- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
-
Miestą puošia beveik keturios dešimtys akcentų, vieną autorius turėjo nukelti
Kauno akcentų programa toliau laukia paraiškų, nors miestą jau puošia 37 įvairaus pobūdžio meniniai objektai. Tiesa, su vienu jau įgyvendintu akcentu nuspręsta atsisveikinti. Autorius buvo įpareigotas vieną kūrinio dalį išmontuoti.
Taip nutiko su projektu „Nemuno uogos“, kuriam, autoriaus sprendimu, buvo parinkta Nemuno krantinė.
Trijose vietose turėjo atsirasti po kelis lenktus stovus su šviestuvais. Tai tarsi milžiniškų uogų koteliai, kuriuos nusvėrusios prisirpusios uogos. Šie stovai su suoliukais greta – Luko Naručio pasiūlyto „Nemuno uogų“ projekto dalis.
„Su autoriumi yra sutarta, kad priimama ir apmokama dalis atliktų darbų, t.y., pirmųjų dviejų šviestuvų suprojektavimas, pagaminimas ir sumontavimas. Trečiasis šviestuvas buvo pagamintas ne pagal mūsų suderintą projektą ir vėluojant. Todėl mūsų reikalavimu jis kartu su terasomis buvo išmontuotas ir už jį lėšos nebus sumokėtos“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Tiesa, baigti dar ne visi išmontavimo darbai. Tai matyti ir „Kauno dienos" fotografo užfiksuotose nuotraukose.
Išmontuoto šviestuvo vieta.
Anot S. Rimo, trečiasis šviestuvas turėjo atkartoti pirmųjų dviejų dizainą, tačiau autorius pakeitęs kūrinio išvaizdą ir vietą.
Tokie du iš trijų turėjusių būti šviestuvų puikuojasi Nemuno krantinėje.
S. Rimo teigimu, tai pirmas ir vienintelis atvejis, kai patvirtinto ir įkūnyto projekto ar jo dalies teko atsisakyti. „Vienintelį tokį atvejį turime, kad taip neitų susikalbėti su autoriumi“, – komentavo skyriaus vedėjas.
Portalo kauno.diena.lt žurnalistams projekto įgyvendinimo pradžioje susisiekus su projekto autoriumi L. Naručiu ir pradėjus teirautis plačiau apie kūrinį, kokie dar darbai numatomi, gal atsiras ir suoliukų, jis buvo nešnekus. „Kaip jums atrodo, ar nebūtų geriau tą daryti, kai bus pilnai įgyvendinta? Ar reikia dabar skubėti?“ – dėl straipsnio reikalingumo pradėjo abejoti kūrėjas.
Vienintelį tokį atvejį turime, kad taip neitų susikalbėti su autoriumi.
Šįkart su L.Naručiu portalui kauno.diena.lt susisiekti nepavyko. Žiniasklaidai jis yra teigęs, kad įgyvendintas trečiosios „Nemuno uogos“ „rezultatas yra kokybiškesnis ir daug brandesnis nei buvo apibrėžtas sutartyje“.
S. Rimas skaičiavo, kad per mėnesį savivaldybę pasiekia apie penkias paraiškas dalyvauti „Kauno akcentų“ programoje ir gauti finansavimą. Šiemet gautos 17 paraiškų, trys jų patvirtintos.
„Patvirtinus paraišką, jos autorius per du mėnesius turi gauti visus reikalingus leidimus. Sutartis pasirašoma ir skiriamas finansavimas tik tuomet, kai gauti visi leidimai“, – aiškino S. Rimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno musulmonai savo teises ketina ginti Strasbūre
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) galutinai atmetus Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą dėl neatlygintino žemės suteikimo, bendruomenė ketina ginti savo teises Strasbūro teisme. ...
-
„Pienocentro“ remontas: paskaičiavo, kokią žalą padarė rangovas
Pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus „Pienocentro“ rūmus Kaune tvarkęs rangovas padarė 855 tūkst. eurų siekiančią žalą, kurią darbų vykdytojui siūloma atlyginti atkuriant fasadą, BNS nurodė Kultūros paveldo departamentas (KPD). ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Draudimas rūkyti balkonuose: kodėl kai kurie lieka nenubausti
Jau kelerius metus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę su prašymu, kad daugiabučio namo balkonuose būtų uždrausta rūkyti. Pasitaiko atvejų, kai toks sprendimas atšaukiamas. ...
-
Jaunuolių idėja nustebino pasaulį: fantastiškas jausmas padaryti tai, ko niekas kitas nepadarė
Iš mokyklos suolo – į nuosavą verslą. Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams ...
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Dvigubas tiltas: nuo žodžių iki gestų
Norėdami integruotis svetimoje šalyje atsidūrę klausos negalią turintys Ukrainos piliečiai turi įveikti dvigubą kliūtį: išmokti lietuvių ir lietuvių gestų kalbas. ...
-
Kauno apylinkės teisme bręsta permainos?
Teisėjų taryba pritarė Prezidentui atleisti Arūną Purvainį iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. Jo pirmininkavimo metus lydėjo įvairūs sopuliai. Kas bus toliau? ...