- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaune, „Bernelių užeigoje“, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius trisdešimt trims tautinio paveldo produktų gamintojams įteikė sertifikatus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, sertifikuotų produktų paletėje daugiausiai yra maisto produktų: duonos ir pieno gaminių bei lietuviškų patiekalų.
„Tautinio paveldo produktai apima labai įvairias sritis. Tai konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui būdingi tradiciniai gaminiai, maisto produktai, gaminami iš vietos išteklių pagal senąsias technologijas, tradicinių veislių augalai ir gyvūnai bei jų produktai, lietuvių tautai būdingi etnokultūriniai renginiai - mugės, kalendorinės apeiginės, šventės,“ - tautinio paveldo produktus apibūdina Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja Rasita Kraujelytė-Noreikienė.
Tautinio paveldo produktų skyriaus duomenimis, nuo praėjusių metų sertifikuoti daugiau kaip pustrečio šimto tautinio paveldo produktų. Praėjusią savaitę Kaune šių produktų gamintojams įteikti pirmieji produktų išskirtinumą patvirtinantys sertifikatai.
„Esu įsitikinęs, kad lietuviški tautinio paveldo produktai yra išskirtinai unikalūs, turintys vienas seniausių gamybos tradicijų visoje Europoje. Tad labai svarbu jas išsaugoti ne tik mūsų ateities kartoms, bet ir kuo plačiau tautinio paveldo produktus pristatyti kitoms šalims”, - sveikindamas pirmųjų sertifikatų savininkus sakė žemės ūkio ministras K. Starkevičius. Jis paragino susirinkusius amatininkus ir ūkininkus aktyviau ieškoti pagamintos produkcijos populiarinimo bei realizavimo nišų.
Lietuvoje tautinio paveldo puoselėjimas vertinamas kaip alternatyva žemės ūkio veiklai. Manoma, kad jos atsisakius, ypač mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kaimo žmonėms amatai ir alternatyvusis verslas galėtų tapti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Parama tradiciniams ir alternatyviems verslams numatyta praktiškai visose Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos kryptyse.
Pasak Žemės ūkio ministerijos sekretorės dr. Virginijos Žoštautienės, jau šią vasarą gavus Europos Komisijos pritarimą, priemonėse „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos intensyvumą numatoma didinti nuo 50 iki 75 proc. Taip tikimasi skatinti kaimo gyventojus aktyviau naudotis parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą.
„Siūlykite savo idėjas, kaip mes galėtumėme jums padėti plėtoti alternatyvaus žemės ūkiui verslo iniciatyvas. Supaprastinę paramos skyrimo sąlygas nežadame sustoti, įsiklausydami į jūsų pasiūlymus ir toliau mažinsime biurokratinius suvaržymus mažėjimo linkme, kad kaime plistų žemės ūkio produkcijos perdirbimas prie ūkių, būtų plėtojami tradiciniai amatai“, - susirinkusiems amatininkams ir ūkininkams įteikęs sertifikatus užtikrino K. Starkevičius.
Tarp pirmųjų, kurie gavo tautinio paveldo produktų sertifikatus, - 18 ūkininkų, gaminančių maisto produktus iš ūkiuose užaugintos žaliavos. Pastarieji itin šiltai sveikino ministro pasiūlytą ir vykdomą mobilių turgelių projektą bei jau prieinamu tapusį ūkyje užaugtinos žemės ūkio produkcijos perdirbimą.
Pagaliau sulaukę valstybės dėmesio, sertifikatais džiaugėsi ir 15 amatininkų.
