonių. Čia ne vienas toks vaikas mokosi integruotose pamokose. Tėveliai, turintys regėjimo negalią, į šią mokyklą gali laisvai palydėti savo vaikus, ateiti į renginius ar susitikimus, bendrauti su pedagogais", – pranašumus vardijo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kauno miesto filialo pirmininkė Roma Girnienė.
Anot jos, ties mokykla yra įrengtos didesnio saugumo pėsčiųjų perėjos. Jos ne tik pažymėtos akliesiems suprantamu ženklinimu, tačiau yra papildomi ženkli, įspėjantys vairuotojus apie regėjimo negalią turinčius žmones.
"Ši mokykla labai reikalinga šiame rajone", – įsitikinusi R.Girnienė. Anot jos, jeigu, daugiafunkcius centrus sujungus į vieną juridinį vienetą, visa esama infrastruktūra išliktų, bendruomenė pokyčius lengviau priimtų, tačiau jei teks kraustytis kažkur kitur, bus nemažai nepasitenkinimo.
Pastatai išliks
Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika aiškino, kad planuojama Jono Žemaičio-Vytauto mokyklą-daugiafunkcį centrą prijungti prie Bernardo Brazdžionio mokyklos, nes ši mokykla yra didesnė tiek darželinukų, tiek ir mokinių skaičiumi ir pastato dydžiu. Be to, ji sugeba išsilaikyti iš mokinių krepšelio pinigų, o Jono Žemaičio-Vytauto mokyklą savivaldybė kasmet turi papildomai dotuoti.
Streso mokiniai nepatirs, nes nenumatoma sukelti mokinių į vieną pastatą.
"Streso mokiniai nepatirs, nes nenumatoma sukelti mokinių į vieną pastatą. Ugdymo procesas bus organizuojamas tose pačiose patalpose, todėl regėjimo negalią turinčių vaikų ugdymas bus taip pat tęsiamas čia. Tokiais atvejais labai svarbus yra geranoriškas reorganizuojamų mokyklų administracijų bendradarbiavimas. Planų perleisti Jono Žemaičio-Vytauto mokyklos patalpas KTU nėra", – apie tai, kad bus du mokyklos pastatai, bet vienas juridinis asmuo, kalbėjo specialistas.
Anot V.Mažeikos, neatmetama prielaida, kad mokyklos pastatuose galėtų būti kitaip komplektuojamos klasės, kai viename pastate mokosi pradinukai, o kitame – vyresni mokiniai. Tačiau jis tikino, kad toks sprendimas priklausytų nuo bendruomenės išsakytų poreikių.
"Šiuo metu mokinių komplektavimo procesai nėra svarstomi. Prijungus vieną mokyklą prie kitos, mokyklos direktorius apie tai sprendžia atsižvelgdamas į mokinių skaičių mokykloje ir klasėse", – sakė Švietimo skyriaus vedėjas.
Jis tikino, kad mokyklų bendruomenės yra iš anksto supažindinamos su planuojamomis pertvarkomis, tėvai gali pareikšti nuomonę, išsakyti pasiūlymus.
"Tai nėra trumpas procesas, o jį pradedame nuo pristatymo ir derinimo su mokyklų bendruomenėmis. Šiuo metu bendruomenių prašoma pateikti argumentuotus siūlymus. Sprendimai gali būti priimami tik apsvarsčius mokyklų bendruomenių argumentus. Jei savivaldybės administracijos ir bendruomenių nuomonės skirsis, rekomendacijas teiks Švietimo ir mokslo ministerija, o sprendimus priims miesto taryba", – aiškino V.Mažeika.
"Tėvai visada gali rinktis jų pageidaujamą mokyklą priklausomai nuo atstumo, veiklos ir ugdymo kokybės. Be to, vaikai turi garantiją lankyti mokyklą pagal gyvenamąją vietą", – pridūrė jis.
Mokytojų nepalies
Anot Švietimo skyriaus vedėjo, mokyklų reorganizacijos kriterijus nurodo valstybiniu lygiu patvirtinta tvarka. Savivaldybių sprendimų galios šiuo atveju yra ribotos.
"Kreipėmės į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl tam tikrų taisyklių pakeitimų, kurie savivaldybėms suteiktų daugiau savarankiškumo. Kartu su visais kauniečiais laukiame ministerijos sprendimo", – sakė jis.
Specialistas pridūrė, kad pertvarkos nėra nukreiptos į mokytojų atleidimą, todėl pedagogai turėtų nesibaiminti pertvarkų, o kaip tik tam pritarti, nes tuomet bus užtikrinamas normalus darbo krūvis.
Pertvarkys ir kitas mokyklas
Jono Žemaičio-Vytauto daugiafunkcio centro prijungimas prie Bernardo Brazdžionio mokyklos – ne vienintelis Kauno valdžios siekis mieste reorganizuoti mokyklų tinklą.
Iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. numatoma, kad Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla ir Kauno jaunimo mokykla bus prijungiamos prie Kauno suaugusiųjų mokymo centro, Antano Smetonos gimnazija – prie Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, Kauno Vandos Tumėnienės ugdymo centras – prie Kauno Kovo 11-osios gimnazijos. Numatyta reorganizuoti Kauno lopšelį-darželį "Eglutė", prijungiant jį prie Kauno "Nemuno" mokyklos-daugiafunkcio centro, o Kauno 6-ąjį lopšelį-darželį – prie Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos.
Švietimo skyriaus vedėjas pridūrė, kad po sujungimo numatoma atlaisvinti Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos pastatą (Pramonės pr. 35). Kitais atvejais ugdymo procesą planuojama organizuoti dviejuose pastatuose.
V.Mažeika pasakojo, kad taip pat planuojama, kad Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija ir Kauno Jono Jablonskio gimnazija nuo 2019 m. rugsėjo vykdys dvikalbį ugdymą, o nuo 2020 m. rugsėjo 1-osios įgyvendins tarptautinio bakalaureato programas, nes didėja grįžtančių ir atvykstančių iš užsienio šeimų su vaikais.
"Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą Kai klasės yra ne iki galo sukomplektuotos, moksleiviams siūloma mažiau pamokų, skiriama mažiau neformalaus ugdymo valandų, o tai neužtikrina kokybiško ir visaverčio ugdymo proceso", – komentavo V.Mažeika.
Švietimo skyriaus vedėjas priminė, kad kol kas nėra galutinių sprendimų dėl mokyklų sujungimo. Iš bendruomenių laukiama argumentuotų pasiūlymų. Be to, mokyklų tinklo reorganizacijos planus dar turi patvirtinti miesto taryba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šaudykla virto gyventojų košmaru: įmonė gaus baudą
Kaišiadorių rajone keletą metą veikianti šaudykla internetiniame puslapyje siūlo neprilygstamą patirtį – išmokti šaudyti iš įvairių ginklų, nuo pistoleto iki šautuvų. Tačiau tokios pramogos kelia nerim...
-
Santakos parke plečiama vaikų žaidimo aikštelė: daugiau laisvės žaisti
Santakos parke geru oru nuolat dūzgia mažieji kauniečiai, tad nuspręsta padidinti vaikų žaidimo aikštelę, įrengti naujų laipynių, kad šioje Kauno dalyje būtų dar daugiau vaikiško juoko. ...
-
Kaune – svečiai iš tolimosios Japonijos: aptarti aktualūs ekologijos klausimai
Kauno miesto vadovai sulaukė Nagojos miesto iš Japonijos delegacijos. Susitikimo metu diskutuota, kaip Kaune pritaikyti žaliąjį kursą, ekologines idėjas bei tvariai gyventi. Be to, atiduota pagarba ir gyvenimo vizas žydams išdavusiam Japon...
-
Valstybė ir mokslas – vienas bendras tikslas
Prieš 105 metus veiklą pradėjo Aukštieji kursai – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga. 1920 m. sausio 27 d., buvusioje (ir vėl būsimoje) gimnazijoje pradėjusi veikti pirmoji laisvos Lietuvos aukštoji ...
-
Dėmesio, kauniečiai: pasitikrinkite adresą
Kaune gyvena apie 16 tūkst. gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra tikslus. ...
-
Kauno rajone rastas dviratis: ieško savininko
Kauno rajone, Mastaičių kaime, J. Lukšos gatvėje, rastas pilkos spalvos KTM modelio dviratis. ...
-
Santakos parko prieigas papuošė „Saulės laivas“
Netoli Senosios prieplaukos, Kauno Santakos parko pašonėje, iškilo nauja granito ir bronzos skulptūra – Dariaus Augulio kūrinys „Saulės laivas“. Kaip pranešė savivaldybė, meninis darbas simboliškai įprasmina...
-
Rekonstruojamoje Rotušės aikštėje – archeologų aptikti istoriniai lobiai
Praėjusių metų rudenį startavo Rotušės rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu šioje Senamiesčio erdvėje darbuojasi archeologai. Jie jau gali pasigirti ir atrastais istoriniais artefaktais, kurie atguls į Kauno miesto muziejų. ...
-
Kauno mokyklų bendruomenė – sveikesnė ir laimingesnė
Kauno rajono mokyklos aktyviai rūpinasi mokinių sveikata ir gerove. Praėjusią savaitę Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės vedė įdomius ir naudingus užsiėmimus įvairiose ugdymo įstaigose. ...
-
Garliavos kultūros centras turi naują vadovę
Garliavos kultūros centre nuo sausio 23 d. pradėjo dirbti naujoji centro direktorė Raminta Grėbliauskienė. ...