- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministras Simonas Kairys Kauno savivaldybės idėją Istorinės Prezidentūros kiemelyje statyti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui skirtą paminklą vadina bloga ir sako, kad jame pagarba turėtų būti atiduota šalies tarpukario prezidentams.
„Istorinės prezidentūros kiemelyje paminklo buvusiam prezidentui A. M. Brazauskui nebus. Kauno savivaldybės pateikti argumentai, švelniai tariant, šauna pro šalį. Istorinės prezidentūros kiemelio idėja yra aiški – tai pagarbos atidavimas tarpukario prezidentams“, – trečiadienį feisbuko paskyroje rašė S. Kairys.
„Tarpukario periodas ir Prezidentūros kiemelis yra visiškai ne apie A. M. Brazausko epochą“, – teigė ministras.
Tokį siūlymą kitą savaitę Kauno miesto tarybai ketina pateikti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nors savivaldybės tarybos projekte nurodoma, jog paminklo vietą planuojama parinkti konkurso būdu, V. Matijošaitis užsimena apie Istorinės prezidentūros kiemelį, sakydamas, jog būtent čia įamžintas tarpukario prezidentų atminimas, tačiau „neturime deramo atminimo ženklo“ A. M. Brazauskui.
Tuo metu S. Kairys apgailestavo, kad Kauno savivaldybė „vis ieško būdų, kaip nutolti nuo tarpukario Kauno ir jo modernizmo idėjos, neišnaudoja fakto, jog Kauno tarpukario architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“.
„Tarpukariu gimė modernusis Lietuvos valstybingumas, tauta generavo idėjas ir įgyvendino svajones, kurios mus veda į priekį ir šiandienos iššūkiuose. Prezidentūros kiemelis yra paveldo objektas, o paminklai tarpukario prezidentams – išbaigta idėja ir, neabejoju, teritorijos vertingoji savybė. Buvo temų, kur tarpininkavom, padėjom savivaldybei paveldo klausimais, bet čia labai aiški situacija“, – rašė ministras.
Anot jo, atminimo ženklų A. M. Brazauskui yra ne vienas: mokyklų, parkų pavadinimai.
„Beje, Kauno „Žalgirio“ arena nebūtų atsiradus be a. a. buvusio premjero G. Kirkilo pastangų – būtent jo žodis ir veiksmai buvo lemiami. Keisčiausia, kad iš viešai prieinamos informacijos kyla įspūdis, kad kažkas jau yra net parengęs projektą, gal net parinkęs medžiagas. Nebus konkurso? Bet viešajame sektoriuje tokie dalykai vyksta ne kažkieno norų pildymo keliu. Visas procesas turi būti atviresnis, viešesnis ir skaidresnis“, – rašė S. Kairys.
V. Matijošaičio teigimu, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Anot mero, žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.
A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.
Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.
A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune10
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Sąjungos aikštėje atsiras daugiau gyvybės26
Vilijampolėje ilgus metus apleista Sąjungos aikštė šiemet turėtų sulaukti pokyčių. Darbus planuojama pradėti vasarą. Po rekonstrukcijos aikštė turėtų pasikeisti neatpažįstamai. ...
-
Panemunės šilas pildosi išskirtiniais rankų darbo suoliukais9
Panemunės šile daugėja unikalių rankų darbo suoliukų. Drožti dirbiniai papildė prieš kurį laiką pradėtą pildyti įvairių gyvūnų kolekciją, tad prisėsti šalia bus galima ne tik ties unguriais, ilgus sparnus išskleista...
-
Legendinio „Olimpo“ jubiliejus: nuotaikos – dvejopos
„Mūsų klube įkurtame muziejuje būtų galima susipažinti ne vien su turtinga varžybų trofėjų kolekcija, bet susitikti ir su juos iškovojusiais atletais“, – sakė vienas kultūrizmo klubo „Olimpas“ steigėjų doc. dr...
-
Eiguliuose bus daugiau spalvų: tikslas – pagyvinti aplinką7
Gatvės meno kolekcija Kaune plečiasi. Eiguliuose ant buvusios elektros pastotės atsirado naujas ir ypač spalvotas piešinys. Neabejojama, kad jis taps rajono puošmena, kuri spalvų suteiks visais metų laikais. ...
-
Talkino nusikaltėliams ar sulaukė pareigūnų keršto?42
Rugsėjį kriminalinių knygų autorius Dailius Dargis pasimatavo jo aprašomų herojų batus. Sulaikymas, kratos, įtarimai, suėmimas, skambūs kaltinimai – tai tapo jo asmeninio gyvenimo dalimi. ...
-
Kauno klinikos ruošėsi pacientų antplūdžiui: ar susitvarkė su krūviu?4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos ruošėsi didesniam pacientų srautui sausio 8–9 dienomis. Perkeliant LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, šiomis dienomis skubią pagalb...
-
Automobilių niekam nereikia?14
Jau ne vienus metus Kaune nutempiami nebenaudojami automobiliai, tačiau savininkai retai kada atsiima savo turtą. Bešeimininkės transporto priemonės tiesiog utilizuojamos. ...
-
Vietoj baldų – bėdos: neturėkite reikalų su šiomis įmonėmis16
Laikytis nuoseklumo – pirma kėdės, paskui pinigai, sunku, nes baldininkai nori avanso. O gavę dingsta. Taip elgėsi Kaune baldus siūlę abejotini meistrai. ...
-
Kaune rengiamas simbolinis karių bėgimas Sausio 13-osios aukoms pagerbti6
Kaune ketvirtadienį rengiamas simbolinis karių bėgimas, skirtas per sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti. ...