Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad pasitvirtinus įtarimams, sieks teisiškai panaikinti „akademinio nesąžiningumo apraiškas“.

Skundą pateikęs buvęs VDU rektorius garbės profesorius Algirdas Avižienis BNS teigė surinkęs ir tarnybai perdavęs pakankamai įrodymų, jog P.Baršauskas savo 2002-aisiais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) apsigintoje habilitacinėje disertacijoje naudojosi kitų mokslininkų darbų citatomis, kaip savomis.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba BNS patvirtino, kad A.Avižienio skundas gautas rugpjūčio pabaigoje.

A.Avižienis BNS sako, kad  įtarimą sukėlė tai, jog 2002-aisiais VGTU habilitacinei komisijai pateiktame darbe yra 150 nuorodų į užsienio autorius, tuo metu iš lietuvių autorių nurodyti tik paties P.Baršausko rašyti straipsniai, bet ne kitų lietuvių autorių darbai. Anot A.Avižienio, habilitacijos komitetui dabartinis KTU rektorius pateikė Vokietijoje 2000-aisiais anglų kalba išleistą 250-ies puslapių monografiją „Transfer of international management principles to CEECs“, joje „yra nustatyti teksto plagijavimo ir klaidinančių nuorodų atvejai“.

„Radome ištisus puslapius (nukopijuotus – BNS), radome, kad buvo iš dviejų knygų paimta, keturi straipsniai iš žinomų Harvardo, Kembridžo universiteto autorių. Naudota labai gera medžiaga, bet, deja, ji nebuvo Baršausko sugalvota, ji buvo nusirašyta“, – BNS sakė A.Avižienis.

Tai aiškus suklastojimas autorių, nes pačioje knygoje tų 14 autorių nėra, o santraukoje atsirado.

Skunde, kuris be kontrolieriaus išsiųstas ir VGTU vadovybei, buvęs VDU rektorius nurodo, kad P.Baršausko monografijoje „aptinkamas didelių svetimo kūrinio dalių kopijavimas, tik retai kur nurodant tikrąjį šaltinį bei imituojant perfrazavimą, nors tekstas iš svetimo kūrinio kopijuojamas pažodžiui“.

„Iš svetimo kūrinio pažodžiui kopijuojamas tekstas nėra deramai išskirtas, t. y. nėra reikalaujamų citavimo ženklų (kabučių) arba išskyrimo atskiru paragrafu – tampa nebeįmanoma atskirti P.Baršausko kūrinio nuo svetimo darbo. Tokiais atvejais P.Baršauskas dalį svetimo kūrinio paskelbia savo vardu“, – argumentus laiške dėsto A.Avižienis.

Iš viso pateikiami šeši pavyzdžiai, kai be nuorodų cituojama po kelis puslapius žinomų užsienio autorių 1987 – 1997 metais publikuotų darbų.

Mokslininko teigimu, monografijos santraukoje, pateiktoje VGTU komitetui, įdėta ir 14 nuorodų į lietuvių autorių darbus, tačiau tie darbai nėra minimi pačioje monografijoje.

„Tai aiškus suklastojimas autorių, nes pačioje knygoje tų 14 autorių nėra, o santraukoje atsirado“, – sako profesorius.

Be kita ko jis VGTU vadovybės prašo atšaukti sprendimą suteikti P.Baršauskui habilituoto daktaro laipsnį.

Švietimo ir mokslo ministerijos antradienį išplatintame pranešime spaudai ministerija nurodo smerkianti „bet kokį akademinį nesąžiningumą, pažeidžiantį tarptautines mokslinės etikos normas ir menkinantį Lietuvos mokslo reputaciją“.

„Viešumą pasiekusi informacija šiuo metu tiriama atsakingų institucijų. Faktams pasitvirtinus, ministerija visomis teisinėmis priemonėmis sieks panaikinti akademinio nesąžiningumo apraiškas ir užkirsti kelią jam pasireikšti ateityje“, – teigia viceministras Giedrius Viliūnas.

Pats KTU rektorius BNS tikina laikęsis „to meto citavimo normų“.

„Noriu pabrėžti, kad citavimo kultūra Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius metų smarkiai keitėsi. Monografijoje citavau laikydamasis to meto citavimo normų. Šiuo metu atliekama monografijos, dėl kurios esu šimtu procentų užtikrintas, nes tai buvo ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, analizė“, - universiteto perduotame komentare teigia P.Baršauskas.

KTU magistranto Donato Raščiaus paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame taip pat kvestionuojamas habilitacinio darbo originalumas, P.Baršauskas vadina „viena iš daugelio jau kelerius metus tebesitęsiančios prieš KTU ir mano asmenį nukreiptos tendencingos šmeižto kampanijos dalių“ ir neatmeta galimybės kreiptis į teismą.

Išsamesnę poziciją KTU rektoriaus atstovas BNS žadėjo pateikti vėliau atsakant raštu į klausimus.