Sertifikatai įteikti šiems tautinio paveldo produktų gamintojams
A kategorijos tautinio paveldo produktais pripažinti:
- Stanislavos Šešnickienės megztos pirštinės. S. Šešnickienė pripažinta tradicinio pirštinių mezgimo meistre;
- Povilo Malinausko išdrožti paveikslų rėmai, pypkės, kandikliai, kočėlai ir nukaltos memorialinių paminklų viršūnės, žnyplės. P. Malinauskas pripažintas tradicinių amatų meistru;
- Juozo Stankevičiaus mažosios architektūros ir apdailos elementai: kryžiai, apkaustai ir vyriai;
- Marijonos Lukaševičienės veltiniai. M. Lukaševičienė pripažinta tradicinio veltinių vėlimo meistre;
- Mindaugo Kriaučiūno kepama plikyta duona;
- Nerijaus Kriaučiūno kepama plikyta duona;
- Nijolės Kačkuvienės kepama paprasta rauginta duona;
- Jono Navicko išdrožti namų apyvokos reikmenys: geldos, šaukštai, samčiai;
- Zitos Paulikienės išausti liemenių, prijuosčių, marškinių ir skarų audiniai, riešinės;
- Rimanto Zinkevičiaus memorialiniai paminklai: kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, antkapiniai paminklai, skulptūros;
- Snieguolės Šliogerienės stogų malksnos;
- Emilijos Zvicevičienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Angelės Astikienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Alvydos Talalienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Angelės Maskoliūnienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Gražinos Kazlauskienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Astos Račkauskienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Danos Kudlienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Audronės Loretos Kazlauskienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Mindaugo Kazlausko ūkyje gaminamas pienas ir pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Daliaus Kudlos ūkyje gaminamas pienas ir pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, džiovintas, rūkytas);
- Vitenės Repšienės vašku marginti, skutinėti, augaliniais dažais dažyti margučiai;
- Algirdo Versecko gaminami baldai: skrynios, kuparai;
- Marijos Danilaitienės audžiami sijonų, liemenių, prijuosčių audiniai, rinktinės juostos, riešinės;
- Teresės Lelešienės gaminami vytinti mėsos gaminiai: "Kaimiškas skilandis", "Suvalkietiškas kumpis", rūkyti mėsos gaminiai: "Naminiai lašiniai", "Ūkininkų lašiniai", "Suvalkietiška skilandinė dešra", "Ūkininkų dešra";
- Stefos Strakšienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, keptas, rūkytas);
- Lauros Šopė gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, keptas, rūkytas);
- Nijolė Šopienės gaminami pieno produktai: grietinė, sviestas, varškė, sūriai (varškės, saldus, keptas, rūkytas);
- Nijolės Šakočienės kepami šakočiai;
- Justinos Barkauskienės gaminamas fermentuotas medaus gėrimas "Midus" ir lietinės žvakės;
- Aloyzo Barkausko gaminamas fermentuotas medaus gėrimas "Midus" ir lietinės žvakės;
- UAB "Berneliai" kaimiškas močiutės pyragas, meduoliai: "Grybukai", "Figūriniai meduoliai"; blynai: grikiniai su baravykais, čirviniai su medumi ir avietėmis; bulvių plokštainiai: kaimiškas, su vištų šlaunelėmis, su kiaulių ausimis, su rūkytais šonkauliukais, "Milžinas"; virtos bulvės su patarmasu, bulviniai blynai, didžkukuliai; pieno gaminiai: kastinys, keptas baltas sūris, rūgpienis su bulvėmis, šaltibarščiai; virti mėsos gaminiai: jautienos liežuvis su krienais, kiaulės koja su žirniais; kepti mėsos gaminiai: kalakutas su obuoliais, antis su obuoliais, kumpis su krienų padažu, paršelis; žirnių košė su spirgučiais; grybų gaminiai: sriuba "Baravykienė", baravykų padažas; mėsos sriubos: raugintų kopūstų sriuba su rūkytais šonkauliukais, lietuviški barščiai su baravykais; kepta "Smetoniška lydeka"; įdarytos žuvys: karpis, lydeka, sterkas; silkė: su voveraitėmis, su baravykais, su karštomis bulvėmis; gėrimai: gilių kava, gira, spanguolių kisielius, senolių obuolių gėrimas su kmynais; žolelių arbatos: ekologiška, kaimiška močiutės.
B kategorijos tautinio paveldo produktais pripažinti:
- UAB "Verbūnų duona" plikyta duona: "Verbūnų šventinė duona", "Bočių duona", "Verbūnų naminė šviesi duona", "Senolių duona" "Verbūnų močiutės duona", Verbūnų didžioji", "Puošta proginė duona".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ypatinga istorija: tėtis savo trimečiui sūnui padovanojo inkstą1
Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo p...
-
Viena Kauno viešojo transporto stotelė pakeitė pavadinimą: kviečia pasinerti į Kalėdas4
Vienybės aikštėje įžiebus pagrindinę Kauno eglę, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami prisijaukinti šventinę nuotaiką. Kalėdinė eglė, mieste iškabintos dekoracijos eglučių alėjos – tik dalis šventinių staig...
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių43
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais9
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?4
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...
-
Savivaldybė ir ESO labiau derins veiksmus2
Kauno rajono savivaldybėje apsilankę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai su meru Valerijumi Makūnu ir kitais komandos nariais aptarė planus dėl naujų elektros linijų tiesimo, senų pašalinimo, elektromobilių įkrovos ...
-
Kauno rajonas kviečia į kalėdinį nuotykį1
Besibaigiant lapkričiui įjungęs šventinį režimą, gruodį Kauno rajonas kviečia pasitikti drauge, savo įspūdžių krepšelį papildyti eglių girliandų blizgesiu, skambiomis melodijomis ir smagiais žaidimais. ...
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje10
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...