- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį Architektų namai skendo bendruomenių idėjose bei lūkesčiuose, kaip būtų galima atgaivinti, įveiklinti Kauno upių pakrantes. Išsakyti ir poreikiai, nuogąstavimai, baimės, įžvalgos apie šiuo metu jau susiformavusius vertingus aspektus, kuriuos reikėtų išlaikyti.
„Esate labai turtingi“, – kreipdamosi į susirinkusių Kauno bendruomenių atstovus pastebėjo vilnietės urbanistės, VILNIUS TECH universiteto dėstytojos Dalia Dijokienė ir Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė, pristatydamos atliktą analitinį tyrimą.
Jos turėjo omenyje įspūdingą per Kauną besiraizgančių upių atkarpų ilgį. Nemunas, Neris ir Nevėžis Kauno teritorija vingiuoja net 41,25 km.
Kaip tą būtų galima išnaudoti gyventojų labui? Kaip tą būtų galima išnaudoti miesto labui, turistų traukai ir t.t.? Kaip siekiant naudos nesugadinti to gėrio, kurį davė pati gamta?
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Svarbi šių klausimų sprendimo dominantė – bendruomenių nuomonė.
Diskusija su Kauno bendruomenėmis yra projekto „Kauno krantinių atgimimas“ dalis. Visa surinkta informacija bus integruota į atliekamo darbo ataskaitą, kuri, kaip tikimasi, taps atspirties tašku rengiant Kauno krantinių sutvarkymo specialųjį planą.
Po pristatymo bendruomenių atstovai pateikė savo siūlymus, kurie buvo fiksuojami raštu. Pasisakė apie kiekvieną iš keturių scenarijų, pagal kuriuos „upės geriausiai atsivertų miestui ir miestiečiais galėtų mėgautis, jausti, matyti, aktyviai jomis naudotis.
Dalyje pakrančių galėtų vykti intensyvi urbanizacija. Pagal šį scenarijų, pavadintą „Miestas brenda į upę“, vyktų intensyvus pakrantės užstatymas, būtų išvystyta susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros.
Dar ne visi suvokia, kad jie patys yra miesto ir jo erdvių, teritorijų šeimininkai.
Daliai pakrančių galbūt tiktų ekstensyvi urbanizacija. Scenarijus „Idilė prie vandens“ – tai mažaaukštis sodybinis užstatymas, taškiniai objektai, susisiekimo infrastruktūra, parkai, žalioji jungtis, pylimas.
Tam tikrose pakrančių Kauno teritorijoje vietose galėtų likti tiesiog natūrali gamta. „Tegul upė teka laisvai“ sudarytų draustiniai, miškai, šlaitai, dideli gamtos plotai.
Dar vienas scenarijus skirtas vidaus vandenų transportui plėtoti ir apimtų visas upes.
Kol prie stalų virė diskusijos ir liejosi pasiūlymai, pageidavimais, Aleksoto bendruomenės atstovė, buvusi seniūnė Liukrecija Navickienė, apžvelgusi susirinkusiuosius, pasidžiaugė, kad mato įvairių bendruomenių atstovus. Daugiausiai tų, kurių seniūnijos yra prie upių.
Redakcijos nuotr.
„Miestas turi žinoti, ką daryti savo pakrantėse, ką daryti su visu šiuo turtu“, – kalbėjo Žemųjų Šančių bendruomenės valdybos narys Virginijus Baranauskas. Bendruomenių aktyvumą jis įvardijo kaip „galėtų būti ir didesnis“, bet situacija geresnė nei anksčiau.
„Dar ne visi suvokia, kad jie patys yra miesto ir jo erdvių, teritorijų šeimininkai. Tik nuo jų aktyvumo priklauso, kas bus, kas atsiras šalia, kaip keisis miestas. Jeigu aš nenori realizuoti savo, kaip šeimininko, teisių, žinoma, kad atėjūnas tuo pasinaudos. Projekto vykdytojas grubiai tariant yra atėjūnas. Jeigu vietos gyventojai jam nepasako savo nuomonės, tada jis daro taip, kaip jam reikia. Bet jeigu bendruomenė sako „brolyti, ne“, tada jis bus priverstas atsižvelgti“, –sakė V. Baranauskas.
Kalbėdamas apie projekto reikalingumą ir prasmę jis buvo nusiteikęs optimistiškai, nors teigė, kad „tik laikas parodys, ar visos šios diskusijos pavirs į ką nors apčiuopiamo ir mums visiems naudingo“.
Diskusijos-aptarimo rezultatus projekto rengėjai pristatys gruodį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių38
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais8
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...
-
Savivaldybė ir ESO labiau derins veiksmus2
Kauno rajono savivaldybėje apsilankę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai su meru Valerijumi Makūnu ir kitais komandos nariais aptarė planus dėl naujų elektros linijų tiesimo, senų pašalinimo, elektromobilių įkrovos ...
-
Kauno rajonas kviečia į kalėdinį nuotykį
Besibaigiant lapkričiui įjungęs šventinį režimą, gruodį Kauno rajonas kviečia pasitikti drauge, savo įspūdžių krepšelį papildyti eglių girliandų blizgesiu, skambiomis melodijomis ir smagiais žaidimais. ...
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje10
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?37
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu110
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...