Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojams atlikus studiją, paaiškėjo, jog kolumbariumus būtų galima įrengti septyniose iš dvidešimt penkių miesto kapinių. Daugiausiai vietų – 1500 – galėtų atsirasti pirmosiose Romainių kapinėse.

Dvigubai mažesnius kolumbariumus būtų galima įrengti antrosiose Romainių ir Petrašiūnų kapinėse,  350 vietų - Karmėlavos kapinėse, o po 150 vietų turintys statiniai galėtų atsirasti Seniavos, Karių ir Eigulių kapinėse.

„Kapinių priežiūros“ direktoriaus Evaldo Stankevičiaus teigimu, iš viso būtų galima saugoti 3,6 tūkst. urnų su velionių pelenais, šių vietų turėtų užtekti dvejiems metams. Išankstiniu skaičiavimu, 100 vietų kolumbariumo įrengimas kainuotų apie 122 tūkst. litų. Manoma, kad geriausiai tiktų ir ilgaamžiškiausi būtų betono liejinio statiniai.

Manoma, kad jie galėtų atsirasti ne tik laisvose kapinių vietose – juos būtų galima įrengti ir vietoje apleistų, griūvančių tvorų. Preliminariais paskaičiavimais, viena vieta kolumbariume galėtų kainuoti apie 1 tūkst. litų (be PVM).

Pirmadienį Kauno miesto savivaldybėje šia tema surengtoje diskusijoje dalyvavo ir Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, kuris teigė, jog ateinančių metų biudžete kapinių infrastruktūrai gerinti planuojama numatyti 1 mln. litų. Dalis lėšų galėtų būti skirta ir kolumbariumų statyboms.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pastebėjo, jog kremavimo poreikis Lietuvoje auga. Tai tampa ypač aktualu dabartiniu metu, kai miestų kapinėse trūksta laidojimui skirtų vietų.

„Turime išreikšti politinę valią šiuo klausimu ir kitų metų biudžete tam skirti lėšų. Kitas klausimas būtų, kaip ši idėja turėtų būti įgyvendinta: ar bus vienkartinis mokestis, kurį nustatys taryba,  o gal bus privatus investuotojas, kuris galėtų imti mokestį. Taryba jau gruodžio mėnesį vyksiančiuose posėdžiuose turėtų apsispręsti dėl kolumbariumų statybos: kur jie turėtų įsikurti bei kas juos statys – savivaldybė ar privatūs investuotojai“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

Diskusijoje dalyvavęs monsinjoras Adolfas Grušas patikino, jog  kremavimas neprieštarauja nei bažnyčios normoms, nei tikėjimo tiesoms: „Nesvarbu, ar urnoje ar karste, žemėje ar kolumbariume, bet žmogus turi būti palaidotas. Bažnyčia laikosi pozicijos, jog pelenai negali būti išbarstomi bet kur ar laikomi namuose. Turi būti vieta, prie kurios artimieji turėtų galimybę gedėti. Statant kolumbariumus svarbiausia užtikrinti, kad urnų niekas negalėtų pavogti ar kitaip išniekinti“.

Pirmųjų kolumbariumų Kauno miesto kapinėse tikimasi sulaukti iki kitų metų vėlinių.