Svarbiausia – pareiga

Didžiausia šio sekmadienio intriga, kas surinks daugiausia rinkėjų balsų – socialdemokratai ar konservatoriai, ir kas sudarys koaliciją. Kalbinti miestiečiai pasidalijo į tris stovyklas. Vieni simpatizavo dešiniesiems, kiti pasisakė už kairiųjų ideologiją, treti ėjo balsuoti nežinodami, už ką, bet su viltimi, kad bus geriau arba bent jau liks taip, kaip buvo.

76-erių Veronika į savo rinkimų apylinkę ėjo tikėdama, kad išrinkus naują valdžią žmonės pajus geresnį gyvenimą su didesniais darbo užmokesčiais ir, žinoma, didesnėmis pensijomis.

Norėčiau, geresnio rytojaus ne tik dėl savęs, bet ir dėl jaunimo, kad jis liktų Lietuvoje, o tai dabar visi ieško laimės kažkur kitur.

„Aš pati esu pensininkė, tai pensijos didesnės norėčiau, girdėjau, kad tie, už kuriuos balsavau, žada. Norėčiau, geresnio rytojaus ne tik dėl savęs, bet ir dėl jaunimo, kad jis liktų Lietuvoje, o tai dabar visi ieško laimės kažkur kitur“, – kalbėjo Veronika.  Minčių nebalsuoti ji neturėjo. Negirdėjo, kad pareigos planuotų neatlikti ir kiti jos pažįstami, nebent tik dėl ligos.

„Turiu dvi sunkiai vaikščiojančias kaimynes. Vieną į išankstinį balsavimą nuvežė vaikai, o pas kitą atvažiavo žmonės į namus,  kad prabalsuotų. Keista, kad jaunimas toks apatiškas, kai mes pensininkai vos krutėdami einame link balsadėžių“, – pečiais gūžčiojo Veronika.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vedamas pareigos, sekmadienį prieš pat vidudienį į rinkimų apylinkę Kalniečiuose kulniavo ir 73 metų Pranas. Vyras tikino balsavęs už dabartinę valdžią.

„Vaikai balsuoja, anūkai balsuoja, tai ką aš neisiu? Balsavau už tuos pačius. Galvoju, kad su pensijomis gerai, pensininkai taip pat gyvena neblogai. Tai aš pasisakau už tai, kad būtų tęsiama praėjusios kadencijos politika, o kaip bus, tai pamatysime“, – kalbėjo Pranas.

Rinkimai kaip šventė

Kaunietis Algis į savo rinkimų apylinkę atėjo su kaimynu Vladimiru. Pastarasis sunkiai vaikščiojantis, prastai girdintis, tačiau nepaisant lengvos negalios – itin pilietiškas.

„Atėjau, sakau kaimynui: einam, Valodia. Niekur neskubėdami ir atkulniavome. Sesę irgi paraginau, tai pirmiausiai ryte lėkė į rinkimų apylinkę, o paskui jau tvarkė visus kitus reikalus, – paklaustas, savo balsą atidavė konservatorių ar kitos politinės jėgos atstovui, iškeltam jam priklausančioje apygardoje, Algis buvo tiesmukas. – Aš esu normalus pilietis, nebalsuoju už durnius. Turbūt jūs žinote, apie ką aš kalbu.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaunietė Violeta į rinkimus išsiruošė tarsi į šventę. Iš spintos išsitraukė dailesnį paltą, o galvą papuošė kepuraite su gėle.

„Nuotaika tikrai gera. Apsispręsti nebuvo sunku. Savo favoritą turėjau jau pirmame etape, – moteris savo kandidatui linkėjo sėkmės ir vylėsi geresnio rytojaus, jei šis pateks į Seimą. – Yra žmonių, kurie tik kalba, bet yra ir tokių, kurie daro. Ar turiu kokių pastabų dabartinei valdžiai? Žinoma, visada norisi, kad būtų geriau, bet, bendrai paėmus, situacija yra nebloga. Gyvename demokratinėje šalyje, galime eiti ir patys rinkti valdžią.“

Kaunietė Ramunė taip pat ėjo žinodama, kam atiduos savo balsą. Tiesa, tądien ji beveik nesišypsojo.

„Nusibodo laiko sukinėjimas. Šiandien pabudau įprastu sau laiku, nors laikrodis  rodė 5 val. Kiek galima tuos žmones kvailinti. Gal nauja valdžia kažką pakeis, kaip manote?“ – nedaugžodžiavo Ramunė.

Pasigenda jaunimo

Nors trisdešimtmetę kaunietę Rimgailę valdžios sprendimai vis labiau liūdina, ji įsitikinusi, kad tai neturi būti priežastis neiti balsuoti. Stebėjusi pirmąjį turą ir jaunų žmonių neaktyvumą, moteris nuoširdžiai nesuprato, kodėl tie, kuriems labiausiai turėtų rūpėti ateitis, prie balsadėžių ėjo itin vangiai.

Visi kelia lipdukus, kad tai jau padarė, o po rinkimų atverti statistiką ir pasidaro liūdna.

„Yra pareiga balsuoti. Lygiai tokia pati, kaip ir mokytis. Keista, kai žmonės nepaiso šių dalykų. Keista, nes kiek su kuo bepakalbu, visi žada eiti balsuoti, visi kelia lipdukus, kad tai jau padarė, o po rinkimų atverti statistiką ir pasidaro liūdna“, – savo įžvalgomis dalijosi Rimgailė.

21-erių Vaidas balsavo pirmajame ture, todėl nepraleido ir antrojo. Nors abejojo, kad pasirinktas kandidatas atsižvelgs į problemas, kurios jam šiuo metu yra aktualios, suteikė šansą reabilituotis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Man labai svarbu LGBT žmonių teisių užtikrinimas. Šiuo metu šie žmonės yra labai pažeidžiami. Juk mes jau negyvename gūdžiuose sovietiniuose laikuose. Reikia žiūrėti į Vakarus ir tai, kas juose vyksta“, – Vaidas vylėsi sulaukti daugiau liberalių politikų sprendimų. 

Nors yra gan jauno amžiaus, Monika save labiau priskyrė konservatyvioms pažiūroms. Balsuoti ji ėjo ir vedina pilietinės pareigos, ir vildamasi daugiau pokyčių.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Patys politikai pripažįsta, kad lyderių trūksta ne aukščiausiame lygmenyje, o partijų viduje. Tas liūdina. Todėl norėtųsi proveržio šioje vietoje. Norėtųsi, kad eitume Europos kryptimi, kad nebūtų noro eiti į kompromisus su Rusija. Aš pati politinę pareigą atlieku nuo pat aštuoniolikos. Pati šeimoje turiu politikų, tarkime, taip, tai jaučiu politinę atsakomybę“, – kalbėjo kaunietė Monika.