Dar prieš dešimtmetį į Kauną aukšto rango svečiai – prezidentai ar monarchai – užsukdavo kone kasmet, o pastaraisiais metais mūsų miestą aplenkia. Ar Vilnius nemato reikalo laikinąją sostinę įtraukti į oficialių delegacijų maršrutus?

Raudonas kilimas dulka

"Kauno rotušės svečių Garbės knygoje pastaraisiais metais atsirado tik FIBA (Tarptautinės krepšinio federacijos – aut. pastaba) vadovų ir aukštų dvasininkų iš kitų šalių įrašai. Iš užsienio šalių vadovų paskutinį kartą mūsų rotušę aplankė Bulgarijos prezidentas 2009-aisiais", – vartydamas nedaug tuščių puslapių beturinčią svečių Garbės knygą pastebėjo ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.

Iki 2009 m. raudoną kilimą prie rotušės tekdavo tiesti kone kasmet – čia lankėsi Bulgarijos, Austrijos, Tadžikistano, Vengrijos, Čekijos prezidentai, Moldovos ministras pirmininkas. Būta ir karališkųjų svečių – Nyderlandų karalienė Beatričė, Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. Kaune viešėjo ir Švedijos karališkoji pora – karalius Karolis XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Tai bene dažniausiai Lietuvą aplankantys karališkieji svečiai, viešėję mūsų šalyje ir šių metų spalį, tačiau šįkart laiką jie leido sostinėje ir pajūryje. Kas gi nutiko, kad Kaunas nebepatenka į Lietuvą aplankančių aukšto rango svečių maršrutus?

Svarbūs svečiai – neįnoringi

"Gal tai ir natūralu. Kai svečių iš užsienio Lietuvoje lankosi daugiau, Užsienio reikalų ministerija gal nukreipia kokį maršrutą ir į Kauną, bet manau, kad čia reikėtų vadinamojo gerojo lobizmo mūsų savivaldybės Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriuje. Užsienio ministras Linas Linkevičius – irgi kaunietis", – šyptelėjo K.Ignatavičius ir pridūrė, kad vis dėlto, daugiausia tokių svarbių svečių apsilankymai – prezidentūros ir ministerijos rankose, nes jie svečius nukreipia viena ar kita linkme.

"Tikimės, kad kada nors pas mus vėl apsilankys koks monarchas ar prezidentas", – vilties nepraranda Kauno rotušės ceremonimeistras.

Pasak jo, aukšto rango svečiai, iki šiol lankęsi Kaune, didelių rūpesčių nekėlė. Jų vizitai vyksta pagal iš anksto griežtai sudarytą dienotvarkę, tad ir netikėtumų beveik nepasitaiko. "Nustebino karalienės Beatričės kuklumas. Priimta monarchus sodinti atskirose garbingose kėdėse, o ji nepageidavo sėdėti atskirai. Ji norėjo būti kartu su kitais svečiais ir nereiškė jokių užgaidų, nenorėjo pompastikos", – prisiminė K.Ignatavičius.

Jis iki šiol su malonumu prisimena Belgijos karaliaus Alberto II ir karalienės Paolos apsilankymą, nes galėjo daugiau laiko nei įprastai praleisti su tokiais garbingais svečiais. "Vedžiau karaliui ekskursiją po rotušę. Jis labai maloniai bendravo, kalbėjome apie tai, kad nuo seno Lietuvos bajorai ir belgų didikai palaikė ryšius. Karalius tuo labai domėjosi", – prisiminė ceremonimeistras.

Gera nuotaika rotušėje visus užkrėtė ir 2009 m. viešėjęs Austrijos Respublikos federalinis prezidentas Heinzas Fischeris. Jis nepaisė protokolo, juokavo ir panoro pats išbandyti lietuvių muzikos instrumentą – skrabalus, kuriais svečiui grojo Kauno muzikos ansamblis "Ainiai", taip pat perbraukė pirštais ir per kanklių stygas.

Rado, ką aplankyti

Anksčiau Kaune viešėję kitų valstybių vadovai apsilankydavo ne tik miesto rotušėje.

2006 m. į Kauną atvykusi Belgijos karališkoji pora po priėmimo rotušėje kartu su prezidentu Valdu Adamkuni ir ponia Alma Adamkiene pietavo "Medžiotojų užeigoje", vėliau karalienė Paola aplankė M.K.Čiurlionio muziejų, o karalius Albertas II – Kauno technologijos universitetą. Pažaislio vienuolyne karališkoji pora klausėsi Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinio choro koncerto, apžiūrėjo Prisikėlimo bažnyčią, kurioje tuo metu vyko atstatymo darbai.

2008 m. birželį Kauno oro uoste nusileido lėktuvas, kuriuo atvyko Nyderlandų karalienė Beatričė. Pakeliui į miestą ji lankėsi bendrovėje "Elinta", domėjosi bendrovės ir Kauno technologijos universiteto moksliniais darbais ir čia sukurtais naujausiais įrenginiais gamybos procesams automatizuoti. Tuomet skelbta, kad apsilankyti šioje bendrovėje karalienei Beatričei pasiūlė Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje, peržiūrėjusi daugiau nei šimto įmonių veiklą.

Po priėmimo miesto rotušėje, karalienė Beatričė lankėsi buvusio Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos namuose. Jis 1940 m. kartu su Kaune dirbusiu Nyderlandų garbės konsulu Janu Zwartendijku keliems tūkstančiams žydų išdavė vizas, kurios padėjo pasprukti persekiojamiems nacių. Monarchė taip pat užsuko į J.Naujalio muzikos gimnaziją, kur klausėsi fleitų kvarteto.

"Aišku, kad užsienio šalių ambasadoriai į Kauną atvyksta dažnai. Dažniausiai lankosi paskirti į naujas pareigas ambasadoriai, nes nori prisistatyti miesto vadovams. Su vizitu atvyksta ir tuomet, kai pareigas pradeda eiti naujas meras. Susitikimai dažniausiai vyksta savivaldybėje. Meras ambasadorius priima savo kabinete", – pridūrė K.Ignatavičius.

Valdiški atsakymai

Savivaldybės Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus darbuotojai nepanoro kalbėti apie aukšto rango svečių apsilankymus Kaune. "Ar į Lietuvą atvykę valstybių vadovai, monarchai apsilankys Kaune, sprendžia Užsienio reikalų ministerija", – e.paštu tikino Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Emilija Šakalienė. Laiške ji taip pat atsiuntė trumpą sąrašą, kokių valstybių vadovai Kaune lankėsi 2006–2013 m.

Klausimai apie užsienio svečių delegacijas Lietuvoje ir bandymai išsiaiškinti, kodėl aukšto rango svečiai neužsuka į Kauną, nesužavėjo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų, paskirtų bendrauti su žiniasklaida. Elektroniniame laiške, kurį pasirašė ne koks nors konkretus specialistas, o Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas, trumpai paaiškinta tik tai, kaip dėliojami oficialių delegacijų maršrutai.

"Lietuvoje užsienio valstybių vadovai lankosi Lietuvos Respublikos Prezidentės kvietimu. Užsienio valstybių vyriausybių vadovus atvykti į Lietuvą kviečia Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Svečio vizito programa sudaroma Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamentui glaudžiai bendradarbiaujant su kviečiančiąja institucija, svečio šalies ambasada Lietuvoje ir protokolo tarnyba", – rašoma laiške.