„Penktadienį ėjau šalia V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės esančiu pėsčiųjų taku ir net šlykštu pasidarė. Sniegas dabar nutirpęs, todėl matėsi šunų paliktos „dovanėlės“ – kas kelis metrus takas buvo apdergtas keturkojų išmatomis. Už jų nesurinkimą numatytos baudos, tačiau realiai pažeidėjai beveik visada lieka nenubausti“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo P.Lukšio gatvės gyventojas.

Vyras teigė, kad tokie vaizdai gadina gruodžio pabaigoje tvyrančią šventinę nuotaiką.

Kaunietis spėliojo, kad šunų išmatų ant tako galėjo padaugėti, kai tvora buvo aptvertas šalia V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės esantis M.Mažvydo progimnazijos stadionas. Anksčiau žmonės šunis vedžiodavo prie netoli stadiono esančių medžių, o dabar ta teritorija yra aptverta.

Sniegas dabar nutirpęs, todėl matėsi šunų paliktos „dovanėlės“ – kas kelis metrus takas buvo apdergtas keturkojų išmatomis.

Nutirpus sniegui, šunų išmatų matyti įvairiose Kauno vietose, tačiau mūsų portalo skaitytojo paminėtoje teritorijoje jų itin daug.

Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. Pastaraisiais metais Kaune vis daugiau žmonių surenka šunų ekskrementus ir įmeta juos į specialiai tam skirtas dėžutes. Tačiau netrūksta tokių, kurie nesivargina surinkti.  Už šių taisyklių nesilaikymą šunų šeimininkams galima skirti baudą nuo 29 iki 116 eurų. Teoriškai galima ir dar griežčiau nubausti pažeidėją – pareikalauti, kad jis atlygintų gamtai padarytą žalą. Nustatyta, kad minimali žala gamtai siekia 145 eurus.

Vis dėlto nubausti nėra taip paprasta. Norint nubausti pažeidėjus, reikia turėti neginčytinų įrodymų. Pažeidimą turi užfiksuoti policijos ar savivaldybės pareigūnai arba iš pateiktos filmuotos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad šuo priteršė, o įraše nesunku atpažinti jo savininką.