- kaunodiena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paprastai prasidėjus vasarai Kauno šilumos vartotojai pastebi, jog iki tol gana stabilus mokestis už cirkuliaciją, populiariai vadinamas „gyvatuko“ mokesčiu, ima kaitaliotis.
„Kauno energijos“ specialistai tvirtina, kad tvarka, pagal kurią šilumos tiekėjas vasarą pastatui patiektos šilumos kiekį privalo skaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos metodiką, galioja jau trečius metus.
Tačiau vietoje daugmaž įprastos sumos matydami kas mėnesį vis kitokį, dažniausiai - padidėjusį mokėtinos sumos skaičių, kauniečiai kasmet sunerimsta.
Bendrovės „Kauno energija“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas patvirtino, kad kasmet, gyventojams gavus sąskaitas už gegužės mėnesį, pastebimai padaugėja vartotojų klausimų dėl gyvatuko mokesčio dydžio. Ne kitaip ir šiemet.
„Nevalia pamiršti, kad gruodį mūsų mieste šiluma brango vidutiniškai 67 proc., o penktadaliu - 22 proc. mažesnė šilumos kaina įsigaliojo tik nuo birželio 1 dienos.
Taigi gegužė buvo paskutinis mėnuo, kai už į mūsų namus patiektą šilumą (karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti) mokėjome dar žiemą galiojusią kainą.
Jau kitą mėnesį sąskaitose už birželį ir karšto vandens kaina, ir mokestis už „gyvatuką“ daugeliui Kauno miesto vartotojų turėtų būti mažesni“, - priminė B.Stulpinas.
Jis priminė, jog cirkuliacijos mokestis nėra tapatus karšto vandens kainai: juo apmokestinama šiluma, tekusi gyventojo suvartoto karšto vandens temperatūrai palaikyti.
„Ir mokame iš tiesų ne už „gyvatuką“: rankšluosčių džiovintuvas yra tik labiausiai matoma pastato cirkuliacijos sistemos dalis. Cirkuliacija namo karšto vandens sistemoje palaiko temperatūrą, neleidžiančią veistis bakterijoms, užtikrina karšto vandens kokybę: atsukę čiaupą, iš karto gauname karštą vandenį. Netgi savo bute atsisakius rankšluosčių džiovintuvo, vis tiek tenka mokėti už cirkuliaciją daugiabučiame name - tegu ir perpus mažesnę sumą“, - teigia B.Stulpinas.
Kaip skirstoma šiluma?
Pasibaigus šildymo sezonui, visas į pastatą patiektas šilumos energijos kiekis patenka į karšto vandens tiekimo sistemą ir dalijamas į dvi dedamąsias: karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
Skirtingai nuo kubinio metro karšto vandens kainos, mokestis už cirkuliaciją nėra pastovus. Apskaičiuota, kad 1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti reikia apie 51 kWh. Sunaudotų kubų skaičių padauginę iš 51 kilovatvalandės, suskaičiuosime, kiek šilumos energijos teks karštam vandeniui paruošti.
Likęs įvadinio namo skaitiklio užfiksuotas šilumos kiekis ne šildymo sezono metu padalijamas visiems namo butams kaip mokestis už cirkuliaciją. Šis išdalytas šilumos kiekis yra realiai tame name jau suvartotas ir šilumos apskaitos prietaiso užfiksuotas dydis.
Koks jis bus, priklauso nuo karšto vandens temperatūros, sistemos bei jos priežiūros kokybės ir nuo objektyvaus bei teisingo gyventojų suvartoto vandens deklaravimo.
Kitaip tariant, neįprastai didelis „gyvatuko“ mokestis rodo esant namo vidaus sistemų, jų reguliavimo ar gyventojų deklaravimo drausmės problemų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Jaunuolių idėja nustebino pasaulį: fantastiškas jausmas padaryti tai, ko niekas kitas nepadarė
Iš mokyklos suolo – į nuosavą verslą. Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams ...
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Dvigubas tiltas: nuo žodžių iki gestų
Norėdami integruotis svetimoje šalyje atsidūrę klausos negalią turintys Ukrainos piliečiai turi įveikti dvigubą kliūtį: išmokti lietuvių ir lietuvių gestų kalbas. ...
-
Kauno apylinkės teisme bręsta permainos?
Teisėjų taryba pritarė Prezidentui atleisti Arūną Purvainį iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. Jo pirmininkavimo metus lydėjo įvairūs sopuliai. Kas bus toliau? ...
-
Iš Londono skridęs „Wizz Air“ lėktuvas Kauno taip ir nepasiekė
Ketvirtadienį iš Londono skridęs ir Kaune leistis turėjęs oro bendrovės „Wizz Air" lėktuvas Lenkijos oro erdvėje apsisuko ir grįžo atgal. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovo Tado Vasiliausko, orlaivis buvo apgręžtas dėl techn...
-
Naujakurių bėda – mįslingas vamzdynas
Privačių namų kvartale prie Kauno apsigyvenusioms šeimoms kilo netikėtų rūpesčių – naujakuriai tvirtina, kad įgyvendinamas planas jų nuosavybei suvaržyti. ...
-
Ekspertai vertina architektų idėjas Kauno senamiesčio prieigoms: išrinks geriausiųjų trejetuką
Ketvirtadienį Architektų namuose viešai aptartos architektūrinės idėjos Kauno senamiesčio prieigų konversijai. Oficialus dešimties darbų pristatymas finišo sulauks jau vasarį – kompetentinga komisija skelbs geriausiųjų tre...