Lietuviškasis Žmogus voras – kovotojas su ugnimi

"Žmogus voras žinomas kaip filmo ir komiksų superherojus, turintis ypatingų galių ir gelbėjantis pasaulį nuo visokio blogio. Toks vaikinukas jau trečius metus esu aš. Skirtumas tarp mūsų tas, kad aš ne gaudau nusikaltėlius, o dovanoju džiaugsmą vaikams. Tai tik vienas iš mano projektų", – sako ugniagesiu gelbėtoju Kauno rinktinės ketvirtoje komandoje besidarbuojantis buvęs profesionalus dziudo imtynininkas Deividas Tarulis.

– Koks buvai vaikystėje? Ar svajojai apie darbą, kurį dirbi dabar?

– Buvau vietoje nenustygstantis vaikas. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro galėdavau su draugais sportuoti, žaisti gaudynių, karstytis medžių viršūnėmis ar tiesiog ieškoti nuotykių. Galbūt dėl to ir įsivaizduodavau save dirbantį pavojingą ir nuotykių kupiną darbą.

– Esi panevėžietis. Kaip atsidūrei Kaune?

– Vaikystėje pradėjau užsiimti dziudo. Kadangi buvau labai užsispyręs, šis sportas man sekėsi. Dvyliktoje klasėje gavau galimybę išvažiuoti į Kauną ir tęsti sportininko karjerą čia. Baigęs Dariaus ir Girėno gimnaziją, įstojau į KTU universitetą, kuriame baigiau biomechanikos inžinieriaus studijas ir likau gyventi Kaune.

– Kaip sugalvojai tapti ugniagesiu gelbėtoju?

– Visada aktyviai gyvenęs nesugebėjau susitaikyti su mintimi, kad teks dirbti kompiuteriu, todėl nutariau ieškoti savęs kitose srityse. Kurdamas ir plėtodamas skirtingus projektus, tarp kurių – ir "Žmogus voras", vis jausdavau, kad galiu dar daugiau.

Mano aplinkoje nėra žmonių, dirbančių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, tačiau visuomet atkreipdavau dėmesį į pranešimus spaudoje, kad trūksta ugniagesių. Todėl, prisiminęs vaikystės svajonę, vis dažniau pradėjau svarstyti galimybę prisidėti prie ugniagesių gelbėtojų. Turėjau noro ir galimybių.

– Ar sunku tapti ugniagesiu Lietuvoje?

– Pasidomėjęs sužinojau, kad turint aukštąjį išsilavinimą pakanka išklausyti dviejų mėnesių trukmės įvadinius kursus ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Juos pabaigus, prasidėjo mano kelias šioje srityje. Nėra paslapties, kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai – vieni mažiausiai uždirbantys vidaus tarnyboje, bet manęs tai nesustabdė, nes į šią veiklą labiau žiūriu kaip į savanoriavimą ir pagalbą savo aplinkai.

Žmogaus voro kostiumas man padeda teikti džiaugsmą vaikams.

Įsidarbinti užtruko pusę metų nuo prašymo pateikimo. Tačiau kiekvienu atveju gali būti skirtingai, nes tenka įveikti sveikatos ir psichologinio pasirengimo patikrą Vilniuje. Visi, atitikę keliamus reikalavimus, yra kviečiami įvykdyti stojimo į ugniagesių mokyklą sportinius normatyvus. Kadangi visą gyvenimą sportuoju, nei sveikatos patikrinimo, nei normatyvų vykdymo metu nesklandumų nebuvo.

– Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad šis darbas kupinas pavojų. Ar dažnai tenka su jais susidurti?

– Dauguma žmonių gali pagalvoti, kad ugniagesiai gelbėtojai dirba tik tuomet, kai kažkam nutinka nelaimės. Tiesa ta, kad mums kiekvieną dieną vyksta užsiėmimai, pamokos, analizuojame buvusius įvykius, treniruojamės įveikti būsimus iššūkius, tvarkome savo aplinką ir panašiai. Tiesa, dirbu dar tik pirmus metus, tačiau džiaugiuosi, kai budėjimo metu netenka išvažiuoti į iškvietimą. Ne todėl, kad nenorėčiau dirbti, bet todėl, kad tai reiškia, jog niekam mūsų rajone tą parą nenutiko nelaimė. Tai, manau, ir yra svarbiausia.

– Kovotojas su ugnimi Deividas – taip pat ir lietuviškasis Žmogus voras, žinomas iš socialinių tinklų ir įvairių vykdomų akcijų. Ne kartą dalyvavai vaikų treniruotėse, lankei sunkiai sergančius vaikus, tačiau įsimintiniausiu tapo susitikimas su Ignu. Kodėl?

– Nuostabiam trejų metų Ignui gyvenimas nuo pat mažens siunčia nemažai išbandymų. Jo silpnos akytės, todėl gyvybiškai reikalingi akinukai. Berniukas nemėgsta naujovių, neįprasti dalykai jam baugūs. Taip reikalingi akiniai jam buvo didžiausias priešas, su kuriuo berniukui susidraugauti niekaip nesisekė. Tėveliai su baime laukė dienos, kai ateis metas juos uždėti ir nešioti. Tačiau Ignas tikrai ne iš tų, kurie pasiduotų. Jis, kaip ir kiekvienas vaikas, turi mėgstamiausią superherojų – Žmogų vorą. Mano širdis suvirpėjo sužinojus, kad galbūt aš galėsiu padėti Ignui užsidėti akinukus ir pamatyti pasaulį.

