– Nuo seno Kaunas tituluojamas studentų miestu. Ar Kaunui negresia prarasti šį titulą? Gal matote gerų tendencijų? – „Kauno diena“ pasiteiravo prof. E. Valatkos.

– Nemanau, kad Kaune esantys universitetai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis leistų prarasti šį vardą. Kalbant rimtai, be abejo, susiduriame su kai kuriais iššūkiais, tačiau matau labai teigiamų tendencijų, kurios mane įkvepia ir motyvuoja.

Visi pajutome, kokį milžinišką postūmį Kauno vystymuisi suteikė Europos kultūros sostinės statusas. Neabejoju, kad sukauptas intelektualinis potencialas dar labiau stiprės ir katalizuos ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos kultūrinį ir ekonominį gyvenimą.

Pokyčiai Kaune pastaraisiais metais stebina ne tik mus, bet ir užsienio partnerius – kalbant apie įspūdingą infrastruktūros vystymą, vizualinio ir kultūrinio identiteto kaitą. Naujos galimybės pritraukia naujų investuotojų, kurių kuriamoms darbo vietoms reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, o jų ir gali pasiūlyti universitetas.

Manau, kad tai tik Kauno augimo pradžia – mieste sukoncentruotos visos tam reikalingos dedamosios: išsilavinę žmonės, aktyvi savivalda ir verslo bendruomenė, gera infrastruktūra, aukšto lygio mokslo ir studijų institucijos, gera geografinė padėtis. Kuriant strateginį Kauno miesto plėtros planą buvo įtraukti visos Kauno akademinės bendruomenės atstovai.

Labai svarbus aspektas – mieste atsiranda vis daugiau unikalių vietų, kur galima praleisti laisvalaikį. Kitais metais, jei viskas vyks laiku, kartu su savivaldybe pasiūlysime patirtį, kurios Lietuvoje nebuvo, – „Mokslo salą“ Nemuno saloje. Tikiu, kad šis interaktyvus mokslo muziejus taps svarbiu traukos centru ir paskata jaunimui rinktis mokslo kelią.

KTU taip pat vyksta spartūs pokyčiai – atidarėme naująją biblioteką KTU Studentų miestelyje, vyksta mokymosi erdvių ir bendrabučių modernizacija, atsinaujinančiosios energijos sistemų diegimas, visuomenei atvėrėme Cheminės technologijos fakulteto A korpusą. Pavasarį, tikimės, startuos Studentų gatvės rekonstrukcija, duris atvers KTU prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Nuolat dirbame su verslu: per pastaruosius trejus metus KTU padėjo verslo ir pramonės įmonėms pritraukti apie 50 mln. eurų konkursinio finansavimo lėšų.

Šalia infrastruktūrinių projektų, man ypač svarbios iniciatyvos, kurios skirtos studijų patrauklumui ir kokybei didinti, tarptautinio lygio moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti. Viena iš jų yra jungtinio Europos universiteto, vadinamo ECIU universitetu, sukūrimas kartu su dar dvylikos Europos šalių universitetais. Esu tikras, kad šios ypač ambicingos idėjos įgyvendinimas turės milžiniškos naudos visam Kauno regionui.

– Akademinei Kauno bendruomenei svarbiausias renginys šiemet buvo Universiteto 100-metis. Kuo jis buvo ypatingas ir kokį pėdsaką paliko ateičiai?

– Universiteto 100-metis – išskirtinis įvykis, kuriam visi universitetai ilgai ir nuosekliai ruošėsi. Ši sukaktis buvo puiki proga atversti istorijos knygas ir pažiūrėti, iš kur atėjome, ką esame pasiekę ir kur link einame. 100-metis svarbus ir dėl to, kiek daug šiame universitete dirbę žmonės nuveikė Lietuvos labui ir formuodami valstybės identitetą. Juk pats Lietuvos universiteto įkūrimas pakeitė šalies gyventojų švietimo padėtį, sudarė palankias sąlygas akademinei minties raidai ir mokslo sklaidai, be to, neabejotinai ugdė valstybės intelektualinį potencialą.

Turime žvelgti plačiau ir konkrečiais darbais prisidėti prie to, kad Kaunas taptų dar labiau matomas tarptautiniu mastu kaip vieta, kurioje gera studijuoti, dirbti ir gyventi.

Mes tęsiame šią misiją, o 100-metis tapo svarbiu atskaitos tašku, dar labiau suartinusiu visus Kauno universitetus bendram darbui.

Kaip tik šiais metais visi Kauno universitetai pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo atverti dar daugiau studijų galimybių besimokantiems ir šiuo metu darbuojasi įgyvendindami konkrečias užduotis. Man džiugu, kad bendradarbiauti pradėjo atskirų universitetų absolventus vienijančios Alumnų asociacijos, kuriančios naujas tradicijas ir iniciatyvas.

