- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministras Simonas Kairys Kauno savivaldybės idėją Istorinės Prezidentūros kiemelyje statyti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui skirtą paminklą vadina bloga ir sako, kad jame pagarba turėtų būti atiduota šalies tarpukario prezidentams.
„Istorinės prezidentūros kiemelyje paminklo buvusiam prezidentui A. M. Brazauskui nebus. Kauno savivaldybės pateikti argumentai, švelniai tariant, šauna pro šalį. Istorinės prezidentūros kiemelio idėja yra aiški – tai pagarbos atidavimas tarpukario prezidentams“, – trečiadienį feisbuko paskyroje rašė S. Kairys.
„Tarpukario periodas ir Prezidentūros kiemelis yra visiškai ne apie A. M. Brazausko epochą“, – teigė ministras.
Tokį siūlymą kitą savaitę Kauno miesto tarybai ketina pateikti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nors savivaldybės tarybos projekte nurodoma, jog paminklo vietą planuojama parinkti konkurso būdu, V. Matijošaitis užsimena apie Istorinės prezidentūros kiemelį, sakydamas, jog būtent čia įamžintas tarpukario prezidentų atminimas, tačiau „neturime deramo atminimo ženklo“ A. M. Brazauskui.
Tuo metu S. Kairys apgailestavo, kad Kauno savivaldybė „vis ieško būdų, kaip nutolti nuo tarpukario Kauno ir jo modernizmo idėjos, neišnaudoja fakto, jog Kauno tarpukario architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“.
„Tarpukariu gimė modernusis Lietuvos valstybingumas, tauta generavo idėjas ir įgyvendino svajones, kurios mus veda į priekį ir šiandienos iššūkiuose. Prezidentūros kiemelis yra paveldo objektas, o paminklai tarpukario prezidentams – išbaigta idėja ir, neabejoju, teritorijos vertingoji savybė. Buvo temų, kur tarpininkavom, padėjom savivaldybei paveldo klausimais, bet čia labai aiški situacija“, – rašė ministras.
Anot jo, atminimo ženklų A. M. Brazauskui yra ne vienas: mokyklų, parkų pavadinimai.
„Beje, Kauno „Žalgirio“ arena nebūtų atsiradus be a. a. buvusio premjero G. Kirkilo pastangų – būtent jo žodis ir veiksmai buvo lemiami. Keisčiausia, kad iš viešai prieinamos informacijos kyla įspūdis, kad kažkas jau yra net parengęs projektą, gal net parinkęs medžiagas. Nebus konkurso? Bet viešajame sektoriuje tokie dalykai vyksta ne kažkieno norų pildymo keliu. Visas procesas turi būti atviresnis, viešesnis ir skaidresnis“, – rašė S. Kairys.
V. Matijošaičio teigimu, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Anot mero, žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.
A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.
Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.
A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina projektą1
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, projektą &bdquo...
-
Ypatinga istorija: tėtis savo trimečiui sūnui padovanojo inkstą5
Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo p...
-
Viena Kauno viešojo transporto stotelė pakeitė pavadinimą: kviečia pasinerti į Kalėdas15
Vienybės aikštėje įžiebus pagrindinę Kauno eglę, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami prisijaukinti šventinę nuotaiką. Kalėdinė eglė, mieste iškabintos dekoracijos eglučių alėjos – tik dalis šventinių staig...
-
Kas teršia Botanikos sodą?3
Kauniečiai susirūpino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tvenkinyje esančia gorilos skulptūra, nuo kurios esą byra putplasčio gabalai, kurių gali priėsti ir gyvūnai. ...
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių48
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais9
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?5
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...
-
Savivaldybė ir ESO labiau derins veiksmus2
Kauno rajono savivaldybėje apsilankę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai su meru Valerijumi Makūnu ir kitais komandos nariais aptarė planus dėl naujų elektros linijų tiesimo, senų pašalinimo, elektromobilių įkrovos ...
-
Kauno rajonas kviečia į kalėdinį nuotykį1
Besibaigiant lapkričiui įjungęs šventinį režimą, gruodį Kauno rajonas kviečia pasitikti drauge, savo įspūdžių krepšelį papildyti eglių girliandų blizgesiu, skambiomis melodijomis ir smagiais žaidimais. ...
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje10
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...