Išaušus susitikimo dienai, berniukas pasitiko mane nedrąsiu žvilgsniu iš už namo kampo. Stipriai įsikibęs į mamos ranką, nors ir nedrąsiai, bet smalsumo vedamas priėjo arčiau. Kartu išpakavome Žmogaus voro figūrėlę, o vėliau atėjo laikas pasimatuoti akinius. Tyliai į ausį Ignui papasakojau apie tai, kokią stebuklingą galią noriu jam suteikti: jis galės matyti tokius dalykus, kurių paprastas žmogus nemato – su sąlyga, kad tai išliks pačia didžiausia paslaptimi, kuri turi likti tarp mūsų. Berniukas stovėjo lyg įbestas ir laukė savo supergalios. Po akimirkos, kai atsargiai uždėjau jam akinukus ir jis pažvelgė į mane, aš vos laikiausi – užplūdo neapsakomų emocijų banga.

Žmogaus voro kostiumas man padeda teikti džiaugsmą vaikams, tačiau pradėjęs dirbti ugniagesiu gelbėtoju įsitikinau, kad superherojai nebūtinai turi dėvėti kaukes. Tad, jeigu galiu aš, tai gali bet kuris kitas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dziugu !

Dziugu ! portretas
pagarba Deividui uz jo sirdes geruma,gaila kad tokiu kaip Deividas mazai.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Santakos parko prieigas papuošė „Saulės laivas“
    Santakos parko prieigas papuošė „Saulės laivas“

    Netoli Senosios prieplaukos, Kauno Santakos parko pašonėje, iškilo nauja granito ir bronzos skulptūra – Dariaus Augulio kūrinys „Saulės laivas“. Kaip pranešė savivaldybė, meninis darbas simboliškai įprasmina...

  • Rekonstruojamoje Rotušės aikštėje – archeologų aptikti istoriniai lobiai
    Rekonstruojamoje Rotušės aikštėje – archeologų aptikti istoriniai lobiai

    Praėjusių metų rudenį startavo Rotušės rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu šioje Senamiesčio erdvėje darbuojasi archeologai. Jie jau gali pasigirti ir atrastais istoriniais artefaktais, kurie atguls į Kauno miesto muziejų. ...

  • Garliavos kultūros centras turi naują vadovę
    Garliavos kultūros centras turi naują vadovę

    Garliavos kultūros centre nuo sausio 23 d. pradėjo dirbti naujoji centro direktorė Raminta Grėbliauskienė. ...

  • Biblioteka kviečia dalyvauti dailyraščio konkurse
    Biblioteka kviečia dalyvauti dailyraščio konkurse

    Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka kviečia 5–12 klasių moksleivius ir suaugusiuosius dalyvauti dailyraščio konkurse „Aš tau linkiu, kad būtų ta akimirka“. Konkursas skirtas poeto Roberto Keturakio 90-osiom...

  • Kauno oro uoste – pokyčių metas
    Kauno oro uoste – pokyčių metas

    Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus pakvietė Kauno rajono merą Valerijų Makūną ir jo komandą susipažinti su Karmėlavoje įsikūrusio Kauno oro uosto plėtros darbais. Prie administracinio pastato buvo iškelta Kauno...

  • Istorinė atmintis neblėsta
    Istorinė atmintis neblėsta

    Nuo 1863–1864 m. sukilimo prieš carinę Rusijos imperiją praėjo nemažai laiko, tačiau istorinė atmintis apie to meto įvykius išliko gyva. ...

  • Klinika atsidūrė po padidinamuoju stiklu: buvo nustatytas pažeidimas
    Klinika atsidūrė po padidinamuoju stiklu: buvo nustatytas pažeidimas

    Apsilankiusi pas gydytoją, moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Esą medikas daugiau dėmesio skyrė ne jai, o šalia buvusiam jos vyrui, su kuriuo aptarė moters būklę. Kontrolieriai nustatė diskriminaciją lyties pagrindu...

  • Raudondvaryje spindėjo beveik 200 sportininkų žvaigždynas
    Raudondvaryje spindėjo beveik 200 sportininkų žvaigždynas

    Sportas yra ta sritis, kuri leidžia pasaulyje aukštai iškelti Lietuvos vėliavą. Skindami pergales, šalį garsina ir gausus būrys vienaip ar kitaip su pakaune susijusių sportininkų. Sausio 23 d. Kauno rajono savivaldybė pagerbė pra...

  • Kauno musulmonai savo teises ketina ginti Strasbūre
    Kauno musulmonai savo teises ketina ginti Strasbūre

    Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) galutinai atmetus Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą dėl neatlygintino žemės suteikimo, bendruomenė ketina ginti savo teises Strasbūro teisme. ...

  • „Pienocentro“ remontas: paskaičiavo, kokią žalą padarė rangovas
    „Pienocentro“ remontas: paskaičiavo, kokią žalą padarė rangovas

    Pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus „Pienocentro“ rūmus Kaune tvarkęs rangovas padarė 855 tūkst. eurų siekiančią žalą, kurią darbų vykdytojui siūloma atlyginti atkuriant fasadą, BNS nurodė Kultūros paveldo departamentas (KPD). ...

Daugiau straipsnių