– Universiteto 100-metis lyg ir sumažino konkurencinę trintį tarp universitetų Kaune. Kaip yra iš tiesų?

– Nenorėčiau sutikti, kad šiandien jaučiame kažkokią trintį – gal taip ir buvo praeityje, tačiau šiandien matau nepalyginti daugiau bendrumo sąsajų nei skirtybių. Juo labiau kad Kauno universitetai skiriasi savo profiliu, kurį aiškiai identifikuoja visuomenė. Turime žvelgti plačiau ir konkrečiais darbais prisidėti prie to, kad Kaunas taptų dar labiau matomas tarptautiniu mastu kaip vieta, kurioje gera studijuoti, dirbti ir gyventi.

Galia kurti gėrį

– Rusijos pradėtas karas Ukrainoje paveikė visų mūsų gyvenimus. Kaip tai pajuto KTU ir visa Kauno akademinė bendruomenė?

– Prasidėjęs karas mums visiems buvo nauja, sukrečianti patirtis, tačiau nuo pat pirmos dienos mes kryptingai dirbome. Dar iki karo KTU palaikė labai glaudžius santykius su keliais svarbiausiais Ukrainos universitetais, pas mus dirbo aštuoni šios šalies mokslininkai, o karui prasidėjus priėmėme dar ne vieną dešimtį mokslininkų ir studentų, sudarėme sąlygas prisijungti prie mūsų bendruomenės, suteikėme gyvenamąsias vietas, teikėme visokeriopą pagalbą. Universiteto darbuotojai ir studentai įvairiausiomis formomis aktyviai parėmė ir toliau remia Ukrainos laisvės kovą – perdavėme svarbios techninės įrangos ir pasidalijome ekspertine patirtimi su partneriais Ukrainoje. Esu nepaprastai dėkingas bendruomenei už šiuos nuveiktus ir tęsiamus darbus.

Dėl judėjimo ribojimų pandemijos metu pagal „Erasmus+“ mainų programą atvykstančių ir išvykstančių studentų skaičius universitete sumažėjo, tačiau pagal nuolatinių studijų programas besimokančių tarptautinių studentų skaičiaus pokytis buvo minimalus. Be abejonės, prasidėjęs karas, ypač pirmosiomis jo dienomis, sukėlė nemažai nerimo tarp užsienio studentų ir jų artimųjų, tačiau, nors skambėtų paradoksaliai, tai nutraukti studijas privertė tik vieną kitą studentą iš užsienio. Šiais metais tiek Vakarų Europos, tiek kitų šalių bendras studentų srautas nesumažėjo, o jei skaičiuotume studentus iš Ukrainos, tai dar ir gerokai paaugo.

– Koks, jūsų akimis, didžiausias šių metų proveržis įvyko akademinėje plotmėje?

– Nuolatos stebiu studijų pokyčius ar mokslo pasiekimus pasaulyje ir Lietuvoje. Nors kartais to nepastebime, dalis mokslinės fantastikos kasdien tampa realybe. Jei kalbėtume vien tik apie mokslo pasiekimus, ko gero, man įsimintiniausias įvykis – pradėjęs veikti Jameso Webbo teleskopas, per kurį galime pamatyti stulbinančių visatos vaizdų. Įspūdinga ir visiškai neseniai JAV mokslininkų paskelbta žinia apie proveržį branduolinės sintezės srityje – teoriškai šis atradimas leistų atsisakyti bet kokio iškastinio kuro ir galbūt esmingai spręstų klimato kaitos problemą.

Akademiniame pasaulyje įvyko daug nuostabių dalykų ir dalis jų sukurta Kaune. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų KTU chemiko profesoriaus Vytauto Getaučio komandai pavyko pagerinti perovskitinių saulės elementų efektyvumo pasaulinį rekordą. Tai įspūdingas pasiekimas, kurio autoriai dirba visai šalia mūsų, Žaliakalnyje.

– Su kokiais lūkesčiais žvelgiate į 2023-iuosius?

– Tikriausiai kaip ir daugeliui, mano didžiausi lūkesčiai – karo Ukrainoje pabaiga, ekonominis stabilumas ir visuomenės darna. Puikiai suprantu, kad tai pasiekti yra sudėtinga, tačiau tikiu nepalaužiama mūsų galia kurti gėrį, dalytis juo ir ryžtingai įveikti negandas. Su viltimi žvelgiu į mokslo pasiekimus, kurie padeda rasti technologinių sprendimų iškylančioms problemoms spręsti, išplečia mūsų pasaulėvaizdį ir suteikia dar didesnę prasmę mūsų gyvenimams.