Labiausiai trūksta neurologų

Darbo skelbimais ieškoma kone visų sričių medicinos specialistų: ne tik medicinos slaugytojų, kurių stygius juntamas jau seniai, bet ir šeimos gydytojų, traumatologų, urologų, netgi chirurgų, kardiologų.

Šių gydytojų trūksta ne privačioms klinikoms, o didžiosioms miesto poliklinikoms, kurių steigėja – Kauno savivaldybė. Jos tinklalapyje skelbiama, kad Dainavos poliklinika kviečia dirbti kardiologą, chirurgą, echoskopuotoją, vaikų gastroenterologą, dietologą, Kalniečių poliklinika – neurologą, reumatologą, kardiologą, dermatovenerologą, oftalmologą, vidaus ligų gydytoją.

"Neurologų labai trūksta. Šios srities specialisto bei šeimos gydytojo ir bendruomenės slaugytojo reikia ir mums", – prie specialistų paieškų prisijungia Šančių poliklinikos direktorė Giedra Kvedaravičiūtė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetą kasmet baigia šimtai jaunų gydytojų. Juos rengia ir Vilniaus universitetas. Kas atsitiko, kad gydytojų trūksta netgi didžiuosiuose miestuose, poliklinikose, kur, skirtingai nei ligoninėse, nereikia dirbti savaitgaliais, budėti naktimis?

Siekis – padidinti atlyginimus

"Naujų pareigybių bei darbuotojų tikrai nenumatome, žiūrime, ko atsisakyti, ką mažinti, kaip taupyti, nes turime tikslą, kaip ir visi kiti, padidinti gydytojų ir slaugytojų atlyginimus", – vieną priežasčių, kodėl net didžiosioms poliklinikoms trūksta medicinos darbuotojų, įvardija gydytoja G.Kvedaravičiūtė.

Poliklinikos vadovė pripažįsta, kad dabar dirbančių slaugytojų, šeimos gydytojų bei specialistų skaičius ir darbo krūvis – ribinis.

"Jei kas susirgtų ir iš komandinio darbo iškristų – būtų problema", – nuogąstauja G.Kvedaravičiūtė.

Dauguma poliklinikos darbuotojų triūsia vieno etato krūviu. Pas vieną šeimos gydytoją prisirašę 1,5–2 tūkst. pacientų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus, nes tokia Šančių demografija. Vyresnieji serga labiau ir dažniau lankosi pas gydytojus.

"Prisirašiusiųjų skaičius mažėja, o apsilankymų – ne", – pastebi Šančių poliklinikos vadovė.

Per dieną pas šios poliklinikos gydytojus, išskyrus odontologus ir psichiatrus, apsilanko nuo 600 iki 700 pacientų, pas vieną šeimos gydytoją – nuo 20 iki 40. Pastaruoju metu, kai mieste – gripo epidemija, gydytojų darbo krūvis tikrai maksimalus. Tik ne atlyginimas, jis – toks pat.

Amžiaus vidurkis – 55-eri

Nekalbant apie niekuo nepagrįstą interesą dirbti dvigubai daugiau už tą patį atlyginimą, dar reikia turėti ir jėgų.

"Jaunimas dabar nelabai nori dirbti poliklinikose, pensinio amžiaus gydytojų pas mus yra ne vienas", – tikslaus poliklinikoje dirbančių pensininkų skaičiaus ir amžiaus G.Kvedaravičiūtė nenori įvardyti.

Jaunimas dabar nelabai nori dirbti poliklinikose, pensinio amžiaus gydytojų pas mus yra ne vienas.

Kalniečių poliklinikos vadovė Virginija Gailienė atviresnė: jos vadovaujamoje gydymo įstaigoje dirba trys gydytojos, kurioms daugiau nei 70 metų. Dvi gydytojos terapeutės yra vienmetės, joms – po 74 metus, neuropatologei – 73 metai. Bendras poliklinikos gydytojų amžiaus vidurkis – 55-eri. Jis panašus ir kitose miesto poliklinikose.

"Amžius nėra kriterijus, pagal kurį vertinamas gebėjimas dirbti", – tvirtai įsitikinęs Dainavos ir Šilainių poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Jo vadovaujamų įstaigų kolektyvuose maždaug penktadalis gydytojų yra pensinio amžiaus. Vyriausi iš jų yra 78 metų: du šio amžiaus gydytojai dirba Šilainių poliklinikoje ir vienas – Dainavos.

Gydytoja R.Gailienė sako siekianti atjauninti kolektyvą dėl to, kad jauni specialistai yra platesnio profilio, puikiai valdo šiuolaikines technologijas – konsultuodami pacientus geba atlikti ir moderniąsias diagnostikos procedūras.

"Baigusieji šiuolaikinę rezidentūrą yra labai geri gydytojai", – pabrėžia Kalniečių poliklinikos, kuriai šiuo metu reikia net šešių specialistų, vadovė V.Gailienė.

Darbuotojų atlyginimo vidurkis Kalniečių poliklinikoje – apie 1 tūkst. eurų. Tiek gauna toli gražu ne visi. Atlyginimas priklauso nuo skatinamųjų paslaugų – konsultacijų pagal imunoprofilaktikos ir kitas ligų prevencijos programas, suteiktų paslaugų skaičiaus, ir žirklės, anot V.Gailienės, gali būti labai didelės. Taip yra visose poliklinikose.

"Pagal naują atlyginimo skaičiavimo modelį, kurį sudaro nuolatinė ir kintama dalis, nuo praėjusių metų spalio mūsų gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 131 euru", – tuo džiaugiasi Šančių poliklinikos direktorė G.Kvedaravičiūtė.

Kiekvienam – pagal nuopelnus

"Teisingas principas yra toks: kas daugiau poliklinikai uždirba, su tuo ir dalijamasi", – apibendrina Dainavos ir Šilainių poliklinikų vadovas P.Kibiša.

Jis sako, kad Šilainių poliklinikos medikų atlyginimai yra vieni didžiausių iš visų penkių poliklinikų. Dainavos poliklinikai praėjusieji metai buvo finansiškai sėkmingi, todėl darbuotojai gavo premijas. Tačiau ne visi.

"Premijas išmokėjome, darbą vertindami pagal kriterijus, aptartus su padalinių vadovais. Vieni darbuotojai gavo didesnę premiją, kiti – mažesnę, o kai kurie ir visai negavo", – neslepia P.Kibiša.

Didžiąją poliklinikų pajamų dalį sudaro lėšos už pacientams suteiktas paslaugas. Jas pagal iš anksto sudarytas sutartis apmoka ligonių kasos. Kaip už tas lėšas pragyventi ir jas paskirstyti – poliklinikos vidaus reikalas.

"Pernai Dainavos poliklinikoje gerokai sumažinome administracijos, remonto tarnybos, kuri nėra būdinga poliklinikoms, darbuotojų skaičių, tad sutaupysime beveik 200 tūkst. eurų. Juos skirsime darbo užmokesčiui didinti", – sąlygą, kaip neprarasti gerų gydytojų, įvardijo prieš kelis mėnesius dviejų didžiųjų miesto poliklinikų vadovu tapęs P.Kibiša ir patikslino, kad sutaupyta suma – 200 tūkst. eurų – sudaro 10 proc. Dainavos poliklinikos biudžeto.