Atidarymo nuotaikos

Kleboniškyje oficialiai atidaryti treti vandens gerinimo įrenginiai, kuriais užbaigiama visų Kauno miesto vandenviečių gerinimo įrenginių statyba.

„Nuo šiol Kauno regiono vartotojams iš Kauno miesto vandenviečių tiekiamas geriamasis vanduo yra aukštos kokybės ir visiškai atitinka higienos normų reikalavimus. Šie vandens gerinimo įrenginiai yra svarbus ilgalaikis sprendimas, padėsiantis užtikrinti vandens tiekimo poreikius ateinantiems 20 ar net 30 metų į priekį“, -– kalbėjo bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.

„Dar atsimenu, kuomet tekdavo vandenį semti iš šulinių, todėl smagu matyti, kad dabar visus kauniečius pasieks jau išvalytas vanduo iš gręžinių. Geriamojo vandens vartojimas nuolat auga ir augs toliau, nes įpratome įsirengti automatines laistymo sistemas, vandenį gausiai naudoti, todėl džiugu, kad gyventojams nereikės sukti galvų dėl vandens kokybės“, – atidarymo šventėje antrino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Visvaldas Matijošaitis/Regimanto Zakšensko nuotr.

Statybos darbus Kleboniškyje atliko ilgametę patirtį vandentvarkoje turinti bendrovė „Eigesa“, kurios vadovas Eimantas Baravykas įrenginių atidarymo metu pasidžiaugė, kad nepriklausomai nuo aplinkybių Kaune projektai įgyvendinami nuo pradžios iki pabaigos.

Leis užtikrinti kokybę

Šie įrenginiai leis „Kauno vandenims“ užtikrinti, kad viso miesto ir dalies Kauno rajono gyventojai bus aprūpinti kokybišku ir higienos normas atitinkančiu geriamu vandeniu. 

Ši vandenvietė – ypač svarbi miesto geriamojo vandens tiekimo grandis, joje įrengta dvylika gręžinių. Iš Kleboniškio vandenvietės vanduo tiekiamas Šilainiams, daliai Vilijampolės, Domeikavai bei Lapėms. Aprūpinama ir šalia esanti Kleboniškio gyvenvietė. Vien ši vandenvietė geriamuoju vandeniu aprūpina 15 proc. Kauno gyventojų.

Džiugu, kad gyventojams nereikės sukti galvų dėl vandens kokybės.

Iš vandenvietės išteka itin kokybiškas geriamasis vanduo, tačiau jis teka per vamzdžius, kuriuose nuo seno yra prisikaupę nuosėdų. Dalis vamzdynų jau atnaujinti, dalį bus bandoma praplauti. Per metus vamzdynai pamažu bus išplauti, juose nuosėdos nebesikaups ir vanduo nebesidrums. Ateityje planuojama rekonstruoti likusius blogos būklės vamzdynus.

„Anksčiau šioje vandenvietėje nebuvo jokio vandens apdorojimo, tiesiog gręžinys, iš kurio vanduo pumpuotas gyventojams. Jis pagal geležies ir mangano parametrus neatitikdavo normų, todėl sulaukdavome skundų dėl drumsto vandens. Tad dabar gerinimo įrenginiai leidžia gyventojams užtikrinti kokybišką geriamojo vandens tiekimą“, – pažymėjo R.Šulskus.

Aštuonių geriamojo vandens koštuvų pagalba sumažinamas natūraliai vandenyje esantis mangano ir geležies kiekis. Tolygiam vandens tiekimui užtikrinti įrengtos 4 tūkst. kūb. m paruošto vandens talpos.

Kaip nurodo „Kauno vandenys“, vandens valymo procesas Kleboniškyje paleistas palaipsniui. Dalis filtrų pradėjo veikti rugpjūčio pradžioje, likusieji – rugpjūčio pabaigoje, o rugsėjo pirmąją naujieji vandens gerinimo įrenginiai jau veikė pilnu tempu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Iš Kleboniškio vandenvietės per valandą gyventojų ir pramonės įmonių, naudojančių geriamos kokybės vandenį, poreikiams „Kauno vandenys“ išgauna apie 400 kūb. M požeminio gėlo vandens. Šiuo metu įrengiami dar du papildomi gręžiniai, kurie ateityje leis padidinti vandens kiekį iki 140 kūb. m per valandą.

Atnaujintos visos vandenvietės

Atidarius Kleboniškio vandenvietės valymo įrenginius, užtikrinama, jog viso miesto gyventojams bus tiekiamas išvalytas vanduo. Mieste dar veikia Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenvietės, jose valymo įrenginiai įdiegti anksčiau.

„Didžiausia vandenvietė Petrašiūnuose, aprūpinanti 60 proc. gyventojų, atnaujinta dar 2008 metais. Pernai atidarėme Vičiūnuose, o dabar – Kleboniškyje. Todėl dabar galime drąsiai sakyti, kad iš vandenviečių „Kauno vandenys“ tiekia aukščiausios kokybės vandenį. Jei kur nors dar atsiranda drumstumas, tai jau dėl senų vamzdžių, o ne vandenvietės kaltės. Žinoma, palaipsniui keičiamos ir vandens magistralės, todėl nešvarų vandenį dabar gali sukelti nebent lokalios avarijos“, – kalbėjo „Kauno vandenų“ generalinis direktorius.

Kleboniškio vandens gerinimo įrenginiuose, kaip ir Vičiūnuose, įrengta moderni įrenginių automatinio valdymo sistema, kuri leidžia technologinio proceso duomenis stebėti ir valdyti nuotoliniu būdu.

Technologijoms vis labiau modernėjant, paeiliui statyti Vičiūnų ir Kleboniškio vandens gerinimo įrenginiai yra uždaro tipo. „Tokio tipo įrenginių technologijai eksploatuoti reikalingi mažesni kaštai. Lengviau ir saugiau juos prižiūrėti bei remontuoti, nes geriamasis vanduo neturi atviro kontakto su oru, todėl užkertamas kelias galimai išorinei taršai“, –paaiškino ilgametę inžinerinę patirtį turintis bendrovės „Eigesa“ komercijos direktorius Žygimantas Stepanavičius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauno pakraštyje esančių modernių vandens gerinimo įrenginių statyba truko beveik pustrečių metų. „Kauno vandenims“ tai kainavo apie 7 mln. eurų ir buvo finansuota pačios įmonės lėšomis.